Elektroninės knygos ir akademinė literatūra nuo pat šio leidinių tipo atsiradimo žengia koja kojon. Elektroniniai leidiniai sparčiausiai populiarėjo būtent akademinėje sferoje, ir tik vėliau įsiveržė į grožinę bei mokslo populiariąją literatūrą. Žiniasklaidoje beveik vieningai sutariama, kad elektroninių knygų rinka nesiliaus plėstis, o kalbant apie vadovėlių rinką, – netruks užimti dominuojančios pozicijos.
Augant akademinių elektroninių knygų paklausai Lietuvoje, VGTU leidykla „Technika“ 2012 m. lapkričio 24 d. – 2012 m. gruodžio 19 d. vykdė apklausą „Elektroninių knygų naudojimas Lietuvos akademinėje bendruomenėje“. Šios apklausos tiksline grupe buvo Lietuvos elektroninių knygų portaluose http://ebooks.mruni.eu ir http://ebooks.vgtu.lt užsiregistravę elektroninių knygų skaitytojai. Didžioji apklausos dalis sutampa su duomenų bazės eBrary iniciatyva 2012 m. Didžiojoje Britanijoje atliktu tyrimu, kurio klausimais naudotasi gavus eBrary sutikimą.
Apklausoje daugiausia dėmesio skirta socialinių tinklų naudojimo galimybėms akademinėje veikloje bei bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmeniui akademinių elektroninių knygų sklaidoje.
Išsamus apklausos rezultatų pristatymas bus surengtas Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d. 12 val.
Elektroninių informacijos išteklių privalumai
Ryškiausia apklausoje dalyvavusių respondentų grupė – 18-25 m. amžiaus studentai.
Didžioji dalis respondentų (56,4 %) pirmenybę vis dar teikia spausdintoms knygoms – tai svarbiausia priežastis, kodėl respondentai niekada nesinaudoja savo mokslo institucijos bibliotekos elektroninėmis knygomis. Tačiau tie apklausos dalyviai, kurie savo mokslo institucijų bibliotekose skaito elektronines knygas, tam vis dar skiria mažai laiko; daugiausiai atsakiusiųjų – mažiau nei vieną valandą per savaitę.
Didžiausiu spausdintų knygų privalumu respondentai laiko paprastą skaitymą, kitos knygų savybės (informacijos aktualumas ir naujumas, tinkamumas greitam informacijos gavimui, prieigos nepriklausomumas nuo laiko ir vietos, paprasta paieška, patogus skaitymas prabėgomis, galimybė žymėtis pastabas, kaupimas, ekologiškumas, citavimo lengvumas) labiau siejamos su elektroninėmis knygomis. Tai leidžia teigti, kad pastarosios turi daugiau privalumų nei spausdintos knygos. Apklausos rezultatai parodė, kad svarbiausios elektroninių knygų savybės – parsisiuntimas į nešiojamąji ar stacionarų kompiuterį, paieškos visame tekste galimybė, prieiga už mokslo institucijos ribų bei neribota prieiga (internete ir be interneto).
Skirstant informacijos išteklius pagal jų naudojimo pobūdį, pastebima ryški tendencija tiek mokslinėje, tiek ir asmeninėje veikloje beveik vienodai dažnai naudoti informacijos paieškos sistemas (Google ir kt.) ar naujus elektroninės informacijos šaltinius (Wikipedia). Tuo tarpu tarp senesnių, įprastų informacijos šaltinių, tokių kaip vadovėliai ar laikraščiai, matyti gana ryški atskirtis tarp mokslinio ir asmeninio naudojimo.
Elektroninių leidinių patikimumas
Kalbant apie informacijos šaltinių patikimumą ir tinkamumą studijoms, mokslinei veiklai, labiausiai pasitikima tradiciniais informacijos šaltiniais (knygomis, vadovėliais, žurnalais), tačiau tikėtina, kad ateityje didės tendencija labiau pasitikėti elektroniniais informacijos šaltiniais (pavyzdžiui, jau dabar iš apklausos paaiškėjo, kad labiau linkstama pasitikėti elektroniniais nei spausdintais žurnalais). Logiška būtų manyti, kad elektroniniai leidiniai asocijuojasi su naujausia, aktualia informacija, nes jie publikuojami greičiau nei popieriniai leidiniai (nereikia spausdinti, transportuoti), taigi ir pateikiama informacija nespėja pasenti. Manytina, kad elektroninių leidinių atsiradimas ir populiarėjimas yra dėsninga ne tik informacinių technologijų, bet ir spartaus informacijos gausėjimo, netgi jos pertekliaus bei poreikio jį sisteminti pasekmė.
Apklausa parodė, kad informacijos šaltinio patikimumo vertinimui daugiausia įtakos turi dėstytojų, darbo vadovų rekomendacijos, kolegų rekomendacijos, o taip pat ir leidėjo žinomumas. Taigi labai svarbu, kad tiek visa akademinė bendruomenė, tiek akademiniai leidėjai gerai išmanytų ir suvoktų elektroninių knygų galimybes bei teikiamą naudą. 40 % respondentų atsakė, kad jie šaltinio patikimumą vertina pagal bibliotekininkų rekomendacijas ir pagal tai, ar šaltinis yra jų bibliotekoje. Nors daugiausiai respondentų apie elektronines knygas sužinojo ir jų ieško Google ar kitose paieškos sistemose, nemaža dalis tai daro ir bibliotekos kataloge (31,6 %) bei bibliotekos internetinėje svetainėje (40,8 %). Tik 6 % respondentų teigė, kad jų mokslo institucijos bibliotekoje nėra elektroninių knygų.
Remiantis apklausos rezultatais, akivaizdus informacijos apie elektroninius informacijos išteklius trūkumas. Didžioji dalis respondentų nežino, kad galima atlikti paiešką visame elektroninės knygos tekste, net jei žmogus neturi prieigos prie šios knygos, ar kad elektroninius leidinius galima skaityti planšetiniuose kompiuteriuose. Naudingiausiais informacijos apie elektronines knygas mokymais respondentai laikytų internetinius pagalbos puslapius, kurie galėtų atsirasti leidyklų, bibliotekų tinklalapiuose.
Socialiniai tinklai – perspektyvi erdvė akademinei veiklai
Nors socialiniai tinklai kol kas naudojami praktiškai išimtinai tik asmeninei veiklai, jų reikšmė mokslinėje veikloje auga ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Populiariausiu socialiniu tinklu kol kas vienareikšmiškai išlieka Facebook, nors sveturkuriasi vien mokslininkams skirti socialiniai tinklai, tokie kaip Mendeley, Research Gate ir pan.
Galima įžvelgti tokias labiausiai tikėtinas socialinių tinklų naudojimo vystymosi kryptis:
-
dalinimasis mokslinio tyrimo medžiaga su draugais (dabar dažniausiai vyksta per Skype arba elektroniniu paštu);
-
naudojimasis draugų rekomenduota tyrimo medžiaga;
-
bendravimas su panašių mokslinių interesų žmonėmis (dabar – įvairiuose forumuose);
-
reikalingo turinio paieška per įvairias aplikacijas (dabar – per Google paieškos sistemą).
Palyginus eBrary ir VGTU leidyklos „Technika“ atliktų apklausų rezultatus, matyti, kad daugelis atsakymų sutampa, kai kurie jų – visiškai identiški. Tačiau Didžiojoje Britanijoje studentai labiau linkę skaityti elektronines knygas, dažniau pirmenybę teikia elektroninėms knygoms, kai gali rinktis tarp elektroninės ir spausdintos, nei Lietuvos akademinė bendruomenė, o taip pat akademiniais tikslais aktyviau naudojasi socialiniais tinklais.