Kiek pati prisimena, Stefani Germanotta buvo sunki paauglė. Bendraamžiai tyčiojosi iš jos išvaizdos – didelės nosies ir didžiulių antakių. Jie šaipėsi iš jos juoko, iš jos meilės teatrui, iš jos pomėgio nuolat dainuoti, iš jos makiažo. Jiems kėlė juoką jos įdegis ir šukuosena. „Mane visą laiką kaip nors pravardžiavo, nevala ir dar visaip. Kartais net nesinorėdavo eiti į mokyklą,“ – pasakoja ji.
Šiandien Stefani Germanotta visame pasaulyje žinoma Lady Gagos pseudonimu. Jos pasirodymams būdingi gausūs scenos meno elementai – kibirkštis spjaudančios liemenėlės, mėsos suknelės, sudėtingos choreografijos šokiai, gausybė netikro kraujo ir tikros ugnies. Jos koncertai yra vieni labiausiai lankomų muzikos renginių, o pasirodymų per televiziją žiūrovai nekantriai laukia spėliodami, ką dar ji iškrės (pvz., šiemet „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje ji pasirodė išlipusi iš ant scenos atnešto milžiniško kiaušinio).
Nepaisant tiesiog stratosferos lygį pasiekusios sėkmės, atlikėja nepamiršo, jog kadaise buvo laikyta nevykėle. „Tik tuomet, kai savo muzika prasiskyniau kelią į pasaulį, galėjau ramiai pažvelgti į save ir savąjį nepritapimą, taip pat ir į tai, kaip vaikystėje su manimi elgėsi bendramoksliai, ir kaip tai mane paveikė“.
Štai kodėl Lady Gagos žinia jos ištikimiesiems gerbėjams yra ta, jog nieko baisaus, jei kas juos laiko „mažomis baidyklėmis“. Kiti juos gali laikyti per storais ar per plonais, kabinėtis prie jų dėl to, kad jie homoseksualūs ar tiesiog kitokie. Tačiau Mama Baidyklė jiems primena, kad iš tiesų jie yra nepaprastai svarbūs. Savo koncertuose ji primena jiems, kad ir pati buvo (ir yra) laikoma nevykėle, bet tik pažvelkit į ją! Ji teikia viltį, kad galbūt ir jie vieną dieną stovės „Madison Square Garden“ scenoje ir mėgausis užliejančiomis plojimų bangomis. Savo šlove ir pačia savimi ji dalijasi su jais – Lady Gaga visuomet atsidavusi savo publikai – ir savo gerbėjus laiko „mažų mažiausiai 50%“ savosios asmenybės dalimi.
Jos gerbėjai, savo ruožtu, ne vien tik garbina ją, bet ir patys ima gerbti save. Jų požiūrį gerai perteikia Lady Gagai skirtas penkiolikmečio vaikinuko pasisakymas: „Esu visiškas pabaisiukas ir būsiu toks visą gyvenimą... Per kiekvieną koncertą sakai, kad nori mus išlaisvinti, ir tai tau tikrai pavyko. Tavo dainos mane išmokė neklausyti, ką kalba nekentėjai, ir būti savimi, nes, mažule, aš toks gimiau!“.
Galima būtų teigti, kad Lady Gagos misija – išlaisvinti savo gerbėjus ir kad ji yra tarsi spalvinga ir neįprasta jų sielovadininkė. Iš tiesų, Gagos skelbiama žinia turi bendrų sąskambių su Evangelija. Perfrazuojant Willą Campbellą, Evangelija skelbia, jog „visi esame nevykėliai, tačiau Dievas mus vis tiek myli“.
Ypač kalbant apie bažnyčios jaunimo tarnystę, dažnai atrodo, tarsi jos strategija būtų pagrįsta pastangomis pasiekti pačius gražiausius ir sėkmingiausius, į savo pusę patraukti nugalėtojus, o tada jau tegu (sąlyginai) pralaimintieji eina paskui nugalėtoją ir jungiasi į grupę. Galbūt ši strategija „veikia“, tačiau Lady Gaga yra pavyzdys, jog įmanoma tokios strategijos alternatyva.
Lady Gaga yra Soerenas Kierkegaardas tinklinėmis kojinėmis, gebantis groti pianinu ir gitara. Nesvarbu, ar pati to siekia, ar ne (kad ir kokios šventvagiškos atrodytų kai kurios jos dainos, pvz., „Judas“), tačiau ji mums primena, jog Jėzus pas mus atėjo kaip nevykėlis, gimęs ėdžiose. Jis gyveno klajodamas, neturėdamas tikrų namų ar vietos galvai priglausti. Jis buvo atstumtasis, apie save telkęs netašytus žvejus ir niekinamus mokesčių rinkėjus. Galiausiai savo gyvenimą jis baigė greta labiausiai paniekintųjų, nuogas nukryžiuotas ant žeminamo romėnų kryžiaus. Taigi galima teigti, kad jis tikrai nebuvo toks, apie kurį mokykloje būtų sakoma, jog „veikiausiai jis toli eis“.
Žodyne aiškinama, kad viena žodžio „baidyklė“ reikšmių – tai, kas aiškiai nukrypsta nuo normos. Šia prasme Jėzus Kristus buvo baidyklė – jau pats visuotinis tikėjimo išpažinimas nusako jį esant „tikru Dievu“ ir „tikru žmogumi“. Būdamas karalius, kuris jojo ant asiliuko, išganytojas, kuris mirė, jis sugriauna mūsų įprastus idealius dieviškumo ir žmogiškumo apibrėžimus. Galėtume netgi pridurti, kad jis užsiėmė scenos menu: traukė monetas žuvims iš burnos, vaikščiojo vandeniu ir vaikė pinigų keitėjus iš šventyklos.
Kierkegaardas stengėsi, kad apvalyta nuo visokių pagražinimų ir supaprastinimų Evangelija krikščionimis besivadinantiems primintų, jog gyvendamas žemėje Jėzus buvo plačiai niekinamas ir atmetamas, su juo elgtasi lyg su baidykle. Ir jei šis Jėzus yra būtent tas, kuris mus kviečia būti panašius į jį, netgi būti jo kūno dalimi, tada krikščionys yra tikrieji pabaisiukai. Lady Gaga tiesiog traukia senos dainos variaciją.
Iš „The Christian Century“, 2011 07 13 vertė Kęstutis Pulokas