Marijampolės šventojo arkangelo Mykolo bazilikoje liepos 8 d. prasidėjo palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava, skirta 25-osioms paskelbimo palaimintuoju metinėms. Pagrindinė atlaidų, kurie tęsis iki liepos 15 d., mintis – Blogį nugalėk gerumu!
Tradiciškai minėjimo oktavos iškilmes pradėjo jaunieji piligrimai išvakarėse keliaudami pėstute į Palaimintojo tėviškę ir iš jos po naktinės Šv. Sakramento adoracijos Lūginės koplyčioje sugrįžę į baziliką. Jaunimas eidamas meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį.
Šv. Mišioms, kurių metu buvo meldžiamasi už parapijų jaunimo maldos grupes, chorų narius ir visus jaunus žmones, vadovavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas J. Žemaitis, MIC, monsinjoras A.Svarinskas ir kiti kunigai. Giedojo jaunimo choras iš Kybartų.
 |
Homiliją vyskupas R.Norvila pradėjo pasveikindamas marijampoliečius, kitus tikinčiuosius, atvykusius iš Kauno ir kitų Lietuvos vietų. Palaimintojo gyvenimas, Jo pasiaukojimas Dievui ir Bažnyčiai, ypač Jo meilė Bažnyčiai, pabrėžė vyskupas, tebūna mums pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu mūsų kasdienybėje.
Po šv. Mišių visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos, jų buvo penkios. Parapijos klebonas A.Šidlauskas MIC perskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam, ypač svarbus vienas liudijimas, kuriame rašoma apie pagijimą nuo vėžio ir, klebono nuomone, yra galimybė pradėti tyrimą dėl stebuklo. Kalbėjo ir liudijo tikinčioji iš Druskininkų apie stebuklingą pagijimą nuo kaulų tuberkuliozės, apie malonę, kurią patyrė vargdienių seserims meldžiantis už ją ir prašant palaimintojo užtarimo.
Liepos 9-oji diena. Iškilmės Marijampolės bazilikoje prasidėjo šv. Rožinio malda, kurią vedė palaimintojo J.Matulaičio draugijos nariai, gausiai dalyvaujant susirinkusiems maldininkams iš Alytaus dekanato, Pakruojo, Kauno Švč. M.Marijos vardo, Rumbonių Švč. Trejybės, Šakių Šv. Jono Krikštytojo, Miroslavo Švč. Trejybės, Kauno Tabariškių Dangaus vartų, Lazdijų šv. Onos parapijų, Šiluvos M.Marijos draugija iš Kauno. Kadangi antroji atlaidų diena buvo skirta katalikiškiems judėjimams ir bendruomenėms, gausiai dalyvavo palaimintojo J.Matulaičio draugijos nariai iš minėtų parapijų bei Marijampolės, kartu meldėsi Gyvojo rožinio draugijos atstovai iš Žemės ūkio universiteto, Marijos legiono atstovai ir kitų maldos bendruomenių bei judėjimų nariai.
 |
Katechezės metu tikėjimo žiniomis ir patirtimi apie bendruomenes dalinosi kunigas Algirdas Akelaitis iš Kaišiadorių vyskupijos. Pradėjęs nuo klausimo, kas yra bendruomenė ir kuo ji skiriasi nuo grupės [pvz., Gyvojo rožinio maldos grupė], išskyrė svarbiausius bendruomenės požymius. Pirmiausia, bendruomenė yra pašaukta būti drauge, pašaukta švęsti tai, kas esame. Tai pirmas bendruomenės žingsnis, kurį būtina išgyventi, nes Dievui nėra taip svarbu, ką mes darome, bet kas mes esame. Antras bendruomenės požymis būtų – nešti Kristaus žinią pasauliui ir nešti ne bet kaip, bet giliai tikint ir su užsispyrimu. Kristus dėl to ir sukūrė Bažnyčią, kad ji tęstų Jo darbą žemėje; Kristus į žemę atėjo ne tik kad už mus mirtų ir gelbėtų mus nuo nuodėmių, bet kad apreikštų Trejybę. Tėvo ir Sūnaus meilė yra Šventoji Dvasia, mes esame pašaukti gyventi šių Trijų meilės gyvenime. Mes pasitikime žinia, kad visi šventieji nuo M.Marijos iki palaimintojo Jurgio jau džiūgauja Švč. Trejybės meilėje. Bendruomenės turi saugotis ir būti budrios, nes būtent jos yra labiausiai puolamos piktojo, todėl būtina gyventi maldoje ir tiesoje, pripažinti, kad esame netobuli, tada ir kitus priimsime; būtina bendruomenei gyventi, kalbėtis, bendrauti, nes mes Dievo pašaukti gyventi bendruomenėje.
Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas J. Žemaitis, MIC, kunigai iš Alytaus, Marijampolės, Kaišiadorių ir kitų dekanatų. Homiliją sakė kun. A. Akelaitis, giedojo Č.Sasnausko choras (vadovas M.Radzevičius). Po šv. Mišių tradiciškai visi susibūrė prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios, maldininkai kalbėjo palaimintojo litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašė Dievą, jog Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju. Ši iškili diena baigėsi nuotaikingu pabuvimu agapėje Marijonų vienuolyno sodelyje. Vyskupui R.Norvilai palaiminus stalą, visi maloniai bendravo, vaišinosi. Nuotaika buvo puiki. 14 val. svečiai ir marijampoliečiai išvyko į Lūginę, palaimintojo Jurgio tėviškę, susikaupti Švenčiausiojo Sakramento adoracijai.
Liepos 10 diena. Aleksoto ir Prienų dekanato diena, socialinių darbuotojų bei savanorių diena, kurios metu buvo meldžiamasi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius ir visus socialinius darbuotojus bei savanorius. Po šv. Rožinio maldos katechezę pradėjo kunigas Kęstutis Brilius, MIC. Kalbėdamas apie organizacijas ir bendruomenes lektorius pabrėžė, kiek daug jos nusipelnė meilės darbais savo parapijose, centruose. Kokia nuostabi yra maltiečių programa – maistas ant ratų, maistas, išvežiojamas į vietas, negalintiems ateiti. Šių organizacijų veiklos šerdis yra taika, ramybė, tikėjimas, pasitikėjimas, savanorystė ir pagalba silpnesniam. Prelegentas paminėjo palaimintojo J.Matulaičio mintis apie socialinį darbą, apie tai, kad palaimintasis nurodė užduotį, kryptį ir formą, kaip turėtume jį (socialinį darbą) organizuoti, pradėdami nuo mažiausių ir silpniausių. Davė gaires pasipriešinimui vartojimo kultūrai, pabrėždamas, kad gyvai persiėmę Kristaus dvasia, viską dėl Kristaus turime apimti, viską prie Kristaus pritraukti. Katechezės metu buvo apžvelgtos tokios mintys: kokių mums trūksta darbininkų; ką mes, katalikai, dėl Dievo meilės privalėtume atlikti čia, žemėje; kodėl turėtume stoti į katalikiškas organizacijas; tik besidarbuodami vargo mažinimo srityse, matydami kitų silpnumą patys tapsime geresni; tik susivieniję po Kristaus ir Bažnyčios vėliava, savo darbais liudydami Dievo meilę, galėsime nešti pasauliui gerąją naujieną. Baigdamas katechezę kunigas pakvietė visus melstis prašant palaimintojo J.Matulaičio užtarimo.
 |
Vyskupų R. Norvilos ir J. Žemaičio, MIC, ir atvykusių kunigų koncelebruotose šv. Mišiose buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant savanoriams bei socialiniams darbuotojams. Homiliją sakė prelatas Vytautas Vaičiūnas, primindamas apie nuostabiausią Dievo kūrinį žmogų, apie įvairią žmoniškąją lemtį bei pabrėždamas gyvenimo prasmę ir tikslą – gyventi ne vieniems, gyventi bendruomenėse, nes artimo meilės darbai yra gražiausias dalykas pasaulyje. Prelatas kalbėjo ir apie mūsų žmoniškuosius trūkumus bei ydas: kito smerkimą, pavydą, nuolatinį nepasitenkinimą ir tik blogio matymą, išraiškingai tai pavadindamas nuolatinėmis raudų litanijomis. Priminė tikintiesiems Jėzaus Kristaus pavyzdį, kuris nė vieno nepasmerkė, nepaniekino, bet paliko mums tobulos meilės pavyzdį, raginimą mylėti vieni kitus ir mylėti savo priešus. Žmonės matydami mūsų meilę, mūsų gerus darbus, kuriais garbinsime danguje esantį Dievą, patikės, nes kuo daugiau gero padarome kitiems, tuo daugiau mums atlygina Dievas ir gyvenimas. Todėl skubėkime daryti gerus darbus, nes laikas nelaukia, nes Dievo karalystė yra ne tik po mirties, bet yra čia, mumyse, mūsų gyvenime, mūsų šeimose, bendruomenėse, o palaimintasis Jurgis tebūna dar didesnė ta dvasinė ugnis, uždeganti kilniems meilės darbams – pabrėžė prelegentas.
Jaunieji caritiečiai ir savanoriai bendruomenės maldoje be tradicinių prašymų kreipėsi į Dievą prašydami laiminti socialinių darbuotojų ir savanorių triūsą, kad jie visada ir visur nuoširdžiai stengtųsi blogį nugalėti gerumu. O atnešdami atnašas ant Dievo stalo prašė laiminti jų tarnystę, dėkojo už galimybę teikti džiaugsmą žmonėms, išreiškė norą būti bičiuliais neturtėliams, guosti pavargusius, mokytis dalintis su kitais tuo, ką turi.
Parengė Palaimintojo J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė Vida Mickuvienė