 |
Baigiantis vasarai, „Bernardinai.lt“ išleido naują, trečiąjį šiais metais žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerį, kuriame aktualios ir nesenstančios temos, įdomūs pokalbiai ir susitikimai su dvasininkais, kultūros bei meno žmonėmis.
Naują žurnalą galite pasklaidyti ČIA.
Šiame žurnale kviečiame stabtelėti ir prisiminti: „Viskas yra laikina ir galiausiai susidėvi“. Todėl nenuostabu, kaip „Redaktoriaus palydėjime“ rašo Andrius Navickas, kad „netikrumo ir nuovargio kabintis į praeinančius dalykus patirtis nokina vaizduotę dirginančius pasaulio pabaigos scenarijus“.
Apie Galutinius dalykus, Teismo valandą ir Amžinąjį gyvenimą skyriuje „Prisikėlimo kelionė“ keturi tekstai: Gianfranco Ravasi dalijasi mintimis apie tai, ką krikščioniui reiškia Jėzaus raginimas „Būkite pasirengę“, Matthew Dickerson straipsnyje „Kas bus paliktas, o kas – paimtas?“ kalba apie tai, kaip laikų pabaigos teorijos formuoja mūsų požiūrį į žemišką buveinę, vienuolis kapucinas Raniero Cantalamessa straipsnyje „Nespėliokime apie anapusybę“ rašo, jog neverta vien tik stovėti užvertus galvą į dangų laukiant ženklo ar apreiškimo, nes „tikrasis mūsų dangus yra prisikėlęs Kristus kasdien grįžtantis iš anapus per Eucharistiją“. Mirtis ir prisikėlimas yra kryžius, per kurį įmanoma mokytis tam, kad būtume perkeisti – teigia Richardas Rohras straipsnyje „Mirtis ir prisikėlimas“.
Tradicinėje rubrikoje „Asmenybė“ – susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, rašytoja Vanda Juknaite. „Jokių kūrybinių ambicijų niekada neturėjau. Man rašymas dažnai yra žūtbūtinis bandymas kreiptis į kitą, užmegzti dialogą bet kokiomis priemonėmis, kartais net neturinčiomis nieko bendra su literatūra“, – teigia Vanda Juknaitė. Šis pokalbis ne tik apie kūrybą, bet ir vaikystę, savęs atradimą vienatvėje, filologijos studijas, nuskausminamąjį kultūros poveikį ir antihumanišką civilizaciją.
Rubrikoje „Civitas“ – poeto Marcelijaus Martinaičio straipsnis „Apie pilietiškumą ir lietuviško velnio gaudynes“ analizuoja šiandienines Lietuvos realijas ir pilietiškumo sampratą.
Koks vaizdas europiečio galvoje turėtų įprasminti pačią Europos sąvoka? Kiek atramos stulpų šiandien turi Europa? Ar Europa turi misiją platesniame pasaulyje? Šiuos klausimus kelia ir į juos atsakymų ieško Donatas Puslys, kurio tekstas „Kas gi ta Europa šiandien?“ publikuojamas rubrikoje „Europa“. Šioje rubrikoje ir Elvyros Kučinskaitės mintys po kelionės po Europą. Straipsnyje ji prisimena savo pirmąją kelionę į Vakarus Nepriklausomybės pradžioje ir dalijasi naujaisiais įspūdžiais išvydusį save Europoje po beveik dviejų dešimtmečių.
Rubrikoje „Katechezė“ pokalbis su kunigu Mindaugu Ragaišiu apie Ligonių patepimą. Šio sakramento priėmimas nuo seno siejamas su paskutiniu gyvenimo etapu, tad atidėliojamas dėl natūralaus polinkio bėgti nuo mirties. Šiame pokalbyje atskleidžiama visapusiškesnė šio regimojo ženklo samprata. Kunigas dalijasi mintimis apie tai, kaip išgyventi ligą ir pasirengimą mirčiai tikėjimo šviesoje.
Šio žurnalo numerio „Nutylima tema“ – Pragaras. Rubrikoje publikuojami keturi tekstai skirti šiai temai: kunigo Kęstučio Dvarecko straipsnis „Pragaras, kurį susikuriame patys“, Gianfranco Ravasi „Šaltas pragaras“, metropolito Antonijaus iš Surožo „Viešpats, nužengiantis į pragarą“ ir jėzuito, Katalikų Bažnyčios teologo, kardinolo „Pragaro gyventojai“.
Tradicinėje rubrikoje „Pokalbiai apie kultūrą“ susitikimai su dailininke, poetu, aktoriumi ir filmininku.„Ar žinote, kuo žmones taip žavi Japonija? – pradedant pokalbį pasiteiravo D. Dokšaitė ir pati šypsodamasi atsakė: – Pirmiausia paprastumu. Yra medis, yra akmuo, yra mėnulis, jo atspindys tvenkinyje, lietaus šnarėjimas nendrėse... Štai ir viskas. Pamatyti tai, pajausti – štai kur stebuklas.“ – sako dailininkė Dalia Dokšaitė unikaliuose darbuose, pasitelkdama rytietišką tapybos tušu tradiciją, subtiliai ir nepakartojamai atskleidė savo lietuvišką savastį ir tokiu būdu tapo žinoma bei vertinama Japonijoje. Šis pokalbis iliustruotas menininkės tapybos darbais bei fotografijomis iš jos studijos.
„Eilėraštis – prieglobsčio zona“ – taip pavadintas pokalbis su poetu Gyčiu Norvilu neseniai išleidusiu trečiąją eilėraščių knygą. Šis pokalbis ne tik apie šią knygą, bet ir gamtą, kuri neturi tapatybės, ritmo ilgesį, nekuriantį nieko kūrėją, kūno geografiją, primityvią begalybę eilėraštyje ir primityvius Gyčio paišus iš užribio.
Trečiasis pokalbis su jaunuoju aktoriumi Ainiu Storpirščiu, kuris teatro padangėje jau žinomas ne dėl dėdės Arūno ar tėčio Gedimino, bet dėl savo darbų ne tik teatro, bet ir muzikinėje scenoje. Ainis – savarankiškai ieškantis savo teatrinio tapatumo šiandien linksniuojamas kaip vienas perspektyviausių šalies aktorių.
„Civilizacijos, kultūros ir meno medis“ – taip pavadintas pokalbis su avangardinio kino „krikštatėviu“, poetu Jonu Meku. Šviesa, autentiškas gyvenimas ir pasitikėjimas menu bei grožiu – tokios J.Meko vertybės, taip jis supranta pasaulį kasdien. Nuėjęs netrumpą gyvenimo atkarpą, menininkas išsaugojo gebėjimą gyvai reaguoti į besikeičiančią kultūrą ir pasakoti nuoseklią savo kelio istoriją...
Rubrikoje „Sielogyda“ susitikimas su psichologu Juliumi Kvedarausku, dirbančiu psichiatro Aleksandro Alekseičiko vadovaujamame Ribinių būsenų skyriuje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, taip pat vedančiu kūrybinio rašymo grupę Egzistencijos terapijos centre. Šis pokalbis kaip tik ir yra apie kūrybinį rašymą, poeziją bei psichoterapiją.
Rubrikoje „Sveikas, gyvenime“ Rimos, užaugusios su mama alkoholike, pasakojimas apie gyvenimo pelkę, į kurią buvo įklimpusi ir iš kurios stengiasi vaduotis. Juk ne tik alkoholikui, narkomanui, bet ir jo artimiesiems tenka nueiti sunkų kelią ir ilgą sveikimo kelią. Tačiau svarbiausia neprarasti vilties, nes atsitiesti galima net tada, kai atrodo, jog teliko gyvenimo griuvėsiai. Būtent tai ir liudija Rimos liudijimas.
Šiame numeryje tęsiame pokalbį su nepailstančia darbuotis ir šypsotis seserimi Nijole Sadūnaite. Praėjusiame žurnalo numeryje s. Nijolė pasakojo apie savo vaikystę, tėvus, pašaukimą vienuolystei, darbą su Kronika. Šiame pašnekesyje dalijasi prisiminimais apie suėmimą ir tardymus, kalėjimą „KGM kurorte“, teismą, gyvenimą lageryje ir grįžimą į Lietuvą 1980 m. Kitame žurnalo numeryje bus tęsiamas šis pokalbis.
Rubrikoje „Atmintis“ – vieno originaliausių XX amžiaus teisės filosofų Lono L. Fullerio ištrauka iš knygos „Teisės moralumas“, kurioje autorius analizuoja, kaip prarandama teisiniai instrumentai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus. Kaip vertinti tuos, kurie, tarnaudami nusikalstamai sistemai, sukėlė daug skausmo kitiems žmonėms? Daug kalbama apie Adolfo Hitlerio ar Josifo Stalino žiaurumą, tačiau pamirštama, kad jie nebūtų pasiekę turėtos galios, jei ne tūkstančiai informatorių, kurie labai prisidėjo prie bendros baimės atmosferos. Neabejojame, kad šie sudėtingi klausimai yra aktualūs ir svarbūs net po pusšimčio metų.
Tradicinėje rubrikoje „Aštuntoji diena“ Linos Žalytės esė apie lėtą dviejų senučių sėdėjimą ant suvargusio suoliuko. Visą pavasarį, visą vasarą, visą rudenį vėjui šiurenant jų vienatvės pasėlius... Taip pat rubrikoje poeto Antano Šimkaus pasivaikščiojimas po Antakalnį. Vieną iš tų tūkstančių Antakalnių. Savo asmeninį Antakalnį su upe, milžinu už kalvų ir miško, betoniniu tiltu, gausybe takelių palei pakrantę, gelsvą keliolikos aukštų namą, knygyną „Atžalynas“... Ir lietų.
„Valgymas kartu – vienas iš esminių šeimą vienijančių elementų“ rubrikoje „Skanaus“ sako kunigas Ričardas Doveika ir siūlo pasigaminti gardžiai kvepiančią baklažanų užkandėlę. Pagamintą užkandėlę redakcijoje mes ragavome, dievaži, gardu.
Paskutinis tekstas žurnale – kunigo Bruno Franguelli SJ pasakojimas apie įėjimą į dangišką sodą ir kur jo ieškoti...
Geros kelionės Jums su „Bernardinai.lt“
Daugiau apie žurnalą skaitykite ČIA .
Įsigyti žurnalą galite ČIA .