| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
|
Zenekos nuotrauka |
„Global Lithuanian Leaders“ (toliau – GLL) organizacija gruodžio 27 d. rengia lietuviškųjų „Oskarų“ vakarą – pasaulio lietuvių, nusipelniusių verslo, meno, mokslo srityse, apdovanojimus. Renginiu siekiama pagerbti tarptautinės sėkmės sulaukusius pasaulio lietuvius, kurie savo išskirtinio talento, įkvėpimo, vizijos ir siekių dėka padeda garsinti Lietuvos vardą, prisideda ar siekia prisidėti prie Lietuvos vystymosi.
Daugiau sužinoti apie renginį ir nominuojamus asmenis galima organizacijos interneto puslapyje.
Laukiant iškilmingų apdovanojimų, kalbamės su GLL direktore Dalia Venslovaite. Anot jos, Lietuva kaip maža šalis iš tikrųjų turi daug žmonių, kurie demonstruoja globalią lyderystę pasaulyje, gerų savo srities specialistų. Svarbu pasitelkti juos į pagalbą, kuriant Lietuvos ekonomiką. Tai naudinga ne tik šalies vystymuisi, bet ir patiems pasaulio lietuviams, kurie, skirdami savo laiką dalinimuisi tarptautine patirtimi, palaiko ryšį su Lietuvą, atranda sau vertingų profesinių ryšių. Turime kalbėti apie tai, kad lietuviu būti vertinga, – sako pašnekovė.
Jei neklystu, GLL įsikūrė tik 2010 m., taigi ne taip seniai. Greičiausiai „Bernardinai.lt“ skaitytojams būtų įdomu sužinoti apie organizacijos įsikūrimo idėją, tikslą.
Idėja sukurti tokią organizaciją kilo žmonėms po pirmojo Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo. Tai buvo pirmas renginys po daugelio metų, kuris leido pažvelgti į diasporą, užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės arba save laikančius lietuviais žmones iš ekonominės perspektyvos. Jo tikslas – sukviesti žmones visų pirma diskusijai, o vėliau ir realiems veiksmams, kalbėti apie tai, kaip jiems dalyvauti Lietuvos ekonomikoje. Kviesti tie žmonės, kurie dirba verslo srityje – verslo savininkai, įmonių vadovai bei kiti, kompanijose užimantys vykdančiąsias pozicijas. Tokio renginio metu susitikus keliems iniciatyviems žmonėms ir buvo įsteigta GLL.
Pats tinklas kelia sau tikslą būti galimybių platforma su Lietuva save tapatinantiems profesionalams visame pasaulyje. Misija – skatinti Lietuvos ekonominį konkurencingumą. Paprastais žodžiais tariant, su tų žmonių, kurie dalyvauja tinkle, pagalba skatinti ekonomiką ir čia, Lietuvoje, keistis tarpusavio galimybėmis – būti naudingiems vieni kitiems – ir pritraukti užsienio investicijų. Tie žmonės dalyvauja globalioje rinkoje, jie žino vienoje ar kitoje šalyje, kas veikia, kaip prieiti, kaip ieškoti ryšių. Jie patys turi savo neįtikėtinos vertės tinklų, ir tai galima išnaudoti.
Tai daro ne viena savo gyventojų sklaida visame pasaulyje pasižyminti valstybė, turiu mintyje diasporos valstybes, Airija turi „Global Irish Network“, Škotija turi 10 metų egzistuojančią „GlobalScot“, Naujoji Zelandija – savo „Kea“ tinklą. Modelių yra įvairių, išstudijavome įvairius pavyzdžius pasaulyje, kuriame lietuvišką alternatyvą, kurios tikslas orientuotas į ekonomiką, bet tinkle dalyvauja žmonių ir iš kitų sričių.
Kas yra GLL nariai ir kiek jų?
Šiandien mes turime narių iš daugiau nei 100 pasaulio miestų. Tinklo narių skaičius artėja iki 700. Visgi pradėję nuo atviros narystės tinklo, jau vasarą mes pakvietėme visateisių narių – aukštas vadovaujamas pareigas einančių žmonių, turinčių tarptautinę patirtį, kurie ypač galėtų būti naudingi tiek Lietuvos verslui, tiek ekonomikai. Šiuo metu organizacijoje yra apie 50 narių. Taigi dabar yra du narystės tipai: vienas iš jų – asocijuoti nariai, t. y. žmonės, turintys tarptautinę patirtį, kurie laisvai jungiasi, dalyvauja renginiuose, gauna naujienų. Jiems bus siūloma galimybė per mūsų tinklalapį vienas kitą surasti ir bendrauti. Taip pat – visateisiai nariai, kurie pakviesti dalyvauja – rekomenduoja vienas kitą. Taip mes diegiame klubinę kultūrą tinklo viduje.
Nors vis dar esame jaunos organizacijos stadijoje, iš tikrųjų kuriasi profesionalų bendruomenė, matančių naudą iš kuriamo tinklo ir norinčių būtent tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo pasaulyje gerinimo
Nors vis dar esame jaunos organizacijos stadijoje, iš tikrųjų kuriasi profesionalų bendruomenė, matančių naudą iš kuriamo tinklo ir norinčių būtent tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo pasaulyje gerinimo. Tradicinės diasporos organizacijos labiau orientuojasi į bendruomeniškumo, tautiškumo, kalbos, kultūros dalykus, ir tai yra tikrai reikalinga ir prasminga. Tačiau mūsų organizacija yra ekonominį atspalvį turinti platforma.
Minint narius, kurie žymesni čia, Lietuvoje: Ray Rimvydas Bartkus – meno srities atstovas, iš verslo žmonių – Johnas Mackas – Australijos lietuvis (turintis ir Australijos, ir Lietuvos pilietybę) daugiau nei devynerius metus gyvenantis Kinijoje. Organizacija vadinasi globalūs Lietuvos lyderiai, daugelis iš tų žmonių turi didelę gyvenimo ir darbo užsienyje, kitų rinkų pažinimo patirtį. Tai mums didelė vertybė. Dirbame ir su privačiais, ir valstybiniais partneriais. Mūsų palaikytojai ir vykdantieji partneriai yra „Versli Lietuva“, su jų pagalba artiname tinklo bendruomenę su augančiomis Lietuvos kompanijomis, siekiame, kad jos per savotišką mentorystę, ryšius, pažintis atrastų kelią į kitas rinkas. Organizaciją palaiko privačios kompanijos – „Rajdla Raidla Lejins & Norcous“, „Scaent Baltic“, taip pat glaudžiai dirbame su Užsienio reikalų ministerija.
Iš narių dar būtų galima paminėti Lietuvoje nelabai gerai žinomą Eglę Garric, kuri vadovauja Australijos Sidnėjaus savivaldybės pakrantės direkcijai. Tai įdomi pozicija, kuri taip pat galėtų būti naudinga atitinkamos srities atstovams Lietuvoje, manome, kad ji galėtų pasidalinti savo patirtimi. Tai žmonės nuo teisininkų ir investicijų bankininkų Singapūre ar Londone iki verslo savininkų Vilniuje. Siekiame, kad narystė tinkle rodytų rezultatus pagal narių skiriamą laiką, išteklius. Mes veikiame kaip galimybių tarpininkai – bandome tuos žmones atvesti, supažindinti, renginiais suteikti jiems galimybių pasidalinti savo patirtimi, perduoti žinias.
Kokios pagrindinės GLL veiklos kryptys?
Pagrindinė GLL veikla – galimybių plėtra. Savo narius siekiame supažindinti su Lietuvos verslo, akademine ir kitų sričių bendruomene, įtraukti juos į Lietuvos ekonominį gyvenimą, mentorystės projektus, patariamąją veiklą Lietuvos ekonomikai, akademinei bendruomenei.
Projektas, kurį vertėtų paminėti, vykdomas įsitraukus savanoriams, žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems svetur – tai lietuvių studentų mentorystės projektas „LT Big Brother“. Jis pradėtas Londono Sičio lietuvių klube. Partneriaudami su jais, Belgijos lietuvių profesionalų bendruomene, Volstryto lietuvių klubu, drauge išplėtėme programą. Prasidėjusi Londone, dabar ji vyksta ir Beniliukso šalyse, Lietuvoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Dalyvauja 300 žmonių. Profesionalai iš tokių kompanijų kaip „JP Morgan“, „Google“ arba turintieji savo verslus skiria laiko lietuvių studentų, studijuojančių užsienyje, mentorystei. Tai puiki galimybė bendrauti, perduoti lyderystės patirtį. Pasaulinės lyderystės patirtis labai praverčia, siekiant karjeros tarptautinėje erdvėje. Tie žmonės daro didžiulį darbą, ir ši programa sėkmingai įgyvendinama jau ketvirtus metus. Kitais metais tikimės išplėsti ją į dar vieną regioną.
Taip pat vertėtų užsiminti apie mūsų organizuojamus pusryčius – susitikimus su įdomiais GLL nariais ir tais, kuriuos pavyksta pasikviesti, kurie turi lietuvišką identitetą, nors kai kurie jau nebešneka lietuviškai. Kviečiame tuos, kurių patirtis galėtų suteikti įkvėpimo čia egzistuojančiam verslui ar žinių konkrečioje srityje, ar naudingų ryšių, kontaktų. Vieni iš organizuotų pusryčių buvo su NASA astronautu Karoliu J. Bobko, kuris yra kilęs iš Kėdainių. Visai neseniai vyko pusryčiai su Dougu Casey – ekonomistu, kuris yra 1979 m. Amerikoje išleistos, tuo metu tapusios geriausiai parduodamos visų laikų finansų knygos „Crisis Investing“, autorius. Jis lankėsi Lietuvoje ir finansų, bankininkystės srities specialistams pasakojo apie savo patirtį, kalbėjo apie savo poziciją, kaip turėtų vystytis ekonomika, davė patarimų ir Lietuvos investuotojams.
Bendradarbiaujame ir su universitetais, JTO vystymo programa, verslo asociacijomis. Siekiame, kad GLL nariai galėtų pateikti savo verslo atvejus, vadinamuosius business case, universitetams, skaityti paskaitas studentams. Yra įvairių minčių, kaip galima vystyti tinklą, kur tie žmonės galėtų būti labiausiai naudingi.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Globalios Lietuvos apdovanojimų spaudos konferencija: iš kairės - A. Guoga, John Mack, Ray Bartkus |
Šalies įvaizdį kuria žmonės. Kokį Lietuvos įvaizdį galima susidaryti iš tų žmonių, kurie veikia pasaulinėse ekonomikos, meno, mokslo srityse?
Sunku apibūdinti – žmonės labai skirtingi. Tačiau šnekantis su mūsų nariais, viena iš savybių, kurią daugelis pabrėžė, yra mūsų darbštumas, atkaklumas, užsibrėžto tikslo siekis. Istoriškai mūsų tauta turėjo didelių iššūkių prisitaikydama geopolitinėje situacijoje, išgyvenome net keletą migracijos bangų dėl to meto politinių, vėliau – ekonominių priežasčių. Be abejo, žmonės, kurie gyvena migracijoje, norėdami adaptuotis naujoje aplinkoje, siekti sėkmės tarptautinėje arenoje, turi rodyti drąsą, tai, ką turi geriausio, ir ryžtingai siekti tikslo. Įdomus faktas, kad didžioji dalis inovacijų Siličio slėnyje yra sukurta imigrantų. Tai, žinoma, nulemia sėkminga aukštos kvalifikacijos darbuotojų, „protų pritraukimo“ ir inovacijų klasterizacijos politika. Tačiau tai irgi parodo, kad tie žmonės savaime yra linkę inovuoti, nes jie yra toje nepatogioje, itin konkurencingoje aplinkoje, turi prisiderinti prie naujų situacijų. Tuomet ir reikia pademonstruoti globalią lyderystę – kaip susišnekėti su skirtingų kultūrų žmonėmis, kaip suderinti savo turimą perspektyvą su įvairiomis, skirtingomis nuomonėmis ir sukurti kai ką naujo. Man patiko vieno The Wall Street Journal tinklaraščio autoriaus, INSEAD organizacinės elgsenos profesoriaus Gianpiero Petriglieri mintis, kad be lokalių namų mes prarandame šaknis, bet globalių namų neturėjimas susiaurina mūsų akiratį. Būtent tas akiračio platumas ir yra vertybė.
Neretai galima išgirsti apie lietuvišką nevisavertiškumo kompleksą. Lietuviai – kuklūs ir save ribojantys ar visgi drąsūs, nebijantys iššūkių?
Bet aš esu optimistė, matydama dabartinius jaunimo verslumo rodiklius. Tai demonstruoja, kad turime drąsių žmonių kartą, kuriems, drįsčiau pasakyti, įtaką daro ir pasaulio pažinimas, migracija
Mitas apie nevisavertiškumą yra mūsų galvose, ir tai yra uždaros visuomenės sindromas. Tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, skiriasi nuo tų, kurie įgyja tarptautinės patirties. Kalbu apie aukštos klasifikacijos specialistus, kurie turi galimybę mokytis, pažinti skirtingas kultūras, konkuruoti, būnant su pasauliniais tų sričių specialistais. Pirmiausia tai yra akiračio plėtimas, iš to gimsta ir pasitikėjimas, kad gali konkuruoti, ir ryžtas. Šnekant apie čia vyraujantį viešąjį diskursą, teigiama, jog statistinis lietuvis yra kompleksuotas, nedrįstantis, nesiekiantis. Bet man atrodo, kad tai keičiasi ir būtent dėl to, jog jaunimas yra mobilioji karta – jiems paprasta įgyti patirties išvykstant studijuoti, stažuotis, dirbti, grįžtant, vėl išvykstant. Taip, galbūt egzistuoja prarastoji karta su kompleksais, kuri gyveno izoliuotoje situacijoje, neturėdama galimybių keliauti, pažinti. Po studijų ar darbo užsienyje grįžtantys žmonės keičia darbo kultūrą Lietuvoje, tai lemia teigiamus pokyčius šalies viduje. Be abejo, labai svarbu, kad Lietuvos ekonominis klimatas keistųsi į gera ir būtų konkurencingų galimybių priimti žmones iš užsienio į darbo rinką. Bet aš esu optimistė, matydama dabartinius jaunimo verslumo rodiklius. Tai demonstruoja, kad turime drąsių žmonių kartą, kuriems, drįsčiau pasakyti, įtaką daro ir pasaulio pažinimas, migracija.
Akivaizdu, jog priklausyti GLL naudinga dėl profesinių kontaktų. Koks GLL veiklos ryšys su lietuviškos tapatybės išlaikymu?
Keliaujantiems žmonėms, tiems, kuriems jų karjera, gyvenimo būdas nulėmė pasirinkimą neprisirišti prie vienos teritorijos, kyla klausimas, kas yra tavo tapatybė. Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau plačiąja prasme tapatybė nėra tiktai teritorija, kilmė, tai gali būti santykis, išraiškos, mąstymo būdas. GLL narius sieja tam tikras žinojimas, kad Lietuva yra ta sąvoka, kuri sukuria bendrumą. Čia reikia kalbėti apie lietuviškos tapatybės vertę – kaip aš suvokiu lietuvybę, ar man tai yra vertė. Esu sutikusi žmonių, kurie jaučiasi labiau lietuviais nei tie, kurie gyvena čia. Žmonės, pagyvenę, studijavę, dirbę čia, turintys antrąsias puses iš Lietuvos, jie irgi yra Lietuvos draugai, Lietuvos gerbėjai, jie renkasi lietuvišką tapatybę, domėdamiesi šalimi, jos žmonėmis. Tai yra savotiškas klubas, kai jauti vertę dėl buvimo tame klube.
Identitetas neapsiriboja vien tik kalba, yra daug žmonių ir mūsų tinkle, kurie nešneka lietuviškai, todėl savo darbo kalba mes kol kas renkamės anglų. Tai kalba daugiausiai vartojama tarptautinėje bendruomenėje. Tokiu būdu mes neatribojame tų žmonių nuo bendravimo. Tai yra dažna problema, taip pat ir Lietuvoje – trūksta tarptautinių renginių, o norisi būti atviresniems pasauliui. Svarbu gerbti, puoselėti, išlaikyti savo kalbą, tačiau būti atviriems kitoms kalboms, kitoms kultūroms. Jei norime konkuruoti globaliame pasaulyje, negalime užsidaryti savo teritorijoje. Mes skatiname platesnį identiteto suvokimą. Gali būti ir australas, ir vokietis, ir lietuvis kartu. Tapatybė yra daugialypė, svarbiausia kalbėti apie vertę, gebėti suvokti, kad lietuviu būti vertinga.
Kai kalbama apie globalius lietuvius, iškyla du klausimai: ar svetur gyvenantys lietuviai laiko save lietuviais, ir ar čia gyvenantieji jaučia ryšį su išvykusiaisiais? Faktas, kad lietuviai išeiviai nori priklausyti GLL, bet kaip mes juos priimame, ar laikome juos lietuviais?
Be abejo, žmonės sunkiau priima tai, ko jie nesupranta. Tai universali taisyklė. Jeigu negalime suprasti žmogaus, laikančio save lietuviu, kalbos, sudėtinga suprasti ir motyvus, lemiančius būtent lietuviško identiteto pasirinkimą. Visgi iš to, kiek tenka bendrauti su išvykusiais žmonėmis, – jie esą lietuviai ir nori jais būti, tačiau ieško kitokių būdų, kaip išlaikyti ryšius. Vieną būdą siūlome mes – ryšys ir pagalba Lietuvos ekonomikai, verslui. Tai irgi yra vertės kūrimas. O Lietuvoje gyvenantieji ne visada įvertina tą išeivių tarptautinę patirtį, bet kuo daugiau žmonių su platesniu akiračiu sugrįš, tuo labiau situacija keisis. Jau dabar galima pastebėti, kad keičiasi valstybė, darbo kultūra. Jaučiami skirtumai bendraujant su vadovais, ragavusiais tarptautinės duonos, ir tais, kurie orientuoti į vidaus rinką. Akiračio plėtimas duoda rezultatų, pradedant nuo tokių paprastų dalykų kaip darbo kultūra. Sakyčiau, kad vis daugiau pažįstant keičiasi požiūris ir darosi lengviau priimti tuos žmones.
Kalbėjosi Rosita Garškaitė