Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva turi būti sąžiningu tarpininku, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Jovita Neliupšienė.
„Parodę savo gebėjimą būti sąžiningu tarpininku galėsime patvirtinti arba pateisinti tarptautinės bendruomenės lūkesčius, kuri iš mūsų daug tikisi“, – penktadienį po prezidentės susitikimo su Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariais žurnalistams sakė patarėja.
Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo darbotvarkėje galimi netikėtumai – jo teigimu, nors tikimasi, kad dėl naujos ES finansinės perspektyvos bus susitarta iki Lietuvos pirmininkavo, to gali ir nepavykti padaryti.
„Tai reikštų, kad tos derybos persikeltų į Lietuvos pirmininkavimą, o tai reikštų, kad tai gerokai sujauktų mūsų dabar nustatytą darbotvarkę“, – svartė jis.
Pasak J.Neliupšienes, jei pavyktų dėl naujos finansinės perspektyvos Europos šalims susiderėti dar pirmininkaujant Airijai, Lietuvai teks derinti jos įgyvendinimą.
„Jeigu pavyks pabaigti finansinės perspektyvos derybas, reikės tvirtinti ir derėtis dėl visų teisės aktų, susijusių su tuo, tai yra teisės aktai, įgyvendinantys finansinę perspektyvą – tai daugiau nei 60 įvairių reglamentų ir direktyvų, kurias turėsime paruošti ir suderinti su kitomis šalimis, kad vėliau pinigai galėtų sklandžiai pasiekti reikalingas programas“, – aiškino patarėja.
Pirmininkauti ES Tarybai Lietuva pradės šių metų liepos 1 dieną ir pirmininkaus iki metų pabaigos.
Lietuvoje vyks apie 180 pirmininkavimo renginių, tarp jų – 16 ministrų lygio susitikimų. Didžiausias renginys numatomas lapkričio 28-29 dienomis, kai Vilniuje turėtų susitikti ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovai.
BNS paklausta, kas šiame susitikime turėtų atstovauti Baltarusijai, kurios vadovai kritikuojami dėl nedemokratiško elgesio, J.Neliupšienė sakė, kad tarp kviečiamųjų nebus tų šios šalies atstovų, kuriems taikomi kelionių apribojimai.
„Pati Rytų partnerystė, kaipo tokia, yra sukurta tam, kad bendradarbiautų vyriausybės, tačiau į susitikimą, asmenys, kuriems taikomi kelionių apribojimai, kviečiami nebus“, – teigė ji.
Pirmininkaujanti šalis įpareigota vadovauti darbo grupėms, kuriose visų valstybių narių atstovai aptaria ES klausimus.
„Pirmininkavimas Europos Sąjungai – tai šalies diplomatinių ir administracinių gebėjimų patikrinimas. Tam, kad darbai vyktų sklandžiai, būtinas geras pasirengimas, veiksmų koordinavimas ir sklandus institucijų – Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo – bendradarbiavimas. Užtikrinę kokybišką pirmininkavimą sustiprinsime savo šalies autoritetą ir pateisinsime tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuva“ – po susitikimo Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad pirmininkavimo metu Lietuva turės tarpininkauti ES narėms derantis dėl daugiamečio 2014 – 2020 ES biudžeto, bendro bankų priežiūros mechanizmo, priemonių ekonominės krizės pasekmėms įveikti.
Pasak valstybės vadovės, pirmininkavimo metu Lietuva ne tik sieks užbaigti šiuo metu jau pradėtus darbus, bet ir didelį dėmesį skirs Lietuvai bei visam Baltijos regionui svarbiems klausimams – Baltijos šalių integracijai į ES energetikos vidaus rinką, išorinių sienų apsaugai, Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui ir ES Rytų partnerystei.
Pirmininkavimo renginiai prasidės liepos 5 dieną Europos Komisijos atstovų vizitu į Vilnių.
Prezidentūros pranešime tarp būsimų renginių išskiriama pirmą kartą Vidurio Europoje organizuojama informacinių ir komunikacinių technologijų konferencija, į kurią kviečiami garsiausių pasaulio IT kompanijų atstovai, taip pat konferencija „ES energetikos vidaus rinka“, kuri turėtų suburti energetikos ekspertus iš visos ES.
Pasak Prezidentūros, per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį susitikimuose Lietuvoje turėtų apsilankyti per 25 tūkst. svečių.
