Spalio 29 d. seminarijoje buvo atidaryta Teresės Blažiūnienės, Akvilės Blažiūnaitės ir Peter Janovšek darbų paroda, pavadinta Labanoro vinys. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 10 d., darbo dienomis nuo 14:00 iki 18:00 valandos. Seminarijos bendruomenė maloniai jus kviečia apsilankyti ir iš arčiau pažvelgti į unikalią ekspoziciją, kuri byloja apie dramatiškus Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios įvykius.
 |
Parodos atidarymo įžangos žodį tarė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos bibliotekininkė Irena Aleksandravičienė, kuri paminėjo kai kurias iš Lietuvoje sudegusių bažnyčių, primindama, kad pavasarį toks likimas ištiko Paštuvos bažnyčią, taip pat kad prieš porą savaičių antrą kartą degė Kulautuvos bažnytėlė, tik šį kartą – neatstatomai.
P. Irena teigė, kad ši paroda, savo turiniu, tikslais ir sukūrimo aplinkybėmis labai skiriasi nuo tų parodų ir tų kūrinių, kurie seminarijoje buvo eksponuoti ankščiau. Šis parodos ciklas yra sukurtas iš 2009 metais gruodžio mėnesį sudegusios unikalios, senos Labanoro bažnytėlės liekanų, fragmentų – iš viso to, ką dar galima buvo surasti gaisro vietoje. „Mes turbūt visi prisimename tą 2009 gruodžio 21-ąją, kai žiniasklaida mus informavo apie didžiulį gaisrą, suniokojusį unikalią, beveik penkių šimtų metų senumo Labanoro bažnyčią. Nors subėgo ir daug žmonių, tačiau to nepakako, kad būtų galima užgesinti ugnį“ – kalbėjo p. Irena.
Tvarkant gaisravietę kun. Jurgis Kazlauskas kreipėsi į visus parapijiečius ir pagalbon iš kitur atvykusius geros valios žmones, kad viską surinktų, nieko neišmestų. Žmonės tiesiog savo rankomis sijojo pelenus ir rinko visa, ką dar buvo galima rasti. Tokiu būdu į vieną krūvą buvo surinktos kelių šimtų metų senumo vinys, skardos lakštai, nuo ugnies susilydę įvairūs metaliniai daiktai, stiklo, krištolo, keramikos gabalėliai.
Šie daiktai buvo sudėti į dėžes ir kun. Jurgio Kazlausko perduoti restauratorei Teresei Blažiūnienei. Ši moteris su didele meile paėmė tuos išlikusius bažnytėles fragmentus, juos valė nuo pelenų ir ėmėsi kūrybinio darbo. Prie p. Teresės kūrybinės minties įgyvendinimo prisidėjo visa šeima – dukra Akvilė Blažiūnaitė ir jos vyras Peter Janovšek.
 |
Tokiu būdu gimė ši ekspozicija, kuriai buvo suteiktas pavadinimas Labanoro vinys. Įdomu, kad prie darbų nėra nei pavadinimo, nei autoriaus parašo – parodos autoriai tai pasirinko sąmoningai. P. Teresė teigė, kad jie dirbo su tomis liekanomis, su tomis vinimis, kurias kažkada kalė prieš daugelį metų gyvenę žmonės. Anot jos, šie žmonės taip pat tam tikra prasme yra šitų darbų autoriai.
Šios parodos darbuose kiekvienas gali nesunkiai atpažinti nukryžiuotąjį Jėzų, matyti skirtingas kryžių variacijas, erškėčių vainikus ar net Nojaus laivą. Lietuvoje tokio stiliaus darbai iš sudegusios bažnyčios liekanų buvo sukurti pirmą kartą.
Seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas dėkojo menininkams, kad jie sutiko seminarijoje eksponuoti šiuos darbus ir taip ją papuošti, taip pat p. Irenai, kuri koordinavo šios parodos atidarymą. Rektorius sakė, kad ši paroda seminarijai ypač tinka tuo, jog ji liudija apie tai, kuo krikščionys tiki, liudija kaip Dievas veikia žmogaus gyvenime, koks yra mūsų tikimo Dievo dovanojamas išganymas.
Dievas iš nuodėmės sunaikinto žmogaus griuvėsių kuria gyvenimą iš naujo. Jis nesusitaiko su tuo, kad Jo pirmapradis žmogus yra nuodėmės sudegintas, sunaikintas ir išbarstytas. Dievas iš pelenų vėl kuria mus, kad būtume dar gražesni, kilnesni, vertingesni ir kviečia mus į Dangaus Karalystę. Rektorius linkėjo, kad ši paroda tuos, kas ją matys tik vienąkart, ir mus, klierikus, kurie žvelgsime į ją kasdien, žavėtų savo vaizdų originalumu ir kreiptų mūsų žvilgsnį į Dievo darbą mūsų gyvenime, kad skatintų vis labiau pasitikėti Dievu ir Jam dėkoti už tai, jog nėra pelenų, kurių Jis negalėtų prikelti naujam gyvenimui.
Vėliau žodį buvo pakviestas tarti Labanoro bažnyčios klebonas. Jis teigė, kad jam buvo lemta išgyventi tokia patirtį, kurios nelinkėtų jokiam kunigui. Jis prisiminė, kad tądien pasimeldus bažnyčioje, jau po keletos valandų jam reikėjo su parapijiečiais stovėti ir žiūrėti kaip dega jų maldos namai. Betvarkant gaisravietę, kilo idėja, kad ateities kartoms, su menininkų pagalba, būtų sukurti paveikslai iš likusių bažnyčios fragmentų.
 |
Klebonas minėjo, kad buvo matęs kai kuriuos p. Teresės prieš tai atliktus darbus ir prisiminė vieną, iš mažų vinių padarytą, mažą paveiksliuką, kuris kunigui įstrigo giliai širdyje. Taigi jis paprašė p. Teresės, kad ši imtųsi kūrybinio darbo. Šiandien ši paroda keliauja per Lietuvą ir žmonės gali matyti, kad tie daiktai, kurie buvo Labanoro bažnyčioje, nesunyko, bet dar kartą nauju būdu prabilo.
Darbų autorė Teresė Blažiūnienė dėkojo seminarijos vadovybei, kad ši priėmė jos darbų ekspoziciją. Anot jos, šie darbai seminarijos erdvėje tarsi naujai suskamba ir atrodo labai didingai. Jai šių darbų atsiradimas yra Dievo Kūrėjo valia.
Klierikai autorei įteikė atminimo dovaną ir padėkojo už gražų tikėjimo liudijimą. Renginį vainikavo šv. Mišios kartu su seminarijos bendruomene.
Pagal Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos inf.
Nuotraukos iš www.seminarija.lt