Jėzus kalbėjo apaštalams:
„Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, nuvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšuose; nei kelionmaišio, nei dviejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.
Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite patikimą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite. Įeidami į namus, pasveikinkite juos. Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti – jūsų ramybė tesugrįžta jums.
Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai, išėję ir tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų. Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną, negu tokiam miestui“.
Kiti skaitiniai: Oz 11, 1–4. 8c–9; Ps 80
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis
Ar dangaus karalystė prisiartina tik ją skelbiant? Ar skelbimas kyla iš to, kad dangaus karalystė paliečia mus? Šie du klausimai tarpusavyje labai susiję. Skelbimas kyla iš to, kad žmogus patiria išlaisvinantį Dievo veikimą savo gyvenime: jis buvo išgydytas, prikeltas, nuvalytas, išvaryti iš jo demonai. Šie Jėzaus išvardyti dalykai yra dangaus karalystės ženklai, kurie mums liudija, kad dangaus karalystė čia pat.
Kas iš to, kad Jėzus gyveno ir mirė dėl manęs prieš du tūkstančius metų, jei aš šiandien esu apsėstas demono, miręs, nešvarus, ligonis? Kas iš to, jei skaitydamas Evangeliją žaviuosi Jėzaus darbais, Evangelijos dvasia, jos viltimi, paguoda, bet jei tai nevyksta mano gyvenime? Kas iš to, jei aš neatpažįstu, kad Evangelija yra mano gyvenimas ir tas gyvenimas tampa Evangelija? Kaip šiandien patirti tą Jėzaus veikimą savo gyvenime? Aišku, daug kas priklauso nuo Jį skelbiančiųjų, bet ne viskas. Skelbiantysis padeda priartėti prie Jėzaus, atpažinti Jį, bet jis negali už mane susitikti su Jėzumi. Tai jau turiu pats padaryti.
Yra skelbiančiųjų, kurie neturi Dievo patirties. Visa tai, ką Jėzus čia šiandien kalba, jiems atrodo, kad tai buvo, nes Jėzus buvo ten, o šiandien to nėra. Ir todėl skelbimas yra tik pasakojimas apie Jėzų, kuris gyveno seniai seniai ir tai, ką jis padarė tada. Ir šiandien nėra rezonanso. Jei mes tikime Jėzaus žodžiu, kad jis sakė, jog pasiliks kartu su mumis iki pasaulio pabaigos, vadinasi, šie ženklai turėtų būti. Manau, problema yra kita - būtent skelbimas. Reiktų gerai permąstyti, ką mes šiandien skelbiame. Ar tai, ką nori žmonės girdėti, ar Jėzų Kristų?
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
