 |
| Pirmojo husarų pulko karių rikiuotė. Klaipėda, 1923 m. vasario 16 d. LCVA nuotr. |
Lietuvos Respublikos Seimas 2013 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. 1923 metų sukilimo dėka, Lietuva turi priėjimą prie Baltijos jūros ir yra jūrinė valstybė. Uostamiesčio savivaldybė parengė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio paminėjimo renginių ciklą.
Iš svarbesnių ciklo renginių paminėtini šie:
Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo galerijoje sausio 14 d. 14 val. atidaroma
paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“. Ekspoziciją parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos, istoriniai planai įamžinantys to meto įvykius, asmenybes, nulėmusias Klaipėdos krašto istorinę raidą. Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Šiaulių Aušros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, privačių rinkinių. Parodos kuratoriai Zita Genienė, Sigutė Vaičiūnienė, dailininkė Jolanta Mažeikaitė.
Klaipėdoje sausio 15-ąją - Klaipėdos krašto dieną - vyks pagrindiniai 90-mečio
renginiai. 12 val. Skulptūrų parke prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams įvyks Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija. Į ją atvyksta Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, ceremonijoje dalyvaus Klaipėdos meras, Klaipėdos krašto ir kaimyninių savivaldybių vadovai, Lietuvininkų bendrijos, miesto visuomenės atstovai, karinių jūrų pajėgų orkestras, Klaipėdos įgulos vadai ir kariai.
Grįžtančius į miestą po ceremonijos pasitiks Klaipėdos kariliono skambesys – jo koncertas numatytas 12.30 val. Vėliau, 16.30 val. Klaipėdos koncertų salėje rengiama diskusija „Ką mums reiškia Klaipėdos sukilimas ?“, o po jos, 17. 30 val., ten pat bus atidaryta paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ – analogiška parodai, atidarytai išvakarėse Seime.
Šventinių Sausio 15-osios renginių programą vainikuos 18 val. Klaipėdos koncertų salėje vyksiantis iškilmingas minėjimas ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas. Minėjime dalyvaus žymus istorikas Česlovas Laurinavičius, o koncertą rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Šia proga vėl bus atgaivintas Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas, kurio pirmasis koncertas uostamiestyje įvyko dar 1993 metais. Anot vienintelio simfoninio orkestro ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje iniciatoriaus ir meno vadovo, dirigento Stanislavo Domarko, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas gimė tuomet, kai Muzikinio teatro orkestras pradėjo ruošti atskiras stambias simfonines programas, koncertuoti su žymiais Klaipėdos ir šalies muzikais, vykti į gastroles užsienyje. „Ilgainiui tai tapo Muzikinio teatro orkestro simboliniu pavadinimu, naudojamu tik išskirtinėmis progomis. Mums jis visuomet buvo susijęs su pasididžiavimu Mažosios Lietuvos kultūriniu palikimu ir priklausymu šio krašto muzikų bendruomenei“, - sakė S.Domarkas.
Scenoje matysime šį simfoninį orkestrą ir teatro chorą bei solistus Inesą Linaburgytę (mecosopranas, sopranas), Valeriją Balsytę (sopranas), Egidijų Ališauską (birbynė). Koncerte skambės ryškiausių vokiškosios kultūros atstovų muzika, po to bus pereita prie lietuvių kompozitorių, kurie įvairiu metu gyveno ar kūrė Lietuvos pajūryje, kūrybos: tai ir Eduardas Balsys, Stasys Šimkus, Balys Dvarionas, Juozas Naujalis ir, žinoma, vienas ryškiausių šiuolaikinių klaipėdiečių kompozitorių – Alvydas Remesa. Diriguos buvęs teatro vyriausiasis dirigentas
S.Domarkas ir dabartinis - Dainius Pavilionis. Koncertą papildys istorinių Sausio 15-osios momentų bei šiandieninės Klaipėdos vaizdo projekcijos.
Išskirtinis kultūrinis įvykis visiems K. Donelaičio kūrybos ir Mažosios Lietuvos
folkloro gerbėjams bus sausio 18 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje įvyksiantis 4 dalių folkloro spektaklis „Jau saulelė“ pagal K. Donelaičio poemą „Metai“. Spektaklyje gausios „Metų“ ištraukos perpinamos su daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiosios tautosakos, oracijų, įprasminami gamtos vaizdai ir kaimo bendruomenės papročiai, kuriami personažai, griežiama Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpiami rekonstruoti šokiai, aktoriai dėvi moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė, instrumentinės dalies vadovas Jonas Petrauskas, scenografė- Austėja Znaidauskaitė, choreografė - Jūratė Čapaitė Atlikėjai – folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria J. Liorančas, A. Butkus, E. Pletkus, R. Šeputis ir kt.
Tradicinis, jau XII naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ sulaukia vis didesnio susidomėjimo, jo dalyvių bus jau per pusantro tūkstančio. Šį kartą žygio maršrutas nusidrieks nuo Priekulės iki Klaipėdos centro. Dalyvių registracija vyks sausio 18 d. nuo 19 val., Priekulės I. Simonaitytės mokykloje. Žygis prasidės 22 val., o finišuos apie 3 – 4 val. ryto prie Klaipėdos piliavietės (Sporto kompleksas, Pilies g. 2a)
Sausio 19 d. 12 val. Teatralizuota šventė „Prefektūros šturmas“ užbaigs Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio paminėjimo renginių ciklą. Šventę Teatro aikštėje, prie buvusios prancūzų prefektūros, rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai pamatys ir išgirs įspūdingą šturmo inscenizaciją,
kurioje dalyvaus Kauno ir Klaipėdos karybos istorijos klubai, šauliai, kariai savanoriai. Dar šventėje rengiama karinė sportinė estafetė, apdovanojimai ir pagerbimai, vaišės (kareiviška koše) ir kita.
Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją