Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.
Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: 'Viešpatie, atidaryk mums!' O jis atsakys: 'Aš nežinau, iš kur jūs'.
Tada jūs imsite dėstyti: 'Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…' O jis jums tars: 'Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!'
Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“.
Kiti skaitiniai: Ef 6, 1–9; Ps 145
Evangelijos skaitinį kun. Kazimieras Aurelijus Kasparavičius OFM
Prieš pradedant komentuoti šios dienos evangelinį skaitinį, turime truputį nusileisti į kontekstą, iš kurio išsinešime svarbią žinią. Evangelijos pagal Luką 9, 51–19,27 skyriai pasakoja mums apie Jėzaus keliavimą iš jo gimtosios Galilėjos į Jeruzalę, kur mirs ir prisikels už kiekvieną iš mūsų. Taigi, Jėzus eina, o ne stovi vietoje. Dangaus Karalystė taip pat auga, kaip girdėjome vakar. Šiandien Jėzus mus moko pačius skverbtis į Dangaus karalystę pro ankštus vartus, nesvarstant, ar daug, ar mažai bus išgelbėtųjų. Čia norėtųsi prisiminti teologinį ginčą dėl Konsekracijos formulės šv. Mišių metu, o konkrečiai – vyno pašventinimo (pavertimo) į Kristaus Kraują: ar jis išliejamas „už jus (Lk 22, 20) ir daugelį (Mk 14,n 24 ir Mt 26, 28)“, kaip sako biblinis originalas, ar už visus, kaip sako vertėjų komentarai ir dabartinis lietuviškas (tebegaliojantis!) Mišiolo tekstas. Manau, kad radikaliai diskutuojantiems šiuo klausimu Jėzus šiandien taip pat sako: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus“, kas visiškai nereiškia, kad būtinai reikėtų sakyti: „už daugelį“. Tai reiškia: nesidairykite į kairę nei į dešinę JŪS pasistenkite įeiti pro ankštus vartus!
Ar tuos vartus galima suvesti į Konsekracijos formulę? Konsekracijos metu Kristus ateina pas mus, o šiandien Jėzus mums kalba, kaip mes pas jį turime ateiti. Raktinio žodžio, manau, reikia ieškoti vartų/durų palyginimo žodyje, skirtame tiems, kurie, matyt, laukia patogesnio meto įeiti ir sulaukia užrakintų durų: piktadariai. Tai ne šiaip sau šeimininkui išsprūdęs negražus žodelis, o apibūdinimas tų, kurie liko už durų. Grįžtant prie paprastos biblinės kalbos, piktadariai yra tie, kurie nieko gero nepadarė, nes kitu atveju jie būtų geradariai. Nebūtinai tie, kurie daug sumokėjo kokiu nors labdaringu tikslu ar paaukojo kokį kitą savo turtą – tai yra tie, kurie stengėsi įeiti pro ankštus vartus.
Matyt, tas ėjimas yra vienintelis geras dalykas, kurį galime padaryti, kad ir iš kurios pasaulio dalies eitume: rytų, vakarų, šiaurės ar pietų (ir vėlgi jeigu mūsų bažnyčios yra Dangaus Karalystės ženklas, tai pati Evangelija liudija, kad nėra jokio skirtumo, iš kurios pusės yra įėjimas: rytų ar vakarų – ji netgi prideda šiaurę ir pietus...). Tai yra svarbiausias mūsų laisvos valios veiksmas, kuri sugrąžinama sekant Jėzų ir atsisakant nuodėmės. Veiksmas, apvalantis vidinį, prisikėlusį per Krikštą, mūsų žmogų, nuo išorinio, linkusio į nuodėmę ir į norą būti įvertintiems, į egoizmą. Ne gyrimasis netgi per mus Viešpaties atliktais darbais atvers mums tas duris, prie kurių, kaip užsispyrėliškai tikime mes, katalikai, stovi šv. Petras, o visko atsisakymas vardan Dievo Karalystės, kuri yra pats Jėzus Kristus!
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
