Rudeninis laikas. Lapų krūvos liudija, kad lapkritis ateina jau spalį. Kas tie spaliai, jau ne kiekvienas ir pasakys. O dar sunkiau suvokti, kurie rašinių siluetai, šmėkštelėję „Bernardinai.lt“ kultūros languose šią savaitę, yra svarbiausi. Užrašysiu ant septyneto skiaučių.
Pirmoji skiautė: lekiojanti
Dėlioju skiautes. Viena svarbiausių temų – R. Castelluci spektaklio „Viešpaties veido koncepcija“ atgarsiai. Gausybė pasakymų, pasisakymų, aistringų, karingų, įžeistų „už“ ir „prieš“, iki ir po spektaklio. Abejingųjų nėra. Diskusija virė, verda ir dar virs. Neturiu galutinės nuomonės, nemačiau spektaklio. Tačiau iš visų publikacijų man artimiausios atrodo Juliaus Sasnausko rašinyje išsakytos mintys bei Giedriaus Saulyčio pastebėjimai. Dabar neplėtosiu šios temos, nes ji atrodo ir taip plati kaip automagistralė, kurioje daugelis linkę viršyti greitį. Greitį teisti, kivirčytis, lenktyniauti. Ko gero, yra ir toks – „negailestingai lekiantis“. Kaip kartais apibūdiname laiką.
Antroji skiautė: kiniška
Užtat menui įvairių apibūdinimų dar daugiau. Fotografas Marius Sargevičius šią sritį apibrėžia, pasitelkdamas matematikos terminą. O nuotraukos dar gražesnės už interviu, ir kas ten bendra su matematika?.. Paskaitinėjus aiškiau.
Marius Burokas „Užkietėjusio skaitytojo kronikose“ rašo apie mašinas, tau atspausdinsiančias knygą pagal pareikalavimą – „turinys keliauja tiesiai pas vartotoją“. Suprask – be tarpininkų. O Pekine uždrausta prekiauti japonų knygomis dėl neišsprendžiamų šių šalių teritorinių ginčų. Nors šis kiniškas klausimas ir šiek tiek ciniškas, - įdomu, ar nors kiek Kinijos ekonominė galybė sąlygoja Nobelio premijų skyrimo komitetą? Juk šiemetinis literatūros Nobelis skirtas kinų rašytojui Mo Yan.
Trečioji skiautė: šventinė
Aną savaitgalį „Keistuolių teatre“ įvyko Vytauto Rašimo monospektaklio pagal Gendručio Morkūno knygą „Švęsti kosmose ir tvarte“ premjera. Ta proga kolegė Dalia Rauktytė pakalbino spektaklio sumanytoją ir įgyvendintoją. Taip pat tomis dienomis pirmajam „The Beatles“ singlui „Love Me Do“ suėjo penkiasdešimt.
Sukakčių ir švenčių fone žybtelėjo ir poetai. Spalio 3-8 dienomis vyko tarptautinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Jo metu paskelbti ir laureatai. Bernardinai.lt paskelbė interviu su Jotvingių premijos laureatu Rimvydu Stankevičium ir Jaunojo jotvingio premijos laureate Indre Valantinaite.
Ketvirtoji skiautė: muzikinė
Tiek dėmesio skyrę poetams, šiek tiek atsikvėpkime. Galbūt verta paieškoti atgaivos nuo šurmulingų ir triukšmingų tekstų bei šventimų artėjančiuose muzikiniuose renginiuose? Pereinamajam laikotrapiui galima sieti ir poeziją, ir muziką. Pavyzdžiui, spalio 15 dieną prasidėsiantį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“ pristato vienas pagrindinių jo organizatorių Juozas Žitkauskas.
O kiek vėliau nei ši šventė prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“. Jo programoje – ir pasaulinio masto kompozitoriaus Steve Reicho kūriniai. Spalio 24 d. Vilniuje juos atliks perkusininkų grupė „Amadinda“ iš Vengrijos.
Lietuviškesnis muzikinis akcentas – šį sekmadienį Vilniaus rotušėje. Kontrabosininko Eugenijaus Kanevičiaus džiazinių improvizacijų koncertas ir galimybė su juo pabendrauti – puiki proga prasmingai pabūti sekmą dieną.
Penktoji skiautė: paraštinė
„Trečiuoju broliu“ dažniausiai tarp menininkų įvardinami poetai. Tokį supratimą išpopuiarino kai kurie eilėraščiai ir dainos. Ko gero, ne taip jau ir blogai būti tuo „trečiuoju“, jei jau į šią poziciją pretenduoja ir lėlininkai.
Įdomu, kiek dar poezijos brolių ir pusbrolių pavyks suburti „Metų knygų rinkimams“, kurie galų gale įvedė tarp nominacijų „poezijos kategoriją“. Belieka skaityti naujas Aido Marčėno, Gyčio Norvilo, Antano A. Jonyno, Tautvydos Marcinkevičiūtės ir Rimvydo Stankevičiaus knygas, žymėtis paraštėse pastabas ir balsuoti už patinkančias.
Beje, neseniai perpublikavome Gyčio Norvilo esė iš „Literatūros ir meno“ žurnalo. Taip pat gražų laišką, kurį publikavome „Aštuntojoje dienoje“, parašė Marijus Povilas Elijas Martynenko. Jei „Metų knygos“ rinkimai ateity lukštentųsi iš amžiaus kategorijų ar bent „suaugusieji“ galėtų rinktis knygą pagal žanrą, tai ar viena nominacijų kategorija galėtų būti susijusi su esė žanro leidiniais. Juk net Europoje mūsų eseistai pastebimi.
Šeštoji skiautė: dokumentinė
Neseniai pasibaigusiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje viešėjo ir dokumentinių filmų kūrėjas Viktoras Kosakovskis. Net ir mažiau pažįstamiems su jo dokumentika turėtų suteikti peno mintims pokalbis su šiuo režisieriumi.
Dokumenininkės keliu eina ir lietuvių režisierė Giedrė Beinoriūtė, jos filmo „Pokalbiai rimtomis temomis“ premjera įvyko šią savaitę. O jį sukurti įkvėpė jau antro leidimo sulaukusi rašytojos Vandos Juknaitės knyga „Tariamas iš tamsos“.
Nebevaidinti televizijoje vedėjams siūlo ir autorinių laidų pasigendantis Vaidas Jauniškis, kurio pranešimas, pavadintas „Kiekvienas už save“ skambėjo konferencijoje „Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“
Septintoji skiautė: baigtinė
Dar keletas publikacijų, kurias norisi paminėti baigiant šį skiautinių savaitlaiškį. Prieš dvidešimt metų iš Lietuvos išvykęs juvelyras Rimvydas Bartkus LRT „Klasikos“ laidai „Ryto allegro“ pasakojo apie savąjį meninį kelią, gyvenimą Niujorke, požiūrį į emigraciją. Interviu iššifravo ir parengė Raminta Jonykaitė.
Fotografas ir keliautojas Paulius Normantas lapkričio mėnesį jau galėsi pradžiuginti žinia, kad yra išleidęs tuziną albumų. Dvyliktasis albumas bus pavadintas „Keturios Budos pėdos. Keturi šventi miestai“. To paties pavadinimo paroda, surengta Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje, yra tarsi įžanga pasitinkant naują leidinį. Pasak vieno iš parodos pristatytojų, profesoriaus Audriaus Beinoriaus, „šiame fotografijų cikle įamžintos budistų piligrimystės vietos, kuriose Buda gimė, nušvito, sakė pirmąjį pamokslą ir paliko žemę.“
O jei jau prisiminėm budizmą, tai norėčiau priminti apie Tibeto skverą Užupyje. Ne tik, kad jis toks yra, bet ir tai, kad jame apsigyveno labai įdomūs ir gražūs paukščiai. Jei būsite netoliese, užsukite pasigrožėti. Kol mes lakstom, vaikomės ir vaikom savo ir ne savo laiką, tie paukščiai ten atrodo daug solidžiau.