LUX/jauniems skaitytojams siūlome jaunuolio, galvojančio apie žurnalistikos studijas, nuomonę elektroninių knygų klausimu. Redakcija primena, jog praėjusių metų pabaigoje spausdinome kito jauno žmogaus komentarą šia tema. Taigi klausimas aktualus, kviečiame diskutuoti. Ar tikrai skaitmeninės knygos yra tik evoliucija, o ne revoliucija?
Knyga – tai vienas ypatingiausių žmonijos išradimų. Visais laikas ji buvo vienas iš pagrindinių žmogaus dvasios ugdymo būdų. Skaityti – tai statydintis dvasios namus. Ir šią galimybę gali suteikti kiekvienas pasakojimas ar kūrinys. Renesanso humanistas Erazmas Roterdamietis yra pasakęs: „Arkliais gimstama, žmonėmis tampama.“ Gamta mums duoda tik fizinius pamatus, o visa kita turime užbaigti patys. Reikėtų turėti omeny, kad knyga kilo iš rašto, o raštas per mūsų gyvavimo erą patyrė daugybę evoliucijų. Viena iš jų – šiandieną be galo aktuali, tradicinę knygą bepakeičianti skaitmeninė knyga. Yra daugybė prieštaringų nuomonių šiuo aspektu, ir visos jos pasiskirsto vienareikšmiškai į dvi stovyklas – už skaitmenines knygas ir prieš jas. Aš palaikau pirmąją nuomonę ir pasisakau už.
Skaitmeninė knyga veikiau evoliucija nei revoliucija. Taip yra todėl, kad skaitmeninė knyga – tik rašto perkėlimas į kitą fizinę struktūrą. Mano nuomone, kardinalių pokyčių ši naujovė tikrai neatneš. Suprantu, kad, tarkime, transporto srityje arklį pakeičia automobilis arba liftas pakeičia laiptus. Juk šie išradimai sukurti, tam, kad palengvintų tam tikrus darbus: automobilis sutaupo laiko, o liftas – dar ir jėgų. Knygų srityje to įžvelgti negalime: skaitmeninė knyga neims ir neperskaitys už tave teksto. Taip pat į knygą galima žiūrėti kaip į klasikinį palikimą, tada šią situacija palyginčiau su fotoaparatų evoliucija. Nepaisant to, kad skaitmeninės fototechnologijos taip ištobulėjo, visada yra žmonių entuziastų, o dar dažniau tikrų profesionalų, kurie veikiau renkasi laiko patikrintus metodus ir naudojasi tradiciniais juosteliniais fotoaparatais.
Knyga lygiai taip pat turi tokį garantą: net jei skaitmeninės knygos beveik visiškai iš rinkos išstumtų tradicines, visada atsiras žmonių, kurie visgi dėl tam tikrų priežasčių, kaip ir fotografai, rinksis tradicines. Žiūrėdami į istorinį kontekstą, prisiminkime viduramžius. Tuo metu visos knygos buvo rašomos ranka – sudėtingas ir varginantis darbas. 1454 metais Johanas Gutenbergas išspausdina pirmąją knygą. Matyt, ir tais laikais atsirasdavo skeptikų, kurie teigdavo: ne, tai ne ta pati knyga, rašyta rankomis, juk visą darbą čia atlieka spausdinimo mašina, o kur įdėta žmogaus „dūšia“? Bet iš tiesų Gutenbergo išradimas tik įnešė tam tikrų teigiamų naujovių: atpigo knygos, sutrumpėjo rašymo procesas, nebereikėjo begalinių valios pastangų, norint parašyti knygą. Būtent panašių evoliucinių, bet ne revoliucinių naujovių ir suteikia skaitmeninė knyga.
Skaitymo kultūra iš esmes tikrai nepakis. Visų pirma skaitymo kultūra – tai lyg durys į literatūros pasaulį, kuris atveria dar didesnes duris į žmogaus dvasios ugdymo pasaulį. Skaitymo kultūra pradeda formuotis jau vaikystėje, nuo pat pirmų į rankas paimtų leidinių. Tai gebėjimas rinktis gerą literatūrą. Ja laikau tokią, kuri žmogui atneša ką nors naujo, vadinasi, ir brandina asmenybę. Galiu teigti, jog skaitmeninė knyga yra visiškai vienodai pajėgi formuoti skaitymo kultūrą. Juk vaikas lygiai taip pat, jei ne dar labiau, susidomėjęs skaitytų skaitmeninę knygą, kaip ir tradicinę. Žinoma, į skaitymo kultūrą galima žvelgti šiek tiek plačiau. Jos sudedamosios dalys gali būti ir tokios smulkmenos – kaip galimybė apčiuopti, pajusti, užuosti pačią knygą ar galimybė kaupti savo biblioteką. Šių aspektų, žinoma, skaitmeninė knyga tikrai nesuteikia, bet jie nėra skaitymo kultūros pamatai, todėl ir teigiu, jog kardinalių pokyčių šiuo klausimu nesulauksime.
Skaitmeninė knyga turi daugiau privalumų už tradicinę, todėl ši naujovė tik supaprastins visą knygų kultūrą, kaip tai kadaise padarė mano jau minėta Gutenbergo spausdinimo mašina. Kaip anuomet spausdintos knygos tapo daug pigesnėmis už rašytines, taip ir dabar skaitmeninės linkusios iškratyti gerokai mažiau turto iš mūsų kišenių. Juk dingsta visi spausdinimo ir popieriaus gamybos kaštai, tai knygų kainą numuša į dar neregėtas žemumas. Pavyzdžiui, jau 2011 m. populiariausioje internetinėje knygų prekyvietėje „Amazon“ skaitmeninių knygų pardavimas pralenkė tradicines knygas. Manau, svarbiausias veiksnys čia ir buvo kaina. Dar vienas skaitmeninės knygos privalumų – galimybė laisvai disponuoti tekstu. Skaitydami paprastą knygą, dažnai patikusius žodžius ar ištisus sakinius žymimės sau priimtinais simboliais. Po tokių „apipavidalinimų“ knygos vertė tikrai nepadidėja. Tuo tarpu skaitmeninė knyga siūlo begalę patogių citatų žymėjimo būdų, kurie nesugadina įsigytos elektroninės knygos. Taip pat, ieškodami konkretaus žodžio ar žodžių junginio, kompiuterio ekrane esame įpratę pasinaudoti funkcija „Ctrl + F“, tą patį galime padaryti skaitant skaitmeninę knygos versiją. Popierinės knygos šiuo klausimu bejėgės. Visa tai tik keli esminiai skaitmeninės knygos privalumai, kurie didina jų populiarumą.
Kita vertus, tradicinė knyga niekada iki galo neužleis savo vietos skaitmeninei, nes tiesiog yra dalykų, kurių pastaroji suteikti negali. Niekas nepakeis malonių emocijų, laikant naujai išspausdintą, šviežiu popieriaus kvapu dvelkiančią knygą. Arba atvirkščiai – galimybės paimti į rankas pagyvenusią knygą, kupiną istorijos ženklų ir lyg spinduliuojančią kiekvieno ją skaičiusio žmogaus aurą.
Apibendrindamas galiu teigti, jog tradicines knygas labiausiai iškelia emociniai niuansai, o štai skaitmenines – funkcionalumas. Tad puiku, jog kiekvienas gali rinktis, kas jam svarbiau: ar turėti emocinį ryšį su tuo, ką skaito, ar mėgautis funkcionalumo teikiamomis galimybėmis. Nemanau, kad kada nors ateis toks laikas, kai nebeturėsime galimybės pavartyti tikrų popierinių puslapių ar pajusti malonią knygos viršelio tekstūrą. Skaitmeninė knyga – tai natūralus evoliucinis kelias, kuris šiek tiek palengvina mūsų gyvenimą. Svarbiausia skaityti, bet nesvarbu, iš ko.