Saugus maistas ir suformuoti sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiantys gerą žmogaus sveikatą. Pateikiame svarbiausius faktus apie lietuvių mitybos įpročius iš praeitą savatigalį vykusios konferencijos „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link".
Daugelio metų pateikta tyrimų statistika kelia susirūpinimą – lietuviai tikrai nėra pati sveikiausia Europos šalis. Atvirkščiai, esame vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Daugelio lėtinių ligų priežastis (70 proc ) – nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai. Taip pat Lietuva yra sąrašo gale pagal gyventojų mirtingumą, nes jis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir pirmauja tarp rūkančiųjų ir mėgstančiųjų alkoholį.Rūkančiųjų vidurkis Europoje – 24 proc., Lietuvoje – 27 proc., alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro.
,,Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc. lietuvių kaip svarbiausią veiksniį renkantis maisto produktus, nurodė jų kainą. Tuo tarpu tik 21 proc. mūsų tautiečių nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 proc. dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais. Nerimą kelia dar viena tendencija – vaisius, daržoves, pieno produktus kasdien vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus saldžius gėrimus.
Šiandienos rykštė – antsvoris ir nutukimas
Lietuvoje šiandien sukurta veiksminga maisto saugos užtikrinimo sistema, atitinkanti aukštus maisto saugos standartus. Ligų, kilusių dėl nesaugių maisto produktų šalyje pasitaiko labai retai. Tačiau ar turėdami galimybę valgyti bene saugiausius maisto produktus Europoje, vis dėlto ar esame tokie sveiki, kokie turėtume būti? Ar pakanka vien saugaus maisto visuomenės gerovei ir sveikatai užtikrinti?
Nutukimo ir antsvorio problemos šiandien aktualios ne tik JAV ar D. Britanijos gyventojams, tai globali viso pasaulio problema. Pastarųjų metų statistika rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje problemų dėl nutukimo turi per 20 proc. gyventojų. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnio amžiaus žmonių ir antsvorį turinčių vaikų. Norint įveikti šias problemas, būtinas nuolatinis maisto produktų gamintojų, restoranų, kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas, sveikos mitybos įpročių ir kultūros formavimas nuo pačios jauniausios mūsų visuomenės grandies – darželio vaikų, pradinių ir vidurinių mokyklų moksleivių,.
Sveikos mitybos ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo propagavimas – naujas šiuolaikinei visuomenei tenkantis iššūkis. Formuodama ilgalaikius veiklos prioritetus, Europos Komisija nutukimą ir antsvorį pavadino šio amžiaus Europos rykšte, kai kuriose šalyse jau siekiančia epidemijos mastus.
Produkto kaina
Lietuva turi visas sąlygas sveikai maitintis, nes mūsų organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis. Palyginti su kaimynais, mes maitinamės, ko gera, sveikiausiai, nes turime geras tradicijas, žmonės domisi maistu. Vartotojai, anot tarnybos vadovo, taip pat yra rinkos dalyviai. Jei produktas yra perkamas, tai jis ir gaminamas. Tame pačiame prekybos centre galima sukrauti į vežimėlį ir labai kokybiško, gero maisto, ir už tą pačią sumą prisidėti nekokybiško maisto.
Europoje maisto sauga yra gana aukšto lygio. Šiandien visuomenė domisi maistu ir reikalauja, kad jis būtų sveikas. Tačiau dar nėra apibrėžimo, kada produktą galima vadinti sveiku, su specialistų pagalba galime patarti žmonėms, kaip teisingai subalansuoti savo mitybą. Pagrindiniai ES suformuluoti siekiai – kuo mažiau druskos, cukraus, riebalų ir kuo daugiau skaidulų. Europos Sąjunga (ES) pasimokė iš buvusių krizių, peržiūrėjo savo kontrolės sistemą ir suformulavo teisines nuostatas maisto saugumo klausimais. Maisto saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, naujas receptūras, tobulina maisto kontrolę, stengiasi suvienodinti ES rinką.
Mitybos įpročiai, nesaikingas drusko vartojimas
Neteisingi mitybos įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas ir nutukimas visuomenei labai brangiai kainuoja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) su nutukimu susijusios sveikatai išlaidos Europos regione siekia beveik 6 proc. Šiuo metu daugiau nei 50 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų turi antsvorį (60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų), o gerokai per 10 proc. žmonių yra nutukę. Informacija visuomenei apie žmonių sveikatos būklę, saugų maistą, liesėjimą ir kita - turėtų būti teikiama specialisto, turinčio atitinkamą kvalifikaciją, o ne apie tai praneštų ,,žvaigždės“ ar kiti tam kompetencijos neturintys asmenys.
Viena iš nutukimo bei sveikatos sutrikimų priežasčių yra nesaikingas druskos vartojimas. Dauguma europiečių per dieną suvartoja apie 8–12 g druskos, Lietuvos gyventojai – apie 9 g druskos, kai rekomenduojama paros norma yra 5 g. Šiuo metu Lietuva turi vidutiniškus druskos suvartojimo duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad 5 g druskos yra: 345 g. bulvių traškučiuose, 140 g silkės file, 4 virtose dešrelėse, 7 šaltai rūkytos dešros griežinėliuose, 8 griežinėliuose sūrio, 8 juodos duonos riekėse. Taigi, net iki 90 proc. druskos žmonės gauna su pagamintais maisto produktais.
Sveikatos problemomis spręsti Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas parengė Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Jo tikslas – atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į šią problemą, skatinti maisto pramonę gaminti maisto produktus su mažesniu druskos kiekiu.
Sveika mityba nereikalauja didesnių išlaidų, atvirkščiai, sveika mityba gali sumažinti išlaidas maistui. Sveiko, bet nebūtinai brangaus maisto politiką ketinama įvesti ir šalies mokyklose.
Alergija
Viena iš svarbių visuomenės sveikatos problemų – alergija. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos duomenimis, alerginės ligos paliečia 1 iš 4 europiečių ir yra dažniausios lėtinės ligos. Pasaulyje maisto alergijų paplitimas varijuoja nuo 3 iki 35 proc. Ypač ši liga plinta tarp vaikų ir jaunimo. Daugiausia varginančių sveikatos sutrikimų dėl suvalgyto maisto patiria vaikai. Dažniausiai vartojami maisto produktai, sukeliantys negalavimų: vaisiai ir uogos – 24,6 proc., pienas ir jo produktai –19,4 proc., šokoladas – 10,9 proc., kiaušiniai – 7,4 proc., daržovės – 6,9 proc., žuvis – 5,9 proc., riešutai – 4,8 proc., kakava – 1,9 proc., mėsa – 1,7 proc., grūdiniai produktai – 1, 6 proc., prieskoniai, žolelės ir sėklos – 1, 0 proc., vėžiagyviai – 0, 1 proc.
Alkoholio vartojimas
Lietuva priskiriama šalims, kuriose alkoholinių gėrimų suvartojimas yra didžiausias: alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro, Nuo alkoholinės kepenų ligos (K70) pagal 2009 m. duomenis standartizuotas mirtingumas 100 000 gyventojų Lietuvoje sudarė 13,58 proc.
Vaisių ir pieno vartojimą skatinančios programos mokyklose
Skatinant vaisių ir pieno vartojimo programą šalies vidurinėse mokyklose nuo 2004 metų Lietuva įsijungė į pieno vartojimo programą. Šiandieninis geriamo pieno vartojimas vienam gyventojui per metus – vos 25 litrai, tuo tarpu Lenkijoje ir Estijoje siekia apie 60 litrų, o Suomijoje – net iki 140 litrų . 2009 metais buvo pradėta vykdyti vaisių vartojimo skatinimo priemonė, kurios tikslas – paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves, pratinti juos vartoti ateityje. Taip prisidedama prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo, įprasminti sveiką gyvenseną, kuri palaipsniui taptų įpročiu, gyvenimo norma, padedančia mažinti lėtinių neinfekcinių ligų skaičių.
Šios programos metu, per 2009 m. buvo išdalinta 40 t vaisių ir per 2004–2005 m. išdalinta 1,7 t pieno. 2011–2012 metais vaisių išdalinta – 2480 t, pieno – 547 t. Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, šių programų vykdymas – vertintinas kaip labai naudingas, tai vienas iš veiksnių, skatinantis formuoti sveikesnius moksleivių mitybos įpročius.
Mažų vaikų maitinimo įpročiai
Kalbant apie mažų vaikų matinimo įpročius, remiantis PSO duomenimis, kūdikius galima motinos pienu maitinti iki 6 mėnesių, o su papildomu maistu – iki 2 metų ar ilgiau. Karvės pieno iki 12 mėn. kūdikiams galima skirti tik nedidelį kiekį. Kiti maisto produktai įtraukiami tarp 3–4 ir 6–7 mėn., tuomet sukeliama maisto tolerancija – mažesnė maisto alergijos tikimybė. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje vaikai motinos pienu maitinami iki 6 mėn. (50 proc.), iki 10–12 mėn – 36 proc., iki 13–24 mėn. – 8 proc. Karvės pienu maitinami – 51 proc. vaikų. Kūdikiai papildomu maistu pradedami maitinti nuo 3–4 mėn. – 34 proc., 7 mėn. – 4 proc.
Siekime būti sveikesni!
Parengta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto rengtos konferencijos „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“ informacinę medžiagą.