Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui.
Už projektą po svarstymo balsavo 49 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 26 susilaikė, paskutinis balsavimas suplanuotas kitą savaitę. Jei Seimas įstatymą priims, jis įsigalios nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
Apsvarstytas projektas - jau antrasis įstatymo variantas, nes anksčiau teisininkų grupės parengtą projektą, gana griežtai nustatantį Seimo narių veiklos sąlygas, parlamentas atmetė.
Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas - kur kas palankesnis parlamentarams, palyginti su ankstesniu projektu, jame nelieka fiksuotų atostogų, nėra taip griežtai kontroliuojamas posėdžių lankymas. Tačiau apribojimų Seimo nariams, palyginti su dabartine tvarka, atsiranda daugiau.
Nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog "įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę", o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, fiksuotų atostogų nuspręsta atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Pateikiant projektą buvo remiamasi Seimo Parlamentinių tyrimų departamento parengta medžiaga, jog Europoje kasmetinės atostogos įteisintos tik buvusios Sovietų Sąjungos šalyse - Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje - bei buvusios Jugoslavijos respublikose.
Grupė parlamentarų teikė pasiūlymą, kad Seimo nariams būtų suteikiamos fiksuotos 45 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, tačiau jam nepritarta. Už atostogų įteisinimą balsavo 11 parlamentarų, prieš buvo 16, 43 susilaikė, tad liktų senoji tvarka, kuomet atostogos nereglamentuojamos, tad praktiškai kiekvienas Seimo narys jas planuoja savarankiškai.
Naujajame projekte lieka ir galimybė parlamentarams patiems nuomotis automobilius valstybės lėšomis, pirminiame teisininkų variante siūlyta to atsisakyti. Be to, už automobilių nuomą kompensuotų kanceliarija, o ne mokėtų Seimo narys iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų - tam dabar nukeliauja skiriamų lėšų didžioji dalis.
Taip pat kanceliarija mokėtų už Seimo narių biurų nuomą, o ne, kaip šiuo metu, pats Seimo narys iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.
Dar viena naujovė - Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiui Seimo kanceliarija jo prašymu nuomotų būstą Vilniaus mieste. Šiuo metu Seimo nariai gyvena šalia parlamento esančiame Seimo viešbutyje.
Projektas sankcijas už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlo tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusę numatytų balsavimų komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Projektu konstatuojama, kad dalyvavimas posėdžiuose - Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas inicijuoti apkaltą tam Seimo nariui.
Teikiamu projektu taip pat numatyta riboti Seimo narių dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą, tačiau pabrėžiama, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims.
Darbo grupė parengti Seimo narių veiklos garantijų projektui sudaryta po to, kai Seimas grąžino tobulinti grupės žinomų teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur kas griežčiau tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius reikalus.
Projektu siūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas, neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių, įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos.
Projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Be to, projektu siūlyta mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, darbo grupės parengtas projektas jų palieka tris.
