Seimas antradienį nepritarė liberalų teiktoms pataisoms, kuriomis norėta sustabdyti senaties skaičiavimą kaltinamiesiems įgijus imunitetą.
Už Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai, 37 susilaikė. Projektai grąžinti tobulinti.
Prieš projektą balsavo arba susilaikė Seimo Darbo partijos, partijos "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų nariai, didesnė dalis Socialdemokratų partijos frakcijos, "Drąsos kelio" partijos frakcijos narių.
Šias pataisas inicijavo Seimo Liberalų frakcija.
Pataisos numatė, kad kaltinamajam įgijus teisinį imunitetą, byloje senaties terminas neturėtų būti skaičiuojamas, o imuniteto praradimas automatiškai turėtų būti pagrindas atnaujinti bylą.
Kodeksą siūlyta papildyti nuostata, kad "jeigu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsiranda aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba jis pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, byla turi būti nutraukta". Tačiau ji gali būti atnaujinama, kai bus gautas kompetetingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip neteks šiame straipsnyje nurodyto imuniteto.
Taip pat siūlyta Baudžiamajame kodekse numatyti, kad senaties skaičiavimo terminas, skirtingai nei yra dabar, galiojant teisiniam imunitetui būtų sustabdomas.
Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Vitalijaus Gailiaus, parengti šias pataisas jį paskatino prokurorų blaškymasis, kai jie svarstė, kokiu pagrindu atnaujinti buvusio Seimo nario Evaldo Lementausko baudžiamąją bylą.
"Manau, kad dabartinis nevienareikšmis teisinis reguliavimas iš esmės trukdo nagrinėti bylas dėl imunitetą baudžiamajai atsakomybei turinčių asmenų padaromų nusikalstamų veikų. Tai tikrai nėra įstatymo projektas, nukreiptas į konkrečius asmenis. Tai yra įstatymo projektas, nukreiptas į politinės korupcijos prevenciją", - dėstė buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis suabejojo, ar tikrai pataisos netaikomos vienam asmeniui.
"Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad kartais parlamentai priima sprendimus, kurie lyg pritaikomi vienam asmeniui. Kaip išsklaidysite mano abejones, kad ši jūsų iniciatyva nėra susijusi su šiuo metu esančiais karštais įvykiais dėl teisminių procesų nagrinėjimo?" - teiravosi jis.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigė, kad pataisos tik įrodo, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla yra politizuota.
"Iš tikrųjų šito jūsų pateikimo dvasia visiems aiški, ir aš dėkoju už tai, nes jūs dar kartą pranešate šaliai, kad byla yra politizuota. Visoje Europoje ir pasaulyje, kai priimtas sprendimas, kad byla politizuota, prie jos daugiau niekas niekada negrįžta. Jeigu nepolitizuota, Seimas ir nubalsuos, kad atimtų imunitetą, tada jūsų pataisa netenka prasmės", - kalbėjo V.Uspaskichas.
"Tikrai rengdamas šią įstatymo pataisą nebuvau vedamas politinių motyvų, ją rengiau kaip pareigūnas, 20 metų dirbęs su baudžiamuoju procesu ir žinodamas problemas, su kuriomis susiduria teisėsaugos institucijos, taikydamos įstatymus savo kasdienėje veikloje", - tikino V.Gailius.
Jis pabrėžė, kad įstatymai atgaline tvarka negalioja, tai reiškia, kad ji negaliotų ir "darbiečiams".
Šiuo metu teisme nagrinėjama Darbo partijos byla, kurioje trys kaltinamieji - Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė - tapo parlamentarais ir įgijo teisinį imunitetą. Kadangi Darbo partija yra valdančiosios centro-kairės koalicijos partnerė, opozicija nuogąstauja, kad ši byla gali būti nutraukta, valdančiųjų balsais nepanaikinus šių Seimo narių teisinės neliečiamybės.
Generalinis prokuroras Darius Valys prašo Seimo panaikinti trijų minėtų parlamentarų teisinę neliečiamybę.
