Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 milijonų eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais, BNS penktadienį pranešė patikimi šaltiniai.
Penktadienio naktį pateiktame ES biudžeto projekte elektrinės uždarymui numatoma 400 mln. eurų nuo 2014 iki 2020 metų, tačiau, anot Lietuvos pareigūnų, ši suma paskaičiuota 2011 metų kainomis.
"Iš tikrųjų ši suma būtų 460 mln. eurų, nes deramės 2011 metų fiksuotomis kainomis, kurios iš esmės netikros", - BNS paaiškino aukšto rango pareigūnas.
Praeitą savaitę pateiktame projekte jėgainei buvo numatoma 210 milijonų eurų iki 2017 metų. Lietuvai svarbu, kad 2017-ųjų metų ribojimo neliktų, neužkertant kelio paramą gauti ir ateityje.
2007-2013 metais ES uždarymo darbams skyrė 1,37 mlrd. eurų, tačiau, kaip ketvirtadienį sakė susitikime Lietuvai atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuva sugebėjo panaudoti "tik apie 50-60 proc. ką išsiderėjo".
Anot diplomatinių šaltinių, projekte taip pat liko nuostatos, kurios leistų Baltijos šalims pritaikyti išimtį, ribojant skiriamą struktūrinės paramos dalį, siejant ją su bendruoju vidaus produktu.
BNS žiniomis, dabartinis projektas numato, kad valstybėms, kurių BVP 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos "lubos" būtų padidintos iki 2,6 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko beveik 15 proc., todėl skaičiuojant "lubas" nuo šio rodiklio parama smarkiai sumažėtų. Derėdamiesi dėl išimties, Baltijos šalių pareigūnai sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija negali būti baudžiamos už griežtas taupymo priemones krizei įveikti.
Pareigūnų teigimu, pažangos pasiekta ir derybose dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams - pagal dabartinį projektą "pasistūmėta arti 75 proc. į laikotarpio pabaigą". Daugiau detalių dėl naujo pasiūlymo tiesioginėms žemės išmokoms nėra žinoma.
Tai dar nėra galutiniai skaičiai. Projektas dar bus tikslinamas penktadienį, Briuselyje antrą dieną tęsiantis deryboms tarp valstybių ir vyriausybių vadovų. Prie derybų stalo vadovai turėtų susėsti 13 valandą Lietuvos laiku, kai 27 šalių delegatai peržiūrės naujuosius pasiūlymus, pateiktus ES prezidento Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus).
Lietuvos atstovų vertinimu, pateikti skaičiai yra geri, bet pabrėžiama, kad "kol nėra galutinio susitarimo, jų faktiškai nėra".
Briuselio žiniasklaidos teigimu, šis projektas sulaukė kritiškų britų ir vokiečių vertinimų dėl nepakankamo išlaidų ribojimo. Už ES biudžeto mažinimą pasisako grupė didžiųjų šalių, daug mokančių į bendrą iždą. Dėl drastiškų karpymų nerimauja skurdesnės valstybės, nuogąstaudamos, kad tai sumažintų jų gaunamą ES paramą.
Portalas EUobserver.com rašo, kad pagal naująjį projektą 2014-2020 metų ES biudžetą sudaro 972 milijardai eurų. Lyginant su pirminiu variantu, jame apie 10,6 milijardų eurų didinama parama sanglaudos fondams, 8 milijardais eurų daugiau gautų žemės ūkio sektorius.
Portalo teigimu, 5 milijardais eurų būtų kerpama parama naujai ES programai "Connecting Europe", kuri sukurta remti infrastruktūros projektus. Tai gali paveikti ir paramą Lietuvai, kuri tikisi, kad šis instrumentas prisidėtų finansuojant geležinkelių projektą "Rail Baltica", elektros ir dujų jungtis su Lenkija.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.