 |
| Nuotrauka: http://gorillacd.org/ |
Virunga – vienas įspūdingiausių Afrikos žemyno nacionalinių parkų, įsikūręs neramiame Kongo Demokratinės Respublikos, Ugandos ir Ruandos pasienyje. Virungos plotas – 7844 kvadratiniai kilometrai, iš šiaurės į pietus parkas tęsiasi apie 300 kilometrų, jo plotis 23 kilometrai. Pasak Torsteno Shaferio, žurnalo GEO žurnalisto, neseniai viešėjusio Virungoje, parko kontūrai jam primenantys drebančia ranka nupieštą šauktuką. Jo teritorijoje greta stūkso vieni aktyviausių pasaulyje Niragongo ir Niamuragyra ugnikalniai, nuo jų ir kilo parko pavadinimas (rd. ibirunga – ugnikalnis).
Afrikoje nerastume kito tokio nacionalinio parko, kuriame būtų tiek daug skirtingų biotopų: savanų, stepių, lavų laukų, drėgnųjų atogrąžų miškų. Kadaise šiame seniausiame (Virunga parkas įsteigtas 1925-aisiais) nacionaliniame parke Afrikoje gyvūnų knibždėte knibždėjo, tačiau dėl pilietinių karų šiandien jų nedaug belikę. Maistui kovotojai iššaudė tūkstančius hipopotamų. 1959 metais Virungoje jų buvo 26 530, tuo metu 2005–2006 metais – 3822. Drastiškai sumažėjo buivolų: nuo 28 307 iki 3822 bei dramblių: nuo 3425 iki 348. Tačiau šiandien Virunga labiausiai žinoma dėl kalninių gorilų, kurių parke likę apie 380.
 |
| Emanuelis de Merode. |
2007 metais parke įvyko gorilų žudynės. Šešis parko prižiūrėtojus sukurstė tuometinis parko direktorius Honore Mashagiro, parko teritorijoje pradėjęs nelegalų medžio anglių verslą ir norėjęs įgąsdinti dorus parko darbuotojus. Kiek vėliau parką pasiekė Kongo pilietinis karas. To negana: šių metų pavasarį britų naftos verslovė „Soco International“ pranešė parko teritorijoje ketinanti ieškoti naftos. Iš pradžių paskelbusi moratoriumą dėl naftos gavybos šioje UNESCO saugomoje teritorijoje Kongo Aplinkos ministerija staiga pakeitė nuomonę ir leido nuo rugsėjo paspartinti naftos žvalgymo darbus.
Šiuo metu parkui vadovauja Emanuelis de Merode‘as, 42 metų vyras, kilęs iš kilmingos belgų giminės. Parko direktoriumi Merode‘as tapo 2008-ųjų rugpjūčio 1 dieną, praėjus metams po gorilų žudynių. Būtent šis įvykis privertė jį apsispręsti tapti aplinkosaugininku. Nebūtas dalykas: nacionalinio parko direktoriumi Kinšasa paskyrė baltaodį. Nuo tada vyras miega šešių kvadratinių metrų palapinėje kartu su bendražygiais, su trisdešimt vyrų dalijasi tuo pačiu dušu ir tualetu. Prabangų savo šeimos kolonijinio stiliaus pastatą Merode‘as pavertė nacionalinio parko būstine.
Vienas pirmųjų jo darbų Virungoje buvo atlyginimo parko darbuotojams pakėlimas. Už itin pavojingą darbą (nuo 1996-ųjų parke žuvo 140 prižiūrėtojų) parko darbuotojai tegaudavo 25 eurus per mėnesį. Nuo 2008-ųjų minimalus atlyginimas buvo padidintas iki 145 eurų. Šiuo metu Virungoje dirba 274 apsaugininkai. Parko išlaikymui kiekvienais metais reikia gauti 2,8 milijono eurų. Pagrindinę dalį nacionalinio parko biudžeto sudaro pavienių asmenų ir didžiųjų gamtosaugos organizacijų aukos, likusi suma, apie 20 procentų, surenkama iš turizmo.
 |
| Nuotrauka: http://saveecodestinations.com |
Nepaisant pavojų, turistų čia atvyksta daug. Visi jie turi vieną tikslą – praleisti valandą kartu su kalninėmis gorilomis. Ta praliesta valanda, anot paties Merode‘o, jam pačiam turėjusi magiškos galios: „Visada svajojau pamatyti gorilas. O kai pas jas patekau, paprasčiausiai pasijutau laimingas“, – sako jis. Kad magija iš tiesų veikia, užtenka pavartyti parko svečių knygą. Ji pilna susižavėjimo ir meilės. Nenuostabu, kad kiekvienas atvykęs į Virungą, po susitikimo su gorilomis, kaip taisyklė prisiekia čia atvykti dar kartą. Kai kurie taip ir padaro.
Anot Torsteno Shafferio, Virungoje galėtumėte pamatyti atsidavimą, kokio niekada nesate įsivaizdavę egzistuojant. Už nedidelius pinigus, išgyvenant mirtinus pavojus, palikdami našlėmis ir našlaičiais savo žmonas ir vaikus, 274 vyrai saugo nacionalinio parko gyvūniją. Iš netoliese parko administracijos įsikūrusio 5000 Jungtinių Tautų karių dalinio naudos maža. 2011 metais jie neprarado nė vieno kario, tuo metu dalinio dislokacijos apylinkėse buvo nužudyti 10 prižiūrėtojų... Merode‘as „žydrųjų šalmų“ nemėgsta, sako, kad susitikęs net nesisveikintų: už jų pasyvumą, vengimą atlikti savo pareigas.
Daug paramos parkas šiandien sulaukia iš Europos Sąjungos. Iki 2013 metų ES Virungai bus pervedusi 12 milijonų eurų. Lėšas parkas puikiai įsisavino: už juos Virungoje pastatyta ligoninė, mokykla, užtvanka, viešbutis. ES ambasadorius Kinšasoje Michaelis Dumond‘as įsitikinęs, kad jei ir kiti daugiau galvotų apie kalnines gorilas, ekonominės naudos regionui būtų dar daugiau. Jau dabar parkas yra didžiausias regiono darbdavys. Daugiau investavus į turizmo plėtrą, būtų galima įdarbinti dar daugiau žmonių.
O kol kas pinigų trūksta. Šių metų liepą personalui išlaikyti trūko 250 tūkstančių eurų. Dar 750 tūkstančių reikia jaunų parko prižiūrėtojų mokymui. Dėl tokios padėties Virungos nacionalinis parkas prašo visų geranoriškų žmonių pagalbos. Net ir nedidele auka galima prisidėti prie parko apsaugos ir padėti gyvūnams. Suaukoti pinigai bus skirti tik Virungos patruliams. (Vienam žmogui per dieną skiriama 12 eurų per dieną.) Iš šios sumos mokamas atlyginimas, padengiamos išlaidos už uniformą, maistą ir medicininį aptarnavimą.
P.S.
Paskutiniais duomenimis parke padėtis vėl įtempta. 2012-ųjų balandį maištininkai vėl susirėmė su Kongo kariais, gegužę ir birželį mūšiai pasiekė Virungos gorilų sektorių. Šiuo metu parke tebedirba 30 prižiūrėtojų su Merode‘u priešakyje, kiti dėl pavojaus su šeimomis pasitraukė į už 40 kilometrų esančią provincijos sostinę Gomą. Vykstant pilietiniams neramumams, parko teritorijoje vis labiau įsitvirtina „Soco International“, po Eduardo ežeru ir savana besitikinti rasti naftos.
Informaciją apie Virungos nacionalinį parką ir paramos galimybę rasite interneto svetainėje www.gorillacd.org. Filmas apie kovą dėl Virungos parko kalninių gorilų adresu www.virungacrisis.org.
Parengta pagal Torsteno Shaferio straipsnį žurnale GEO (2012, lapkritis)