Onkologinėmis ligomis serga įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų, socialinio statuso moterys. Sergančios moterys – tai mamos, dukros, žmonos, draugės, seserys, įvairių profesijų atstovės. Nelauktai ir netikėtai atėjusi liga paliečia kiekvienos jų asmeninį bei profesinį gyvenimą, vidinį pasaulį ir tarpasmeninius santykius, požiūrį į save bei aplinką. Siekiant gerinti psichologinį prisitaikymą bei gyvenimo kokybę, susirgus onkologine liga, siūloma specialiai sukurta meno terapijos programa.
Sergančių moterų patirtys – skirtingos ir panašios
„Sužinojus apie ligą, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis“, „Pirmas savaites atsimenu kaip per rūką – nesupratau nei kas su manimi vyksta, nei kaip jaučiuosi“, „Kai tik kažkas aplinkui paminėdavo žodį „vėžys“, iš karto sustingdavau“, „Dėl savęs nesijaudinau, svarbiausias klausimas man buvo, kaip apie savo ligą pasakyti artimiesiems“, „Visada buvau aktyvi ir veikli, skubanti, bėganti, visais besirūpinanti, liga mane sustabdė ir privertė pažvelgti į save“, – dalinasi sergančios ar sirgusios moterys.
Dauguma moterų, sužinojusių onkologinės ligos diagnozę, anksčiau ar vėliau susiduria su tam tikrais būdingais jausmais ir problemomis: nerimu, susijusiu su ligos gydymu bei šalutiniais poveikiais, ligos atsinaujinimo baime, pažeidžiamumu bei bejėgiškumu, seksualinio gyvenimo bei kūno įvaizdžio sutrikdymu, tarpusavio santykių šeimoje sunkumais, iškylančiais egzistenciniais klausimais, susijusiais su mirtingumu. Tačiau kiekviena moteris šiuos pokyčius bei patirtis priima ir bando įveikti skirtingai.
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad didesnį psichologinį diskomfortą patiria jaunesnės moterys (30-40 m.), nes vėžio diagnozė būna netikėtas ir nelauktas įvykis jų amžiuje. Dažnai tuo pat metu jos turi ir gydytis, ir rūpintis mažais vaikais bei buitimi. Taip pat jaunesnės moterys susiduria su nerimu dėl nevaisingumo bei seksualinio gyvenimo sutrikdymo. Didesnę psichologinę įtampą taip pat jaučia tos moterys, kurios neturi adekvačios socialinės paramos – t.y., artimų žmonių, kurie padėtų tiek praktiškai (pvz., nuvežtų į ligoninę, paruoštų maistą, sutvarkytų namus), tiek emociškai (pasiteirautų, kaip jaučiasi, išklausytų, leistų pasidalinti baimėmis, jausmais, rūpesčiais, apkabintų).
Patirdamos daugybę pokyčių, sergančios moterys gali jaustis sutrikusios, nerimauti, pykti ant likimo, kaltinti save ar kitus, prarasti kontrolę bei pasitikėjimą savimi, patirti bejėgiškumo, vienišumo, atstūmimo, moteriškumo praradimo jausmus, nedrįsti kreiptis pagalbos.
Šios moterys prisipažįsta, jog jaučiasi tiek fiziškai, tiek emociškai pažeidžiamesnės ir tarsi „išduotos“ savo kūno. Jos turi prisitaikyti prie ligos bei gydymo sukeltų kūno pokyčių, kurie gali lemti savivertės bei pasitikėjimo savimi sumažėjimą, moteriško tapatumo bei patrauklumo praradimu jausmą. Kaip išeiti į gatvę ir ištverti praeivių žvilgsnius, kai nuo chemoterapijos nuslenka plaukai? Kaip nuogai pasirodyti sutuoktiniui po krūties pašalinimo operacijos? Kaip priimti save silpną ir pavargusią, paprašyti pagalbos, nors daugybę metų įpratai namuose laikyti visus keturis kampus? Kaip išlikti patraukliai ir moteriškai, neprarasti pasitikėjimo savimi gydymosi metu ar po jo? Visi šie ir daugelis kitų jautrių klausimų iškyla sergančioms moterims.
Meno terapija – erdvė apie savo potyrius kalbėti ne tik žodžiais
„Meno terapija padeda onkologine liga sergančiai ar sirgusiai moteriai įvardinti bei išreikšti su liga susijusius jausmus, suteikia erdvę bendravimui su likimo draugėmis, svarbių tarpasmeninių santykių aptarimui bei pasidalijimui, kaip juos paveikė liga, stiprybės ir paramos šaltinių ieškojimui savo gyvenime bei mokymuisi gyventi svarbiausiame laike – „čia ir dabar“, – apie meno terapijos užsiėmimus pasakoja „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ psichologė Eglė Urbutienė.
Sukurta meno terapijos programa yra parengta atsižvelgiant į specifinius onkologinių pacientų patyrimus. Atskirai sudaromos meno terapijos grupės moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis (kiaušidžių, gimdos kaklelio, krūties vėžiu), kurios siejamos su „moteriškais“ žmogaus organizmo aspektais. Per meno išraiškos priemones – piešimą, muziką, šokį, fotografiją – dalyvėms suteikiama galimybė aptarti jautrias temas, apie kurias kalbėti dažnai nėra lengva: tai kūno pokyčiai susirgus, lytiškumo, moteriškumo, vaisingumo temos.
„Ilgai klausiau savęs – kaip gi meno terapija, psichologai gali padėti sumažinti mano kančią? Tikrai nėra lengva kreiptis psichologinės pagalbos susirgus, nes nesinori pasirodyti silpnai, nejauku dalintis su kitais savo jausmais, ašaromis. Buvau įpratusi viską laikyti savyje ir niekam savo skausmo nerodyti. Iš pradžių buvo sunku atsiverti, kalbėti apie save, tačiau pamažu iš kitų moterų mokiausi atvirumo ir pajutau, kaip vis labiau jaučiuosi atsipalaidavusi. Specialistai sukuria ypatingą ir saugią erdvę, kurioje galiu sau leisti būti visokia. Žinau, kad manęs neteis, nevertins, priims tokią, kokia esu. Čia neturiu apsimetinėti”,– dalinasi meno terapijos užsiėmimus lankanti moteris.
Nemokamą meno terapijos programą sudaro 10 užsiėmimų, vykstančių kartą per savaitę, ciklas. Užsiėmimus veda kvalifikuoti psichologai, turintys ilgametę darbo su onkologiniais pacientais bei jų artimaisiais patirtį. Meno terapijoje dalyvauja skirtingo amžiaus moterys (jauniausiajai – 23-eji, vyriausiajai – per 70), sergančios ar sirgusios skirtingomis onkologinėmis ligomis, besigydančios ar ligą įveikusios jau prieš keletą metų. Norinčioms dalyvauti meno terapijoje nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių, svarbiausia – noras dalyvauti. Prieš pradedant lankyti meno terapiją pirmiausia reikia susitikti individualiam pokalbiui su psichologu – jam galite užsiregistruoti tel. 8 646 46222 arba 8 646 46669.
„Neretai būna sudėtinga net sau pačiai įvardinti, kodėl sunku, kodėl bijau, o kai nupiešiu, pamatau iš šalies, įvardiju ir atrandu, jog tai yra įveikiama, tai nėra stipriau už mane“; „Čia mes bendraujame, mokomės vienos iš kitų, išklausome, pasijuokiame, paliūdime kartu, nesijaučiu tada tokia vieniša su savo liga“; „Šių užsiėmimų metu atradau, vėl patikėjau, jog esu graži, kūrybiška, svajojanti, mylinti ir mylima moteris“, – dalijasi meno terapijos užsiėmimus lankančios dalyvės.
Projektas „Mylintys gyvenimą“ – nemokama psichologinė pagalba
Meno terapijos užsiėmimai – tai viena „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ vykdomo psichologinio konsultavimo ir meno terapijos onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems projekto „Mylintys gyvenimą“ paslaugų. Šiame projekte sergantiesiems ir jų šeimos nariams taip pat teikiamos nemokamos individualios konsultacijos atvykus į centrą bei psichologinė pagalba telefonu. Socialinio tinklo „Facebook“ interaktyvioje paskyroje „Mylintys gyvenimą“ buriama virtuali sergančiųjų, artimųjų bei visų palaikančiųjų bendruomenė.
Vilniuje įsikūrusiame „Onkopsichologijos ir komunikacijos centre“ (Trakų g. 9/1, Pranciškonų rūmai, 103 kab.) dirba trijų psichologių komanda. Centre taip pat organizuojamos psichologinės grupės onkologine liga sergantiems, jau pasveikusiems bei jų artimiesiems.
Darbo dienomis nuo 12 iki 16 val. vėžiu sergantiems žmonėms, jau pasveikusiems bei jų artimiesiems nemokamos psichologo konsultacijos teikiamos „Onkopsichologijos ir komunikacijos centre“ arba telefonu 8 646 46444. Todėl šia galimybe gali pasinaudoti mažų miestelių gyventojai, taip pat gulintys ligoninėse, sunkiai vaikštantys, paliatyvūs, neįgalūs pacientai.
„Susirgus onkologine liga, psichologinės pagalbos tikrai reikia ne visada ir ne visiems. Tačiau svarbu, kad sunkiais momentais – sužinojus diagnozę, atsinaujinus ligai, išgirdus žinią, kad nebėra daugiau gydymo, patiriant depresiją, stiprų nerimą, susiduriant su sunkumais prisitaikant prie ligos sukeltų pokyčių gydymosi metu ar po jo – nemokama pagalba būtų prieinama ir pasiekiama. Pokalbis su specialistu gali išsklaidyti dažnai baime paremtas mintis, padėti prisitaikyti ligos situacijoje, pašalinti psichologines kliūtis, trukdančias gydytis bei sveikti”, – apie psichologinės pagalbos svarbą ligos metu kalba „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ psichologės.
Daugelio užsienio tyrimų duomenys rodo, kad profesionali psichologinė pagalba onkologinės ligos akivaizdoje mažina nerimo bei depresijos simptomus, stresą bei nuovargį, pagerina bendrą sergančiųjų gyvenimo kokybę, padeda kontroliuoti skausmą, sumažinti pacientų patiriamus bejėgiškumo, izoliacijos ir vienišumo jausmus, taip pat trumpėja pacientų buvimo ligoninėje trukmė bei didėja pasveikimo tikimybė.