| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotrauka |
Karantinas tęsiasi, todėl mūsų susitikimai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotame Kalbos klube persikėlė į virtualią erdvę ir juos galima stebėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Youtube kanale. Gegužės 28 dieną su žurnalistu ir keliautoju Rimu Bružu kalbėjome apie sanskritą, Antaną Pošką, Jivanji Jamshedji Modi ir – svarbiausia – kaip kalbos kuria pridėtinę sociokultūrinę vertę. Tęsėme pokalbį apie sanskrito ir lietuvių kalbos kalbos ryšius.
Su Bernardinų skaitytojais taip pat tęsiame polkalbį apie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ (LKŽ) Melagių kartoteką, saugomą Lietuvių kalbos institute. IX pokalbis mūsų pokalbis yra apie tai, kokie žodžiai pakliuvo į Melagių kartoteką. Ši kartoteka atsirado, kai LKŽ rašančiam mokslininkui kildavo įtarimų, jog žodis kalboje nėra vartojamas. Toks okazinis, vienetinis, „netikras“ žodis, perėjęs nustatytas procedūras, per kurias būdavo galutinai įsitikinama, kad jo vieta Melagių kartotekoje, į LKŽ nepakliūdavo.
Kokiems žodžiams leksikografai užkirsdavo kelią į „nemirtingumą“ didžiajame žodyne?
Žodžiai-nebuvėliai, kaip juos pavadino Vincas Urbutis, yra užrašyti tik kartą ir žodyno rašymo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad jie buvo vartojami plačiau. Galima įtarti, kad dalis Melagių kartotekos žodžių tiesiog imituoja kalboje vartojamus žodžius. Turime neatmesti ir to, kad kai kurie žodžiai-nebuvėliai iš tiesų yra žodžiai-buvėliai, kuriems nepasisekė, nes tuo metu, kai buvo sprendžiamas jų likimas – pateks jie į žodyną ar ne – dėl mums nežinomų priežasčių nebuvo paliudyti dar bent vieno žmogaus ar rašytinio šaltinio, kad taip – šitas žodis yra vartojamas.
Būsime kalbiškai žiaurūs ir neieškosime argumentų, ar reikia reabilituoti kai kuriuos Melagių kartotekos žodžius. Pažiūrėkime į Melagių kartoteką kitu aspektu: kokios priemonės gali padėti sukurti žodį? Žodžiai-nebuvėliai atskleidžia ne tik visiems žinomus naujų žodžių atsiradimo būdus (reikšmės perkėlimas, daryba ir žodžio pasiskolinimas iš kitos kalbos), bet ir keletą įdomesnių, mažiau paplitusių naujų žodžių kūrimo būdų. Tegul Melagių kartoteka būna savotiška laboratorija, kurioje stebimi žodžių kūrimo mechanizmai. Taigi – kaip pagal užsakymą sukurti žodį?
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Melagių kortelių registras. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotrauka |
Galima perdirbti jau esamo kalboje žodžio reikšmę. Dalis tokių Melagių kartotekos žodžių-nebuvėlių yra vaizdingi ekspresyvai, kai kurie jų aiškiai fonetiškai ir net fonosemantiškai motyvuojami. Pavyzdžiui, į LKŽ yra įtrauktas žodis zimbė „zvimbiantis žaislelis“, o žodžio pateikėjas zimbės reikšmę perdirbo ir šiam žodžiui „prilipdė“ reikšmę „gyvatė“, akivaizdžiai pasinaudodamas fonosemantiniu įspūdžiu.
Beje, Melagių kartotekoje yra ir žodžių, kuriems sugalvotas reikšmes sunku pagrįsti. Pavyzdžiui, žanga Melagių kartotekoje reiškia „gama“, o kalboje tai reguliarusis darinys – „žengimas“, žvaigždė Melagių kartotekoje reiškia „botagą“, o kalboje šio žodžio reikšmės, kuri leistų nuspėti tokio reikšmės perdirbinio kognityvinę logiką, nėra. Matyt, jie atsirado individualių, asmeniškų žodžio pateikėjo asociacijų dėka.
Kitas būdas sukurti žodį, tikintis, kad jis iš nebuvėlio pavirs buvėliu yra kontaminacija. Birutė Kabašinskaitė šį įdomų psichosemantinį reiškinį apibūdina taip: „Kontaminacija vyksta tarp žmonių sąmonėje asociatyviai „suporuotų“ žodžių“. MK yra žodžių, kurie sudaryti kontaminacijos principu, t. y. sulydžius du asociatyviai siejamus žodžius į vieną. Pavyzdžiui, žodis žaibuoklis „baidyklė“ greičiausiai sudarytas iš žaibas ir vaiduoklis. Šis reiškinys gana dažnas. Jis ypač žavus ir skaidrus vaikų kalboje.
Galima pamėginti sukurti ir fonetiškai negirdėtą žodį. Tokius žodžius vadiname kvazižodžiais. Melagių kartotekoje daugelis tokių garsinių struktūrų yra vienskiemenės, kai kurios primena vaikų kalbos žodžius, pavyzdžiui, žikis „šv. Rašto mokytojas“, zopas „skerspjūvė“, žeibas „ženklas, kad kur negalima nevažiuotų, neitų“, zausa „nežinoma vieta, ten, kur toli“, zražai „metūgiai“, žigis „apyniai“, žūžės „jurginės žiedai“ , zìgė „sartoji“, žanslas „geluonis“, žagtė „uogienė“.
Dalis kvazižodžių turi reguliarųjį darybos formantą, daugeliu atvejų panašų į priesagą, pavyzdžiui, žergulas „plepys, vėpla“, žliuptuvė „maišas“, žuogaras „vilkas“, znaskutis „mažas kiaušinis“, žlugienė „salotai“, zaramba „lūpa“ ir kt.
Yra ir žodžių, kurie turi nebūdingus lietuvių kalbai priebalsių junginius, pavyzdžiui, zbrakčiai „atskira žolių šeimyna“, zbuicas „žmogus, kurs tankiai mušas“, zdrikla „bistri, gera šokėja, pravorna mergaitė“ zgnibzlės „įrankis obuoliams raškyti, imti degančioms anglims“.
Žodžiai-nebuvėliai atskleidžia lingvistinio intuityvaus mąstymo būdus. Kalbinis kūrybiškumas remiasi asociacijomis, garsų savybėmis imituoti tikrovę ir / arba sukelti sinestezinių potyrių, kalbos žaidybiškumu. O juk tuo galima pasinaudoti, kai reikia sukurti naujažodį. Ne tam, kad gautum pinigėlį iš LKŽ kartotekos kaupėjų, o tam, kad pavadintum naują reiškinį ar daiktą, kurie griūte griūva į mūsų gyvenimą. Melagių kartoteka rodo – kalbos kūrybiškumo potencija neribota.
Kalbos klubas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra kitoks. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei ir kaip galėtų mums padėti tą gerovę kurti, jei suprastume, kad kiekvienas mūsų puikiai ją išmanome ir galime naudotis ne tik komunikuodami.
Vaizdo įraše – Kalbos klubas +. „Sanskritas ir lietuvių kalba“. 2-oji dalis. LNB DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja J. Zabarskaitė kalbasi su režisieriumi ir keliautoju Rimu Bružu: