 |
Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 1 d. Kauno miesto muziejus (Valančiaus g. 6) kviečia aplankyti parodą „Napoleono gyvenimo ir kovų vaizdai mene“. Paroda skirta Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I lankymosi Lietuvoje 200-osioms metinėms pažymėti. Iš kolekcininko Zigfrido Jankausko rinkinių.
Napoleonas I Bonapartas gimė 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajače, neturtingų Korsikos bajorų šeimoje. Būdamas dešimties stojo į prancūzų karo mokyklą, o nuo 16 metų – į kariuomenę, nes mirus tėvui turėjo išlaikyti didelę šeimą. Tuo metu daug skaitė, savarankiškai studijavo karo istoriją, matematiką, geografiją, kelionių aprašymus. Begalinis darbštumas ir nepaprasta atmintis Napoleonui padėjo kilti karo tarnyboje: poparučikas, leitenantas, kapitonas ir 25 metų - brigados generolas.
Dalyvavo kovose dėl Korsikos nepriklausomybės, malšino monarchistų maištą Paryžiuje 1795 m., 1796-1797 m. vadovavo Italijoje veikusiai prancūzų kariuomenei, 1798-1799 m. - Egipto ekspedicijai, bet jos nepabaigęs, 1799 m. lapkričio 9 d. įvykdė karinį perversmą, nuvertė direktoriją ir kaip I konsulas faktiškai paėmė valdžią. 1804 m. pasiskelbė Prancūzijos imperatoriumi, 1805 m. - Italijos karaliumi. Išsituokęs su žmona Žozefina, 1810 m. vedė Austrijos imperatoriaus dukrą 18-metę Mariją Liudviką, kuri 1811 m. pagimdė sūnų Fransua Žozefą Šarlį (nors tituluojamas Napoleonu II, faktiškai imperatoriaus sosto negavo, tik Reichštato kunigaikščio).
1813 m. Tautų mūšyje prie Leipcigo Napoleono kariuomenė buvo sutriuškinta, Napoleonas buvo priverstas atsisakyti sosto „vardan taikos Europoje atstatymo". 1814 m. imperatorius ištremiamas į Elbos salą Viduržemio jūroje.
1815 m. kovo mėn. Napoleonas, palaikomas senosios gvardijos, grižo į Paryžių ir, išvijęs Burbonus, susigrąžino sostą 100 dienų. Pralaimėjęs Vaterlo mūšį 1815 m. birželio mėn., antrą kartą priverčiamas atsisakyti sosto ir ištremiamas, bet dabar jau kaip Didžiosios Britanijos belaisvis, į tolimą Šv. Elenos salą Atlanto vandenyne, kur 1821 m. gegužės 5 d. mirė.
1840 m. Napoleono palaikai buvo iškilmingai perkelti į Paryžių. Invalidų rūmų katedroje marmurinėje lentoje įrašyti Napoleono žodžiai: „Aš noriu, kad mano palaikai ilsėtųsi ant Senos krantų, tarp prancūzų liaudies, kurią taip mylėjau.“
Apie kolekcininką Zigfridą Jankauską
Gimė 1949 m. lapkričio 16 d. Švenčionėliuose. 1956 -1967 m. Švenčionėlių 1-os vidurinės mokyklos mokinys. 1967 m. Z. Jankauskas įstojo į Kauno Politechnikos institutą, kur studijavo chemiją ir statybą. 1969-1971 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Sovietinėje Armijoje, o grįžęs iš karinės tarnybos studijavo Vilniaus Universitete, kurį baigė 1974 m. įgydamas ekonomisto specialybę. Baigęs studijas, dirbo vadovaujantį darbą.
1996-2001 m. Z. Jankauskas buvo firmos „Maldis“ meno kūrinių salono direktoriumi, 2001-2003 m. „Naručio antikvariatas“ direktoriumi. Nuo 2003 m. UAB „Totorių gatvės antikvariatas“ direktorius.
Zigfridas Jankauskas-Lietuvos Kolekcininkų Asociacijos sekretorius, jam suteiktas Lietuvos Pasižymėjusio Kolekcininko Garbės vardas, apdovanotas I-ojo laipsnio Garbės žymeniu, parašęs ir išspausdinęs per 50 straipsnių Lietuvos istorijos, kultūros klausimais. Surengė 37 parodas, tame tarpe penkias apie Prancūzijos Imperatorių Napoleoną I-ąjį, Z. Jankausko eksponatai publikuoti 30-yje leidinių.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1991-1998 m. Z. Jankauskas buvo Savanoriškos Krašto Apsaugos Tarnybos savanoris, 1991 m. sausio - rugpjūčio įvykių dalyvis, Parlamento gynėjas. Vienas iš Lietuvos Kariuomenės Rezervo Karių Asociacijos kūrėjų, Revizijos komisijos pirmininkas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas 24-iais Valstybiniais, Krašto apsaugos ministerijos ir sistemos, visuomeninių organizacijų, remiančių Krašto apsaugą šv. Kazimiero, šv. Stanislovo ordinų medaliais, LR Kultūros, Krašto Apsaugos Ministrų, Kariuomenės Vado padėkomis, LR Premjero vardiniu laikrodžiu.
Z. Jankauskas kolekcionuoja Lietuvos istorijos ir kultūros objektus. Žinomas numizmatas, atradęs ir aprašęs per 80 LDK monetų atmainų.