Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi veidą ir nusprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.
Kiti skaitiniai: Jl 2, 12–18; Ps 51; 2 Kor 5, 20 – 6, 2
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Pelenų trečiadienis yra gavėnios pradžia, o pati gavėnia yra skirta tinkamai pasiruošti šv. Velykoms. Vienos iš labiausiai pasitarnaujančių gavėnių praktikų (atgailos darbų) yra malda, pasninkas ir išmalda.
Iš pradžių atkreipkime dėmesį į tai, kad Jėzus savajame mokyme kur kas didesnį akcentą deda ties pačia motyvacija melstis, pasninkauti ir dalinti išmaldą, o ne ties šių praktikų poreikiu. Malda, pasninkas ir išmalda (šalpa), jei yra atliekami be grynos/tinkamos intencijos, kuri turi būti meilė, tėra tušti dalykai. Šie visi trys teisumo darbai turi mus mokyti meilės. Jei jie mūsų nemoko mylėti, tai vargu ar apskritai reikalingi. Nepamirškime, jog viena iš meilės savybių yra ta, kad mylintis žmogus nesureikšmina to, jog jis myli. Žmogus tiesiog gyvena, o meilė tėra jo gyvenimo būdas, o ne kažkokia ypatinga paslauga ar veikla. Žinome, kad Dievas yra meilė. Todėl žmogui dera savyje atkurti panašumą į Dievą, ypač panašumą meilės klausimu.
Juk nedera rodytis žmonėms, kad esame pamaldūs ar geradariai. Apie mūsų maldą turi žinoti tik Dievas. Apie mūsų teisumo darbus turėtų žinoti tik tie, kuriems šie darbai yra adresuojami. Ir to pakanka. Malda turi pasitarnauti širdies perkeitimui, o ne savęs demonstravimui prieš kitus. Širdies perkeitimas yra pastebimas nesuinteresuotoje pagalboje kitiems. Neužtenka vien tik daug melstis, pasninkauti ir šelpti stokojančiuosius. Visa tai dar reikia daryti su tinkama intencija ir tinkamu būdu.
Popiežius Benediktas XVI žinioje šių metų gavėniai rašė: „Tikėjimas meile žadina meilę“ akcentuoja štai ką: „Iš esmės viskas kyla iš Meilės ir linksta į Meilę. Su tikėjimu priimdami Evangeliją, patiriame pirmą ir nepamainomą sąlytį su dieviškumu, galintį paskatinti mus „įsimylėti Meilę“, paskui toje Meilėje apsigyventi bei augti ir džiugiai perteikti ją kitiems.“
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
