 |
|
EPA nuotrauka |
Žmonės visoje Japonijoje pirmadienį nulenkė galvas per tylos minutę, prisimenant beveik 19 tūkst. žmonių, žuvusių prieš dvejus metus, kai šalies krantams smogė galingas cunamis.
Minėjimai vyko šios nelaimės zonoje esančiuose miesteliuose ir miestuose, taip pat Tokijuje, kur imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko pagerbė žuvusius per katastrofą, kuri dar sukėlė ir branduolinę krizę.
Įsiviešpatavus gedulingai tylai, šaltas vėjas pūtė Išinomakio mieste esančios Okavos pradinės mokyklos kieme, kur 2011 metų kovo 11-ąją bent 70 vaikų žuvo atsiritus cunamio bangai.
Cunamio pavojus šiame mieste buvo paskelbtas 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku, kai jūros dugne įvyko 9 balų žemės drebėjimas, sukėlęs didžiules bangas, nusiritusias Japonijos šiaurės rytinės pakrantės link.
Iki šiol patvirtinta 15 881 žmogaus žūtis, dar 2 668 gyventojų likimas tebėra nežinomas.
Imperatorius pagerbė žuvusiuosius, tarp jų daugiau nei 2 300 žmonių, kurių mirtį nulėmė sukrėtimai, patirti gyvenant evakuacijos centruose arba laikinuose būstuose.
„Mane visuomet giliai jaudina, kai matau, kiek daug žmonių gyvena savo kasdienį gyvenimą nesiskųsdami ... ir tikiuosi ... kad galėsiu pasidalyti jų kančia – nors ir menka jos dalele“, – sakė monarchas.
Moksleivė Rin Yamane (Rin Jamanė) prisiminė tą siaubingą dieną, kai ji neteko savo motinos, abiem besistengiant gelbėtis nuo bangų.
„Staiga atsidūrėme juodos jūros viduryje ... Kai pamačiau ją lavoninėje po kelių dienų, supratau, jog tai tikrovė“, – sakė ji.
Mijagio prefektūros policija pirmadienį tebeieškojo dingusiais laikomų žmonių – 50 pareigūnų grupė naršė pakrantę.
„Jau metus neradome jokių kūnų, – policijos pareigūnas Toshiaki Okajima sakė naujienų agentūrai AFP. – Tačiau vien Mijagyje tebėra dingę 1 300 žmonių, jų artimųjų būsena nepasikeitusi. Štai kodėl policijai reikia vis dar ieškoti palaikų.“
Katastrofos nuniokotas regionas atstatomas lėtai. Statistika rodo, kad 315 196 žmonių dar neturi nuolatinių namų, daugelis jų tebegyvena ankštuose laikinuose būstuose.
Cunamio nuniokotų gyvenviečių bendruomenės dvejoja: ar atstatyti namus žemėje, kuri priklausė ištisoms vietos šeimų kartoms, ar perkelti savo būstus aukščiau, į saugesnes vietas.
Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) spaudos konferencijoje sakė norintis, kad šios metinės taptų vilties švyturiu.
„Kovo 11-oji turi tapti vilties diena, – aiškino jis. – Kai kovo 11-oji ateis kitais metais, tai bus diena, kai žmonės katastrofos zonoje galės pajusti, jog padėtis jų bendruomenėse taisosi ir kad jų gyvenimas smarkiai pagerėjo.“
Cunamio bangos ne vien nusiaubė pajūrio gyvenvietes, bet ir apgadino Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, kurioje vėliau įvyko sprogimų ir išsilydė trijų reaktorių šerdys. Ši branduolinė avarija buvo didžiausia pasaulyje nuo 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos.
Žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai teigia, kad Japonijos vyriausybė nesuteikė pakankamos pagalbos žmonėms, priverstiems palikti radioaktyviosios taršos zoną. Pasak jų, kai kurie žmonės buvo „sužlugdyti finansiškai; daugėja skyrybų ir psichikos sutrikimų“.
„Jiems reikalingos deramos kompensacijos ir pagalba atkuriant savo gyvenimą“, – sakoma „Greenpeace“ pranešime, kuriame Japonija taip pat raginama atsisakyti branduolinės energetikos.
Po 2011 metų kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo buvo užregistruota beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių, iš kurių 736 buvo stipresni nei penkių balų. Kai kurie drebino žemę Fukušimoje, kur iki šiol nėra nuolatinių priemonių užtikrinti pažeistų reaktorių saugumui.
Vyriausybė teigia, kad padėtis šioje jėgainėje stabili ir kad iš jos nebesklinda pavojingos medžiagos. Taip pat nurodoma, kad pareigūnai nuolat tikrina, ar Fukušimos regione užauginti maisto produktai nėra užteršti radioaktyviomis medžiagomis, prieš įleidžiant juos į rinką.
Nepaisydami patikinimų, daugelis vartotojų vengia produktų iš Fukušimos, baimindamiesi, kad jie gali būti užteršti, ir toks požiūris yra dar vienas smūgis šio regiono žemės ūkiui.
Gali prireikti dar 40 metų, kol pažeisti reaktoriai bus visiškai demontuoti, be to šalis tebėra neapsisprendusi, ar toliau naudoti branduolinių jėgainių energiją trečioje didžiausioje pasaulyje ekonomikoje.
Tik du iš 50 komercinių reaktorių buvo paleisti iš naujo, nustačius griežtus saugumo reikalavimus, o kiti dėl politinio nervingumo lieka išjungti.
Tačiau kol kas nėra jokių komerciškai gyvybingų alternatyvų. Į valdžią atėjus tvirtai branduolinę energetiką palaikančiam premjerui Sh.Abe, daugelis apžvalgininkų sako, kad tik laiko klausimas, kada dalis reaktorių vėl bus įjungti.
