 |
Spalio 21 d. Bažnyčia mini šv. Uršulę, mergelę ir kankinę.
Tikrų žinių nėra, kada kankinės mirtimi mirė šv. Uršulė ir jos draugės.
Uršulės (IV a.) ir jos draugių kultas remiasi Kiolne archeologinių kasinėjimų metu šv. Uršulės bažnyčioje rastu IV a. įrašu akmenyje. Jame pasakojama, kad sugriuvusią bažnyčią vietinių mergelių kankinių garbei atstatė Klementijus. Mergelių skaičius ir vardai nežinomi.
IX a. pamoksluose jau teigiama, kad jos buvo nužudytos imperatoriaus Maksimijano laikais ir kad jų buvo labai daug. Esą, jos buvo atverstos Kiolne į krikščionybę garsaus Tebų krikščioniškojo legiono kario Mauricijaus, o kilusios buvo iš Britanijos. IX a. kalendoriai mini, kad Uršulės kankinių grupė buvusi iš penkių, aštuonių ar vienuolikos asmenų. X a. jau minimi 11 000 kankinių. Toks mergelių skaičius atsirado neteisingai perskaičius romėnišką santrumpą XIMV – „undecim milia virginum“ vietoje „undecium martyres virgines“. Netikslumas dar labiau išryškėjo, kai ištyrus Kiolno katedroje saugomus kankinių kaulus buvo atrasta, kad jos nužudytos skirtingais amžiais. Taip gimė legenda, kuri teigia, kad Uršulė buvusi krikščionio Britanijos karaliaus dukra, kuriai buvo liepta ištekėti už pagonio. Ji paprašė 3 metus palaukti ir su 11000 savo bendraminčių ir freilinų išvyko į maldininkišką kelionę Romon. Grįžtant jie visi Kiolne buvo nužudyti hunų, kai Uršulė atsisakė ištekėti už jų vado.
Šios kankinės minimos spalio 21 d. Viduramžiais jų kultas labai paplito Reino krašte, Olandijoje, Šiaurės Prancūzijoje, Venecijoje ir Anglijoje.
Šv. Uršulės, arba uršuliečių, draugiją 1535 m. įkūrė šv. Angelė Meriči. Jos narės gyveno asketiškai, meldėsi ir atgailavo. Vėliau uršuliečių kongregacijos mokė ir auklėjo neturtingas mergaites, todėl šv., Uršulė globoja mokytojas. Dėl to, kad sužadėtinis sutiko laukti trejus metus jos apsisprendimo, jai meldžiamasi, kad santuoka būtų laiminga.
Šv. Uršulė vaizduojama su draugėmis, pasislėpusiomis po jos apsiaustu.