Gydytoja gastroenterologė D. Gruslienė teigia, kad vidurių užkietėjimas šiandien – įprastas jaunų ir daug dirbančių žmonių nusiskundimas ir atkreipia dėmesį, jog tai nėra paprastas negalavimas. Kartais vidurių užkietėjimas gali būti įvairių ligų pasekmė.
Ligos ir situacijos, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą:
- virškinimo organų ligos (augliai, įvairios kilmės žarnų susiaurėjimai, visos sunkios ūminės pilvo ertmėje esančių organų ligos, hemorojus, dirgliosios žarnos sindromas, svetimkūniai ir kt.);
- nervų sistemos ligos (įvairi galvos smegenų patologija, įvairūs stuburo smegenų pažeidimai ir kt.);
- endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos nepakankamumas, įvairios kilmės kalio trūkumas ir kalcio perteklius kraujyje ir kt.);
- psichikos ligos (depresija, šizofrenija, nervinė anoreksija, senatvinė demencija, neurozės, psichikos traumos (pvz., seksualinė prievarta);
- reumatologinės ligos ;
- infekcinės ligos (įvairios kilmės karščiavimas, vėmimas su skysčių netekimu, parazitozės ir kt.);
- vaistų poveikis (antidepresantai, vitamino D perdozavimas, kalcio kanalų blokatoriai, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, antibiotikai ir kt.);
- intoksikacijos (arsenu, švinu, narkotinėmis medžiagomis, esant inkstų, kepenų funkcijos nepakankamumui ir kt.);
- dubens organų būklės (ginekologinės ligos, nėštumas, prostatos ligos ir kt.);
- pilvo sienos išvaržos;
- ilgalaikis lovos režimas.
Labai svarbu nustatyti tikrąją vidurių užkietėjimo priežastį, nes kai kurių ligų gydymo uždelsimas yra tikrai pavojingas.
Negydant užsitęsusio funkcinio vidurių užkietėjimo, gali atsirasti sunkių komplikacijų. Besikartojant vidurių užkietėjimui, gali varginti hemorojiniai mazgai, išangės įplyšimai ir kraujavimas ar žarnyno gleivinės iškritimas. Esant ilgalaikiam vidurių užkietėjimui, prasideda lėtinis žarnyno uždegimas, kuris gali būti vienas veiksnių, didinančių storosios žarnos vėžio riziką, darantis įtaką žarnos sienelės pakitimams. Nuo užsistovėjusių išmatų padidėja ir šlapimo takų infekcijų rizika.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- pasikeitė tuštinimosi pobūdis ir pokyčiai nepraeina kelias savaites;
- atsirado pilvo skausmai;
- kraujuoja iš virškinamojo trakto;
- vemiama;
- krinta svoris;
- yra neaiškios kilmės karščiavimas.
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju gastroenterologu, jei sureguliavus maitinimosi ir darbo bei poilsio režimą nepraeina vidurių užkietėjimas, išlieka prasta bendra savijauta, atsirado naujų, neįprastų simptomų, nebepadeda anksčiau buvę efektyvūs vaistai, jei jums 40–50 m., giminėje yra sirgusių onkologinėmis ligomis.
