Bendrovės "Balsas.lt leidiniai" valdomuose žiniasklaidos priemonėse ketvirtadienį lankėsi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus atstovai, kurie tikrina, kaip laikomasi darbo teisinių santykių.
Tai BNS patvirtino VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius.
"Mes atliekame tyrimą pagal savo kompetenciją. Aš asmeniškai esu davęs nurodymą patikrinti faktus dėl viešo intereso, nes mes kitokių signalų negavome, negavome jokių darbuotojų prašymų, skundų ar pranešimų, mes suformavome užduotį pagal informaciją žiniasklaidos priemonėse", - aiškino J.Gricius.
Pasak J.Griciaus, VDI specialistai tikrina, kaip laikomasi darbo ir poilsio režimo, inspektuoja, ar tinkamai įformintos darbo sutartys, ar laikomasi Darbo kodekso reikalavimo viešai skelbti darbo grafikus.
Jo teigimu, darbdavys nepateikė visų prašytų dokumentų, tyrimas tęsiamas.
Žurnalistui Marijui Širvinskui praėjusią savaitę viešai pareiškus, kad bendrovės "Balsas.lt leidiniai" valdomame savaitraštyje "Ekonomika.lt" jam atlyginimas mokėtas vokelyje, šią savaitę žurnalistės Daiva Šalc ir Lina Pečeliūnienė paskelbė, kad su nelegaliais mokėjimais susidūrė dirbdamos kitame "Balsas.lt leidiniai" bendrovės leidinyje - "Valstiečių laikraštyje".
J.Gricius BNS teigė, jog situacija "Valstiečių laikraštyje", gavus skundų dėl žurnalistų, įdarbintų pagal verslo liudijimus, buvo tirta dar prieš porą metų. Tačiau tuomet didžioji dalis žurnalistų ir darbuotojų paliudijo, jog pagal verslo liudijimus yra pradėję dirbti laisva valia.
"Vienas teisinis santykis yra darbo teisinis santykis, kitas teisinis santykis yra civilinis teisinis santykis. Tai reiškia, kad darbas pagal verslo liudijimus yra civilinis teisinis santykis, jis gali vykti, gali šalys sutarti dėl tokio santykio, gali išsiimti tą verslo liudijimą, ar gali neišsiimti. Tai vienareikšmiškai niekas negali daryti įtakos tos šalių valios išraiškai šitoje situacijoje, tik pačios šalys. Tai jei darbuotojas susitaria su darbdaviu dėl vienokių sąlygų ir tas susitarimas įvyksta, tai ne Darbo inspekcija tariasi dėl sąlygų. Mes galime tik patikrinti, ar tos sąlygos veikia, ar tie susitarimai vykdomi", - BNS šią savaitę sakė J.Gricius.
Be to, anot J.Griciaus, tyrimą dažnai apsunkina tai, kad apie pažeidimus dažniausiai prabyla tie, kurie jau išėję iš darbovietės, o tebedirbantieji paprasti neturi pretenzijų.
"Problema ta, kad nebendradarbiavo su mumis tie žurnalistai ir tie darbuotojai, kurie dirbo. Tie, kurie išėję - kėlė klausimus, kad pažeidžiamos jų teisės, o tie, kurie dirbo, beveik visi teigė priešingai, tai supraskit. (...) Kaip galim nustatyti po fakto kažkokią situaciją, arba retrospektyviai vertinti įvykusius pažeidimus. Tokie pažeidimai efektyviausiai yra nustatomi tada, kada jie yra daromi. Ir mes išlaikome pareiškėjų konfidencialumą, anonimiškumą, visus kitus dalykus, kad užtikrintume tyrimo sėkmę. Niekada niekam nepataikaujam, nenuolaidžiaujam, mes veikiame pagal įstatymą", - sakė J.Gricius.
Jis taip pat pabrėžė, jog žmonės dažnai painioja Darbo inspekciją su Mokesčių inspekcija, o įvairios mokėjimo vokeliuose istorijos yra būtent Mokesčių inspekcijos prerogatyva.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat teigė reaguosianti į M.Širvinsko viešai paskelbtą informaciją.
Trečiadienį M.Širvinskas tris valandas buvo apklausiamas Mokesčių inspekcijoje.
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Marius Žemgulis BNS šią savaitę teigė, jog visi gaunami skundai yra nagrinėjami. Pastaruoju metu dėl galimų pažeidimų bendrovės "Balsas.lt leidinių" žiniasklaidos priemonėse yra gauta naujų skundų, tačiau jų turinio M.Žemgulis teigė negalįs atskleisti ar komentuoti.
"Valstiečių laikraštyje" dirbusi žurnalistė Daiva Šalc šią savaitę paskelbtame komentare nurodė, jog keli minėto laikraščio žurnalistai buvo atvykę pas M.Žemgulį, tačiau pagalbos nesulaukė ir iš Mokesčių inspekcijos vadovo esą supratę, jog geriau nedaryti nieko.
M.Žemgulis BNS aiškino, jog Mokesčių inspekcija negalėjo atlikti tyrimo, nes dėl mokėjimų vokeliuose besiskundę žurnalistai atsisakė rašyti raštiškus skundus.
"Norėčiau pabrėžti, kad Mokesčių inspekcija reaguoja į visus pranešimus apie galimą darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose ir visais atvejais, kai tik yra galimybė, stengiamės pagauti faktą, kaip ir kur mokami šitie vokeliai. Jeigu nepavyksta nustatyti vietos ir laiko, t.y. mokėjimo fakto, tada reikalinga visuomenės, t.y. darbuotojų pagalba. Ir šitais minėtais atvejais, kai pas mane buvo "Valstiečių laikraščio" žurnalistai atėję, šitie žmonės išsakė savo galimas problemas, tačiau atsisakė pateikti kažkokius konkrečius duomenis, t.y. parašyti pranešimą arba teikti paaiškinimus raštu. Be darbuotojų pagalbos mes neturime su kuo lyginti duomenų ir yra neįmanomas fakto nustatymas. (...) Sureaguot mes galim ir reaguojame. Lyginam įmonės duomenis su žodžiu pateikta informacija. Tačiau patikrinimas negalimas vien turint žodinius faktus", - BNS aiškino M.Žemgulis.
Anot M.Žemgulio, pradėto patikrinimo pagal M.Širvinsko pateiktą informaciją rezultatyvumas taip pat priklausys nuo to, kokia informacija bus gauta iš darbuotojų.
"Bet koks dokumentas, oficialus ar neoficialus, yra kaip įrodymas ir kuo daugiau reikia smulkmenų. Teismai yra pasisakę, kad nuobaudos viršija net kai kurias kriminalines bausmes pinigine išraiška, nes baudos yra nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų, už antrą kartą mokėjimų vokeliuose - nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. litų. Ir teismai labai giliai ir kritiškai vertina visus įrodymus. Turi būti tokie dalykai svarbiausi nustatyti - kas mokėjo, kurioje vietoje mokėjo ir kuo galima tikslesnės sumos - kiek mokėjo", - BNS sakė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vadovas.
