Viltis skatina melstis, o malda gaivina viltį, net ir didžiausių sunkumų akimirkomis malda padeda neprarasti vilties, - sakė popiežius Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams kalbėdamas apie maldą ir viltį Senojo Testamento Jonos knygoje.

„Šventajame Rašte tarp Izraelio pranašų matome vieną neįprastą veikėją – pranašą, kuris bando nepriimti Viešpaties kvietimo, atsisako tarnauti dieviškajam išganymo planui. Tai pranašas Jona, kurio istorija papasakota mažoje, vos keturių skyrių, knygoje. Visa Jonos knyga tai pasakojimas apie Dievo gailestingumą“. Popiežius gana išsamiai pakartojo pirmąją Jonos istorijos dalį.

Kai Dievas siunčia Joną į Ninevės miestą, kad jis paragintų jo gyventojus atsiversti, pranašas, nors ir žinodamas apie Dievo gerumą ir jo norą atleisti, bando išsisukti nuo pareigos ir bėga. Jis sėda į laivą, plaukiantį į Taršišą (manoma, kad šiuo vardu vadinta finikiečių kolonija dabartinėje Ispanijoje). Jona nori pabėgti labai toli, iš Ninevės, dabartinio Irako, net į Ispaniją. Laive jis susiduria su jūreiviais pagonimis. Plaukiant jūra, kyla siaubinga audra. Jūreiviai pagonys meldžiasi savo dievams. Jona nulipęs po laivo deniu miega. Kapitono pažadintas ir jis raginamas melstis. Jūreiviai išmeta iš laivo visus gabentus daiktus, tačiau audra nerimsta. Audrai numaldyti nusprendžiama išmesti ir  kurį nors iš žmonių. Mesti burtai nulėmė, kad Jona turi būti išmestas iš laivo. Jūreiviai nenori jo pražudyti, bet galiausiai pats Jona sutinka pasiaukoti. Audra nurimsta.

„Šitų pagonių reakcija mirties pavojaus akivaizdoje suprantama, - sakė Pranciškus. Žmogus bijos mirties ir jis trokšta pasitikėti gyvybės Dievu. „Gal tas Dievas pagalvos apie mus ir mes nežūsime“ (1,6)“. Šie žodžiai, pasak popiežiaus, tai žmogaus viltis, tampanti malda.

„Mes kartais nenorime kreiptis į Dievą ir jį ko nors prašyti, manydami, kad toks prašymas būtų tik konkretaus intereso paskatinta, taigi netobula malda. Bet juk Dievas žino mūsų silpnumą ir jei mes prašome pagalbos, jis pažvelgia į mus atlaidžiu ir gerumo kupinu Tėvo žvilgsniu.

Jona leidžiasi būti įmestas į jūrą, pasiaukoja dėl savo bendrakeleivių ir audra nurimsta. Mirties pavojus tuos pagonis paskatino melstis. Jona pasiaukojo už kitus ir išsigebėjusieji dėkoja Viešpačiui ir jį šlovina. Jūreiviai, garbinę savo dievus, dabar pripažįsta tikrąjį Dievą, jį garbina ir daro įžadus. Viltis juos paskatino maldauti išsigelbėjimo. Jie gavo daugiau negu buvo prašę: ne tik nežuvo audroje, bet pažinio tikrą Dievą, dangaus ir žemės Viešpatį“.

„Vėliau taip pat ir Ninevės gyventojai, supratę pražūties pavojų, melsis, skatinami vilties, kad Dievas atleis. Jie visi, pradedant karaliumi, atgailaus, atsivers, šauksis Viešpaties. “Kas žino? Gal Dievas pasigailės ir atleis […] ir mes nežūsime“ (3,9). Ir jie, panašiai kai jūreiviai audroje, susidūrė su mirtimi, o išsivadavimas jiems atskleidė tiesą. Dievo gailestingumo, o ypač Velykų slėpinio šviesoje, ir mirtis gali tapti, kaip šv. Pranciškui Asyžiečiui, „seserimi mirtimi“, gali tapti nepaprasta proga patirtį viltį ir sutikti Viešpatį“.

„Tepadeda mums Viešpats suprasti ryšį tarp maldos ir vilties, - sakė Pranciškus baigdamas katechezę. Malda padeda gyventi su viltimi. Kai gyvenimas aptemsta, daugiau melskimės ir turėsime daugiau vilties“.

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL © Baltijos fotografijos linija

Lošimų organizatoriai, į kazino, lažybų punktus ir lošimo automatų salonus įleidę atsisakiusius lošti asmenis, bus baudžiami. Iki šiol sankcijos nebuvo taikomos. Nauja tvarka įsigalios nuo gegužės.

Nuotrauka Giedrės Venckevičienės

Sniego lavina, palaidojusi vieną kalnų viešbutį žemės drebėjimo supurtytame vidurio Italijos regione, galbūt nusinešė apie 30 žmonių gyvybių.

Italijos civilinės apsaugos agentūra nurodė, kad viešbutyje „Rigopiano“, esančiame Gran Saso kalnagūbrio šlaito žemutinėje dalyje, buvo apie 30 svečių ir jo darbuotojų, kai šį regioną trečiadienio rytą supurtė pirmas iš kelių stiprių požeminių smūgių, sukėlęs didelę sniego griūtį.

Pasak agentūros, kol kas negalima patvirtinti nė vienos mirties dėl pagarbos svečių ir viešbučio darbuotojų artimiesiems.

Trečiadienį per keturias valandas tą regioną supurtė keturi požeminiai smūgiai, kurie buvo stipresni nei 5 balai. Pranešama, kad jie pasiglemžė mažiausiai vieną gyvybę.

Viešbutis, kurį užgriuvo lavina, yra maždaug už 90 km nuo žemės drebėjimų epicentro.

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Jau dešimtus metus iš eilės vykusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ pasiekė rekordines aukštumas. Daugiau nei savaitę trukusios akcijos metu specialiuose konteineriuose visoje Lietuvoje surinkta net 1222 kubiniai metrai žaliaskarių atliekų, o gyventojų aktyvumas išaugo beveik 40 proc. Palyginimui, praėjusiais metais surinkta 890 kubinių metrų medelių.  

„Džiaugiamės, kad su kiekvienais metais prie akcijos jungiasi vis daugiau gyventojų, didėja surenkamų eglučių kiekiai ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose, konteineriuose randama mažiau pašalinių atliekų. Tai tik patvirtina, kad lietuviai tampa vis sąmoningesni, noriai prisideda prie aplinkos tausojimo ir ekologinio gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, vien sostinėje šiemet surinkta 755 kubiniai metrai nupuoštų eglučių, o toks kiekis beveik dvigubai viršija praėjusių metų akcijos rezultatus Vilniuje“, – sakė akcijos iniciatorių, ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Aktyvumu išsiskyrė ir kiti Lietuvos miestai – Šiauliuose surinkta 150, Klaipėdoje – 105, Šilutėje – 65 kubiniai metrai kalėdinių eglučių.

Konteinerių buvimo vietos miestuose kaip ir kasmet buvo parenkamos atsižvelgiant į patogumą gyventojams – šalia daugiabučių, prekybos centrų, kultūros namų ir kitų žmonių susibūrimų vietų. Tačiau D. Skrupskelienė pastebi, jog nemaža dalis gyventojų nupuoštas kalėdines eglutes vis dar pasivargina nunešti į specialias surinkimo vietas ir tiesiog palieka šalia konteinerių, laiptinių ar kitose atokesnėse vietose.

„Ši akcija pasitarnavo ir teritorijų tvarkytojams, kurie vietoj to, jog savo ruožtu surinktų ir į atliekų surinkimo aikšteles išvežtų ne vietoje paliktas eglučių atliekas, jas galėjo tiesiog atvežti ir išmesti specialiuose mūsų akcijos konteineriuose. Tikimės, kad kitąmet šiuo ekologišku žaliųjų atliekų tvarkymo pavyzdžiu paseks dar daugiau gyventojų, kurie pasibaigus šventiniam laikotarpiui neskubės išmesti kalėdinių simbolių kur papuola, o jais pasirūpins tinkamai. Taip pat atsižvelgdami į šių metų rekordinį aktyvumą planuojame plėsti akcijos mastą – miestuose atsiras dar daugiau surinkimo vietų, bus statomi didesnės talpos konteineriai“, – apie kitų metų planus pasakojo D. Skrupskelienė.

Šiais metais jubiliejinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ vyko net trylikoje Lietuvos miestų – Vilniuje, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lentvaryje, Lazdijuose ir Klaipėdoje. Visoje Lietuvoje buvo pastatyti net 39 specialiu akcijos lipduku pažymėti konteineriai, kur gyventojai galėjo atnešti ir tvarkingai palikti atitarnavusias kalėdines eglutes ar jų šakas.

Akcijos metu surinktos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru bei kompostu, taip tausojant gamtos išteklius ir mažinant užterštumą. 

EPA nuotrauka

Popiežius, sveikindamas bendrojoje audiencijoje dalyvavusius vokiškai kalbančius maldininkus prisiminė savo kelionę į Švediją Reformacijos jubiliejaus proga, trečiadienį prasidėjusią maldos savaitę už krikščionių vienybę, kartu pasidžiaugė audiencijoje dalyvavusia Europos ekumeninio kelio delegacija, vadovaujama Vestafalijos evangelikų sąjungos pirmininkės Annette Kurschus.

Brangūs broliai seserys, jūsų kelionės stotis Romoje yra reikšmingas ekumeninis ženklas, liudijantis mūsų bendrystę, išugdytą per pastaruosius dešimtmečius nueitame dialogo kelyje. Kristaus Evangelija yra mūsų gyvenimo centre, ji suvienija žmones, kalbančius savo kalbomis, gyvenančius skirtinguose kraštuose ir tikėjimą išgyvenančius skirtingose bendruomenėse, pasakė popiežius Pranciškus.

Šventasis Tėvas pasidalijo, kad ekumeninės maldos Lunde, Švedijoje, spalio 31 dieną, prisiminimas jį sujaudina. Vedami šio bendro Reformacijos minėjimo dvasios labiau žiūrime į tai, kas vienija nei į tai kas skiria ir tęsiame kelionę kartu siekdami mūsų bendrystę pagilinti ir suteikti jai vis regimesnę formą, sakė Pranciškus ir tęsė:

Europoje šis bendras tikėjimas į Kristų yra tarsi žalia vilties gija: priklausome vieni nuo kitų. Bendrystė, susitaikinimas ir vienybė yra įmanomi. Ši žinia mus kaip krikščionys įpareigoja, ją turime paliudyti savo gyvenimu. Dievas telaimina šį mūsų troškimą būti viena ir teapsaugoja visus žmones, einančius šiuo vienybės keliu.

Europos ekumeninio kelio dalyviai savo kelionės stotyse su vietinėmis bendruomenėse kaupia svarbiausių Reformacijos įvykių Europoje atsiminimus, siekiančius penkis šimtmečius, dalijasi patirtimis ekumeniniam žygiui skirtame bloge, kviečia visus pasidalyti savo atsiminimais tekstais, garso ir vaizdo įrašais. Ženevoje lapkričio pradžioje prasidėjusios kelionės 27-oji stotis buvo apsilankymas Romoje, delegacija aplankė popiežių bendrojoje audiencijoje ir, po pusantros paros – tiek trunka kiekvienas sustojimas - iš čia tęs kelionę, sustodama iš viso 67 vietose dvidešimtyje Europos kraštų, iki pat Tartu, Estijoje. Ekumeninė piligrimystė pasieks tikslą gegužės 20 dieną atkeliavusi į Reformacijos simbolinį lopšį Vitenbergą.

Europos ekumeninio kelio delegaciją Romoje lydinti 55 metų teologė Annette Kurschus yra pirmoji moteris vadovaujanti Vestafalijos evangelikų sąjungai. 2015 metų pabaigoje ji išrinkta Vokietijos Evangelikų Bažnyčios tarybos vicepirmininke. Vestafalijos evangelikų sąjunga, viena iš dvidešimties vietinių Bažnyčių priklausančių Vokietijos Evangelikų Bažnyčiai bendruomenei, turi pustrečio milijono tikinčiųjų, penkis šimtus parapijų ir beveik devynis šimtus bažnyčių ir koplyčių.

Prof. Aurelijus Veryga

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga peržiūrėjo iš Valstybės investicijų programos (VIP) planuojamą skirti finansavimą.

Nutarta nefinansuoti sterilizacinės įrengimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tolesnių Kretingos ir Radviliškio ligoninių rekonstrukcijos darbų.

Kaip BNS sakė ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, finansuoti minėtus projektus planuota pagal buvusios ministerijos vadovybės parengą 2017 metų VIP projektą, bet jis peržiūrėtas. Ministerija aiškina, kad peržiūrint VIP lėšomis finansuojamus projektus, vertintas jų tikslingumas, racionalumas, ekonominis pagrįstumas ir reikalingumas, vertintos regionų galimybės, juose gyvenančių žmonių skaičius, esama medicinos infrastruktūra, ir visiškai atsisakyta neefektyvių projektų arba jiems gerokai sumažintas finansavimas.

„Valstybės investicijų programos lėšos turi būti naudojamos racionaliai, tikslingai ir skiriamos tik tokiems projektams, kurie išties susiję su sveikatos priežiūros paslaugų gerinimu ir teikia realią naudą žmonėms. Mes – ne labdaros fondas, iš kurio būtų galima finansuoti bet kokius projektus. Manome, kad iki šiol nusistovėjusi praktika nebuvo teisinga, nes lėšos neretai būdavo skiriamos mažą pridėtinę vertę kuriantiems projektams“, – A. Verygos komentarą BNS perdavė patarėja.

Anot jos, sterilizacinės įrengimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuspręsta nefinansuoti, nes greta esančioje ligoninėje neseniai įrengta moderni medicinos įrankių sterilizacinė. Šiam projektui ankstenė ministerijos vadovybė buvo suplanavusi šiemet skirti 300 tūkst. eurų.

Kretingos ligoninės rekonstrukcijos darbų nuspręsta toliau nefinansuoti, nes jie vykdomi nuo 2003 metų ir iki šiol niekaip neužbaigiami. Projekto vertė – 200 tūkst. eurų.

Dėl panašių priežasčių atsisakoma skirti 100 tūkst. eurų Radviliškio rajono savivaldybės ligoninės rekonstrukcijos projektui. Jis pradėtas vykdyti dar 2004 metais ir iki šiol niekaip nebaigiamas, aiškino L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Naujoji SAM vadovybė, peržiūrėjusi projektams skirtą finansavimą iš VIP, iš viso perskirstė beveik 3 mln. eurų, t. y. 15 proc. šiems metams skirtų lėšų.

„Už šiuos pinigus bus galima suteikti daugiau pacientams gyvybiškai svarbių paslaugų ir gerinti jų prieinamumą“, – aiškina ministerija.

Anot ministro, investicijos turi būti nukreipiamos tik į projektus, kurie išties teikia realią naudą pacientams. Pavyzdžiui, bus investuojama į vaikų onkologijos skyrių atnaujinimą ir modernizavimą, į greitosios medicinos pagalbos plėtrą regionuose, gerinant infarkto-insulto klasteryje teikiamų paslaugų prieinamumą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL  © Baltijos fotografijos linija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Zarasuose, kur susitiko su bendruomene ir atidarė vaikų dienos centrą „Draugai“, įsteigtą bendradarbiaujant kampanijai „Už saugią Lietuvą“, nevyriausybinei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ ir bendrovei „Circle K Lietuva“.

Zarasai naujam dienos centrui pasirinkti neatsitiktinai. Apie 250 – net dešimtadalis rajono vaikų – auga socialinės rizikos šeimose. Tai – vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje. Šiuo metu rajone veikiantys du vaikų dienos centrai gali priimti tik 50 vaikų, visi kiti laiką leidžia nesaugioje jiems aplinkoje. Antazavės vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 47 vaikai, dar 46 vaikai globojami šeimose. Savivaldybė nėra parengusi globos namų pertvarkymo plano, rajone įkurta viena šeimyna, tačiau visiškai nėra budinčių profesionalių globėjų, trūksta socialinių paslaugų.

Siekiant, kad kuo mažiau šių vaikų pakliūtų į globos įstaigas, kad būtų užtikrintas jų saugumas, kampanijos „Už saugią Lietuvą“, NVO ir verslo pastangomis Zarasuose duris atvėręs vaikų dienos centras galės pasirūpinti per 20 sunkiau gyvenančių ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. Centre sukurtos 2 darbo vietos. Dienos centras taps vaikams saugiu prieglobsčiu, o kompleksinė pagalba bus teikiama visiems šeimos nariams. Kartu su dienos centru į rajoną įžengia ir pirmoji nacionalinio lygmens nevyriausybinė organizacija.

Aktyvi globėjų ir įtėvių paieška, socialinių paslaugų plėtra turėtų tapti alternatyva vaikų globos namams. Tai – tiesioginė savivaldybių funkcija. Būtent jos, siekdamos užtikrinti vaikų saugumą, privalo paslaugas organizuoti taip, kad būtų parengta daugiau globėjų, įsteigta dienos centrų, krizių centrų motinoms, tėvams ir jų vaikams.

Pasak Prezidentės, kiekvienam vaikui geriausia augti šeimoje. Tačiau, kai šeima negeba tinkamai juo pasirūpinti, neretai vienintele išeitimi vis dar tampa globos institucija. Mūsų pareiga padaryti viską, kad vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje.

Šalies vadovė pabrėžė, kad tokiose savivaldybėse, kaip Zarasų, socialinių paslaugų poreikis yra ypač didelis. Todėl labai svarbu, kad naujajame dienos centre vaikai sulauks papildomo rūpesčio ir dėmesio, o kompleksinės paslaugos turi būti prieinamos kiekvienai su socialinėmis problemomis susiduriančiai šeimai.  

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 vaikų dienos centrų. Trūksta dar 500, kad juos galėtų lankyti ir pagalbą gauti kiekvienas socialinėje rizikoje atsidūręs vaikas. Ekspertų teigimu, vaikų dienos centrai – viena pirmųjų prevencijos priemonių, kad vaikas nepakliūtų į globos institucijas.

Linas Kukuraitis Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Šiandien apžvelgiant Lietuvos darbo biržos 2016 metų veiklos rezultatus ir 2017 metų veiklos gaires socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis akcentavo pokyčių būtinybę.

Pasak L. Kukuraičio, keičiantis visuomenei turi keistis ir institucijos. Tai būtina kiekvienai socialiai jautriai įstaigai. Tik keičiantis, inicijuojant pokyčius bus galima geriau atliepti ieškančių pagalbos žmonių poreikius ir lūkesčius, suteikti jiems reikalingą kvalifikuotą pagalbą.

„Svarbu įvardinti esminius darbo biržų pertvarkos pricipus, tai aktualiausių žmonių ir visuomenės poreikių pažinimas, darbo biržų veiklos išgryninimas, maksimalus bendradarbiavimas ir tarpusavio susietumas su partneriais bei optimalus, skaidrus ir taiklus lėšų naudojimas. Tai svarbu tam, kad būtų galima kuo geriau suprasti, ko labiausiai reikia žmonėms, ir žinoti, kaip tai geriausiai pasiekti“, - šiandienos renginyje teigė L. Kukuraitis.

2016 metais, palyginus su 2015-aisiais, laisvų darbo vietų skaičius augo nežymiai, bet darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybės augo. Per praėjusius metus į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 254,7 tūkst. bedarbių, o Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 237,3 tūkst. laisvų darbo vietų.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – didžiausiuose šalies miestuose. Čia registruota daugiau kaip pusė visų laisvų darbo vietų, ir daugiau kaip pusė – skirtos kvalifikuotiems darbininkams. Per praėjusius metus teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 312,8 tūkst. žmonių. Specialistams bendradarbiaujant su darbdaviais padėta įsidarbinti 172 tūkst. darbo ieškančiųjų, savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 83 tūkst., o remiamas užimtumas suteiktas daugiau kaip 55 tūkst. žmonių.

Darbo biržoje registruoti bedarbiai 2017 m. sausio 1 d. sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis registruotas nedarbas siekė 8,1 proc., o jaunimo – 4,7 procento.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą.

Seimo „Gegužės 3-iosios“ grupė sausio 18 d. posėdyje, atsižvelgdama į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinio direktoriaus Remigijaus Šerio pateiktus pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti Lenkijos televizijų programų retransliacijos į Vilniaus regioną klausimą, pritarė sprendimui, kad į Vilniaus regioną turi būti transliuojama iki 8 tokių programų. Grupė paprašė LRTC generalinio direktoriaus R. Šerio tęsti visas su retransliacijos įgyvendinimu susijusias procedūras, įskaitant derinimą su Lenkijos ambasada, transliuotojais ir Lietuvos institucijoms, bei reguliariai informuoti grupę apie projekto eigą.

„Gegužės  3-iosios grupė tikisi, kad iki birželio 1 d. tokios Lenkijos televizijų retransliacijos bus pradėtos. Tai yra svarbu, nes, kaip rodo daugelio sociologų ir politologų tyrimai, Vilniaus regiono gyventojai daugiausia žiūri Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, o galimybės stebėti Lenkijos televizijas, nors daugelio gimtoji kalba yra lenkų, neturi. Todėl šio regiono gyventojai yra įsprausti į Rusijos propagandos formuojamą informacinę erdvę. Tai kelia didelį susirūpinimą ir manome, kad šis sprendimas padės regiono žmonėms turėti galimybę stebėti objektyvesnę informaciją gimtąja kalba ir susidaryti objektyvesnį vaizdą apie vykstančius procesus“, – teigė „Gegužės 3-iosios“ grupės iniciatorius Andrius Kubilius.

A. Kubilius taip pat džiaugiasi, kad gruodį suburta „Gegužės 3-iosios“ grupės, kuri siekia analizuoti ir spręsti Lietuvos lenkų bei Lietuvos-Lenkijos problemas, veikla duoda pozityvių rezultatų.

Nuotraukos autorius Redas Vilimas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Nuo gripo Vilniaus apskrityje mirė jau trečias žmogus.

Apie tai ketvirtadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas.

Pastaruoju metu sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis auga, praėjusią savaitę 10 tūkst. šalies gyventojų teko daugiau kaip 96 susirgimai. Gripo epidemija paskelbta Kauno mieste ir Jonavos rajone.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sausio 9–15 dienos visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 109 asmenys, 7 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.

Du opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo pirmininką „valstietį“ Viktorą Pranckietį, ragindami pareikšti nepasitikėjimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Romu Valentukevičiumi.

Parlamentarų teigimu, „komisijos vadovo pastaruoju metu priimti sprendimai kenkia komisijos reputacijai ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos skaidrumo, o tai niekaip nesuderinama su šios institucijos paskirtimi ir veikla“, pranešė frakcija.

Konservatoriai piktinasi, kad R. Valentukevičius išaiškinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojai Gretai Kildišienei dėl automobilio, nuomojamo iš partijos pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“, pateikė nesitaręs su kitais komisijos nariais.

R. Valentukevičiaus atsakyme G. Kildišienei nurodoma, kad aplinkybės, kai jai artimas asmuo su „Agrokoncernu“ sudarė automobilio lizingo sandorį ir leido parlamentarei automobiliu naudotis „savaime interesų konflikto nekelia“.

„Net jeigu įstatymas neįpareigoja deklaruoti netiesioginio sandorio, tai nereiškia, jog šis atvejis nevertas išsamaus tyrimo. Seimo narė galbūt gavo tiesioginės materialinės naudos iš įmonės. Kol nepateikta tai paneigiančių įrodymų, negalime atmesti, jog tai buvo apsimestinis sandoris“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Konservatoriai argumentuoja, kad „komisijos vadovas neturi teisės peržengti savo įgaliojimų, asmeninę nuomonę skelbdamas kaip visos komisijos nuomonę ir taip diskredituodamas visos komisijos veiklą“.

Martyno Aleksos nuotrauka iš renginio organizatorių archyvo

2017 m. sausio 20 d. 10–14 val.  Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks konferencija „Tautos saugumas besikeičiančiame pasaulyje: kas laukia Europos?“

Konferencijos tikslas – aptarti pastarojo laikmečio pasaulio visuomenės pokyčių (Brexito, Rusijos gręžimosi į stalinistinę epochą bei jos vykdomo propagandinio (ir ne tik propagandinio) karo, JAV prezidento rinkimų ir kt.) įtaką Europos Sąjungai ir jos raidai bei nacionalinėms valstybėms, paanalizuoti visuomenės nuotaikų ir pasirinkimų kaitos veiksnius ir jų svarbą ES ir jos nacionalinių valstybių politikai, įvertinti situaciją Europoje ir konkrečiai Lietuvoje įvairiais saugumo aspektais – geopolitiniu, kultūriniu, socialiniu, kibernetiniu.

Konferencijos pranešimai atskleis šiuos tris teminius blokus: geopolitikos iššūkiai nacionaliniam saugumui; socialinės grėsmės ir jų įveika; kultūrinis ir informacinis saugumas.

Tarp konferencijos pranešėjų: Arnoldas PRANCKEVIČIUS, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas; Rasa JUKNEVIČIENĖ, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja; doc. dr. Jolita BUZAITYTĖ-KAŠALYNIENĖ, socialinio darbo ekspertė, VU dėstytoja; doc. dr. Vincentas VOBOLEVIČIUS, politinės ekonomijos ekspertas, ISM dėstytojas; prof. dr. Elena Jolanta ZABARSKAITĖ, Lietuvių kalbos instituto direktorė; Vytautas KERŠANSKAS, Rytų Europos studijų centro analitikas, ir kiti. 



Detalesnę konferencijos programą galite rasti www.socialirinka.lt

Norinčius dalyvauti konferencijoje, kviečiame registruotis e. p. info@socialirinka.lt arba mob. tel. +37062824043

Renginio globėjas – Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. 


Renginio rėmėja – Europos liaudies partijos grupė Europos Parlamente.

Renginio organizatoriai – Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas ir Rytų Europos studijų centras.

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL © Baltijos fotografijos linija

Užteko 2 mėnesių, kad naujosios valdžios Seimo įvaizdžio gerinimo „programa“ patirtų visišką fiasko. Tiksliau, pakako vieno „Agrokoncerno“ automobilio. Tai galima konstatuoti kaip jau įvykusį faktą.

Valstiečiai turėtų atsiprašyti rinkėjų ir prisiminti, kuo baigiasi tokie (jų požiūriu) „nekalti“ žaidimai. Gal kai kam nekaltai atrodė L. Karaliaus Seimo posėdžių salėje „palikta“ parlamentaro kortelė, dėl kurios jis galiausiai prarado ne tik ją, bet ir Seimo nario mandatą. Ar krypstame to paties scenarijaus link?

Dabar lieka klausimas – ar, nepaisant visko, šios kadencijos valdančiųjų parlamentas grįš prie normalios politinės darbotvarkės? Kada ir kaip tai galėtų įvykti šiame gaisrų gesinimo fone?

Matau tik kelis galimus scenarijus. Pirma: kalbant apie valdančiuosius, vilties matau tik S. Skvernelio Vyriausybėje ir jos įstatymų iniciatyvose, kurios, labai tikėtina, išryškins dar didesnę takoskyrą tarp valstietiškos Seimo dalies ir Vyriausybės.

Antra – tai viltis, kad parlamente valdantieji automatiškai neatmetinės visų opozicijos siūlymų.

Priešingu atveju galiu daryti prielaidą, kad svarbios Vyriausybės iniciatyvos tiesiog atsimuš į sieną (nes dalis to paties valstietiško Seimo jų neparems).

Norint išsaugoti viltį, reikia peržengti aroganciją, savigynos instinktus ir atsigręžti į tuos aukštus standartus, apie kuriuos prieš ir po rinkimų valstiečiai kalbėjo. Tiesą sakant, pavyzdį, kaip tai padaryti, rodo premjeras S. Skvernelis. Garbė jam, pirmam iš valdančiųjų viešai ir be užuolankų išsakiusiam, jog „konfidencialiais“ anksčiau įvardyti automobilio lizingavimo dokumentai, susiję su viena Seimo nare, turi būti paskelbti viešai.

Nuo pat skandalingos istorijos pradžios buvo aišku, kad prisidengiant „slaptumo“ ir „konfidencialumo“ argumentais bus susimauta. Kažkokiu būdu pats R. Karbauskis rado progą tarp savo išrinktųjų kolegų pasidalinti jau minėta konfidencialia „Agrokoncerno“ sutartimi su privačiu asmeniu. Vėliau ta informacija dozuotai pasiekė ir žiniasklaidą. Nors iš TV ekrano aiškinta, kad tai tiesiog neįmanoma. Tokiu būdu „išslaptinta“ politikų artimųjų veikla, kurią romantiškai bandyta pristatyti kaip įgyvendintas „svajones“ (ar jos įgyvendintos teisėtai – tikiu, dar bus išsiaiškinta).

Valdantieji dabar gali pamiršti savo bei Seimo reitingus. Be atsakymų į likusius nutylėjimus, be atsakomybės prisiėmimo gražūs skaičiai ten tikrai nešvies.

Reikia atsiversti būtinų darbų sąrašą. Reikia tą sąrašą pirmiausia viešai paskelbti. Valstiečių keliami ar aplink juos besisukantys skandalai, chaosas ir triukšmas jau nuo pat pirmų jų valdymo dienų „įšaldė“ parlamentą. Per porą mėnesių nesuformuota jokia aiškesnė parlamento posėdžių darbotvarkė, neįvardinti prioritetai. Vietoj to dominavo pabiros, padrikos iniciatyvos. Todėl ir liko tik „gaisrų gesinimai“, kuriuos, tiesą sakant, sukelia ne kas kitas, o patys valdantieji.

Jei atsakomybės suvokimas baigsis ties valstiečių frakcijos seniūno pavaduotojos visureigiu, gali būti, kad nebus spėta įgyvendinti net pirmojo Vyriausybės programos puslapio. To nelinkėčiau, netgi dirbdamas opozicijoje.

Internetas neatpažįstamai pakeitė žmonių gyvenimą – atvėrė naujas galimybes, palengvino bendravimą ir kasdienybę. Kiekvieną dieną internete darbo ar asmeniniais tikslais naršo milijonai žmonių, tačiau retas susimąsto, kiek privačios informacijos gali atskleisti vos vieno mygtuko spustelėjimu. Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? Ar gali skaitmeninė žmogaus tapatybė tapti ne mažiau svarbi negu įprastinė?

Pasak naujausios apklausos, net 74% interneto vartotojų dabar yra labiau susirūpinę savo privatumu internete, negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Bendrovė „Callcredit Information Group“ Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 46 procentai apklaustųjų norėtų žinoti daugiau informacijos apie asmeninių duomenų apsaugą internete, nes jaučia, kad žino neužtektinai.

„Žmonės dažniau teikia savo asmeninę informaciją valstybinėms įstaigoms, įvairiems paslaugų tiekėjams, programėlėms ir socialiniams tinklams, todėl normalu, kad pastaruoju metu kyla didesnis susirūpinimas dėl asmens duomenų saugumo. Gyvenant technologijų amžiuje, svarbu laiku atkreipti dėmesį į asmeninės informacijos pateikimą, būti budriems ir žinoti pagrindines taisykles, kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių“, – sako „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas Dainius Aksinavičius.

Socialinių tinklų pavojus

Internete labai sunku išsaugoti privatumą ir apsisaugoti nuo tokių pavojų kaip asmeninės informacijos praradimas, neteisėtas priėjimas, ar net jos sunaikinimas.

Didelė rizika slypi socialiniuose tinkluose, kurie saugo duomenis apie vartotojų tapatybę ir jų elgesį – žino iš kokios vietos ir kada buvo prisijungta prie tinklo, kiek laiko jame praleista, ko ieškota, kokiuose kitų vartotojų ar įmonių puslapiuose apsilankyta ar kokia socialiniame tinkle skelbiama reklama domėtasi.

„Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija gali pakliūti į nusikaltėlių pinkles. Daugelis esame girdėję atvejų, kai yra specialiai pasisavinamos socialinių tinklų vartotojų nuotraukos ir jomis naudojantis sukuriami netikri profiliai. Internetas atveria dideles galimybes tapatybės vagystėms, kurios ne tik kenkia asmens privatumui, bet ir atneša finansinę žalą“, – sako D. Aksinavičius.

Yra žinoma atvejų, kuomet žmogus socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskelbė išvykstantis atostogauti į užsienį, o grįžęs namo po atostogų rado apvogtą butą. Atostogos, kelionė prie jūros ar trumpa savaitgalio išvyka visuomet yra aktuali informacija draugams, tačiau ji gali būti prieinama ir vagims, todėl derėtų gerai apsvarstyti kokią informaciją ketinate viešinti.

Norint Lietuvos populiariausiame socialiniame tinkle apsaugoti savo duomenis, rekomenduojama išsamiai susipažinti su privatumo nustatymais, riboti asmenų, turinčių prieigą prie asmeninės informacijos skaičių ir elgtis atsakingai skelbiant naujienas savo ar draugų profiliuose. Į draugus patariama priimti ne visus asmenis, siūlančius tapti draugais. Taip pat derėtų susipažinti su kiekvienos „Facebook“ skilties privatumo nustatymais ir atskirai juos pakoreguoti, kad Jūsų informaciją galėtų matyti tik tie asmenys, kuriuos prileidžiate prie savo asmeninių duomenų.

Pradėti nuo paprasčiausio veiksmo

Dalį duomenų apsaugos atiduodame į svetimas rankas. Žmonių nuotraukos, laiškai, gyvenimo aprašymai, naršymo ir mokėjimo istorijos – visa galite rasti ir atlikti internete. D. Aksinavičius sako, kad siekiant apsaugoti asmens duomenis, reikia pradėti nuo paprasčiausio veiksmo – labai svarbu žinoti, jog kompiuteris, kuriuo yra naudojamasi atliekant svarbias operacijas, yra saugus.

„Kibernetiniai nusikaltėliai gali lengvai gauti informaciją, kuri yra siunčiama per nesaugų interneto ryšį. Jei Jums reikia siųsti konfidencialią informaciją arba daryti piniginius sandorius internete, naudokite tik tą kompiuterį, kurio saugumu esate užtikrinti“, – pataria jis.

Visiškai apsisaugoti nuo grėsmių neįmanoma, tačiau yra būdų, kaip jas suvaldyti ir prisitaikyti net pačioje nedėkingiausioje situacijoje. Dažnai žmonės ignoruoja internete pasirodančias reklamas ar paspaudžia ant prieš akis iššokusio lango. Klasikinis atvejis – naršant internete ir svetainės viršuje atsiradus pranešimui apie „cookies“ (liet. slapukai) paspaudžiamas patvirtinimas reiškia, kad žmogus sutinka būti sekamas.

Trūksta žinių, kaip apsaugoti asmeninę informaciją

„Kartais žmonės pamiršta paprastus asmens duomenų apsaugos būdus. Savo naršyklėje pašalinę arba išjungę „cookies“ ženkliai apribosite asmeninės informacijos rinkimą. Tuo pat metu tai reiškia, kad įvairios įkyrios reklamos taip pat bus siūlomos rečiau“, – sako D. Aksinavičius.

Dažnai laiką internete leidžiantiems žmonėms taip pat svarbu suvokti, kad būtina turėti unikalų slaptažodį ir jokiu būdu negalima naudoti numerių ar jų derinių, kurie gali būti identifikuojami su kita asmenine informacija. „Negalima naudoti savo socialinio draudimo ar kredito kortelės numerio dalies kaip slaptažodžio. Jeigu kas nors gaus prieigą prie šios informacijos, tai bus pirmasis žingsnis, siekiant patekti į asmeninę žmogaus sąskaitą. Stenkitės naudoti sudėtingesnius slaptažodžius bei reguliariai juos keiskite ir niekada neatskleiskite svetimiems žmonėms“, – sako „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas.

Lietuvoje asmens duomenų apsaugą reglamentuoja asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio asmens duomenys turės būti tvarkomi pagal naują Europos Sąjungos reglamentą. Šis reglamentas pakeis senąją tvarką, kuri galiojo daugiau negu dvidešimt metų – nuo 1995 – ųjų, kuomet internetas buvo nepalyginamai mažiau modernus nei šiandien.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

„Agrokoncernui“ atstovaujantis advokatas Evaldas Valčiukas portalui delfi.lt parodė parlamentarės Gretos Kildišienės mamos automobilio „Range Rover“ išperkamosios nuomos sutartį.

Ji apima pradinę įmoką, mokėjimų sąlygas ir nurodo 3 proc. palūkanas nuo neapmokėtos sumos.

Sutarties pabaigos data turėjo būti 2021 metų vasario 10 dieną, tačiau, advokato teigimu, jau yra nutraukta. Remiantis dokumentais, automobilis, kurį koncernas įsigijo 2016 metų vasario 9 dieną, išperkamosios nuomos būdu G. Kildišienės mamai Vladislavai Mikalauskienei išnuomotas 2016 metų vasario 10 dieną. Pagal sutartį, automobilio kaina siekė 39 tūkst. eurų, pridedant maždaug 8,2 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį. Galutinė kaina siekė apie 47 tūkst. eurų.

Sutarties pasirašymo dieną automobilio pirkėja V. Mikalauskienė įsipareigojo sumokėti 5 tūkst. eurų avansą.

Jis buvo pervestas 2016 metų vasario 19 dieną. Likusią sumos dalį G. Kildišienės mama įsipareigojo padengti kas mėnesį mokėdama tūkstančio eurų įmokas. Tokias įmokas ji padarė kovą, balandį, gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį, sausį. Šiuo metu V. Mikalauskienė už automobilį yra sumokėjusi 16 tūkst. eurų.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarams iškelti klausimai dėl galimų ryšių su verslo struktūra vis dar lieka be atsakymų. Nepateikiami faktiniai įrodymai patvirtinantys arba paneigiantys žiniasklaidos iškeltus įtarimus dėl Seimo narės Gretos Kildišienės naudojimosi automobiliu aplinkybių bei pajamų pagrįstumo. Įkaitusi viešosios erdvės atmosfera užgožė Seimo bei Vyriausybės veiklos realijas. Seimui daroma akivaizdi moralinė žala.

LSDP ragina valdančiosios koalicijos partnerius nežeminti šalies parlamento reputacijos ir nedelsti pateikiant įrodymus dėl keliamų klausimų bei įtarimų. Skaidrumas neturėtų būti deklaruojamas tiktai programoje. Juolab, kad viešojoje erdvėje manipuliuojama tokiomis sąvokomis kaip korupcijos požymiai, poveikis Seimo nariams, Seimo nario papirkimas ir panašiais.

Jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarai nedelsdami pateiktų automobilio nuomos sutartį, uždarbių pažymas bei pagrįstų pajamas, kad visuomenei būtų paaiškinta situacija, tuomet nekiltų abejonių dėl sandorių skaidrumo ir politikų deklaruojamų vertybių.

Be to, socialdemokratai kviečia visus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarus bei politikus pervertinti savo deklaruotus ir nedeklaruotus interesus, atsakingai ir sąžiningai informuoti visuomenę apie savo turtą, pajamas, ryšius bei sandorius.

Kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, interviu Vatikano dienraščiui „L‘Osservatore Romano“ komentavo, kokia bendro, dalyvaujant ir katalikams, Reformacijos pradžios 500 m. minėjimo reikšmė.

Kardinolas paminėjo, kad popiežiaus susitikimas su liuteronais, vykęs Lunde, buvo sutiktas ne tik su dėkingumu, tačiau sulaukė ir kritikos bei pasipriešinimo. Jei katalikai bijojo perdėm nuslysti į protestantizmą, tai protestantai kalbėjo apie Reformos išdavystę. Tačiau išties tai kvietimas abiem pusėms kalbėtis apie tai, ką katalikai gali išmokti iš Reformacijos ir apie tai, ką protestantai gali perimti iš Katalikų Bažnyčios praturtindami savo tikėjimą. Kardinolas pažymi, kad Liuterio tezės atspindėjo katalikų nerimą, jis nenorėjo sugriauti Katalikų Bažnyčios ir įsteigti naujos, tačiau siekė atnaujinti krikščionybę Evangelijos dvasioje, troško esminės reformos, o ne tokios, kuri suardytų Bažnyčios vienybę. Tuo metu ši idėja negalėjo būti įgyvendinta ir dėl politinių faktorių: nors iš pradžių reformatoriškas judėjimas vyko Bažnyčios viduje, protestantiškos Bažnyčios gimimas buvo politinių sprendimų rezultatas, rašo kardinolas Koch.

Jis pažymi, kad tikrasis Liuterio reformos tikslas buvo visos Bažnyčios atnaujinimas, tad Bažnyčios pasidalijimas, protestantiškos Bažnyčios gimimas ir protestantiškų bendruomenių atsiskyrimas nuo katalikiškų turi būti traktuojama ne kaip teigiamas reformos rezultatas, bet kaip provizoriškos nesėkmės išraiška. Todėl, pasak kardinolo K. Koch, 2017 metų minėjimas turi būti suprantamas kaip kvietimas grįžti prie pradinio Martino Liuterio susirūpinimo trijų esminių sąvokų šviesoje: dėkingumas už 50 intensyvaus dialogo tarp katalikų ir liuteronų metų, kurie atvedė prie bendros deklaracijos, pasirašytos 1999 m. spalio 31 d. Augsburge. Antroji pamatinė sąvoka – abipusis savo kalčių pripažinimas ir atgaila, ypač dėl religinių karų, kilusių XVI-XVII a. Europoje, kai krikščionys kovojo vieni prieš kitus. Tarp jų ir Trisdešimties metų karas, pavertęs Europą raudona kraujo jūra. Šis viešas atgailos aktas turi būti ir integrali autentiško Reformacijos paminėjimo dalis, kurią lydėtų istorinės atminties ištyrinimas, kaip yra sakęs popiežius Pranciškus: „Negalime ištrinti to, kas buvo, tačiau nenorime, kad praeities klaidų našta  toliau kartintų mūsų santykius. Dievo Gailestingumas atnaujins mūsų santykius“.

Trečioji sąvoka – viltis, kad bendras minėjimas leis žengti tolesnius žingsnius link įpareigojančios bažnytinės bendrystės. Pastaroji turėtų išlikti visų ekumeninių pastangų tikslu. „Po penkių šimtų pasidalijimo metų, kai Bažnyčios ėjo priešiškai ar paraleliai, turime išmokti gyventi kartu vieni su kitais, susisiedami stipriau, ir turime pradėti tai daryti jau šiandien“, rašo kardinolas Koch. 

Trumpai apibūdindamas šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitės specifiką Vatikano radijui, kardinolas Koch sakė, kad pati savaitės idėja savaime yra ypatinga – negalima pamiršti ekumeninio judėjimo, kuris gimė iš šios maldų savaitės. Pasak kardinolo, maldų savaitė buvo ir yra laivas, kuriuo plaukia šiandienos ekumenizmas. Kaip žinia, šių metų savaitės tema ir meditacijos buvo patikėtos Vokietijos krikščionių Bažnyčių tarybai, kuri dėl aiškių priežasčių pagrindiniu savaitės aspektu pasirinko Reformacijos 500 metų minėjimą. „Mums tai proga melstis už vienybę ir ypač susitaikymą, pasitelkus atmintį.  Šios savaitės maldų metu skamba trys elementai: dėkingumas, susitaikymas ir viltis, per juos galime klausytis Reformos atminties melodijos“, mano kardinolas Koch.

Praėjusiais metais išgyvenome nemažai įvykių, kurie tapo istoriniais ekumenizmo šviesoje: Šventojo Tėvo susitikimas su Maskvos patriarchu Kirilu Kuboje, Kretoje vykęs pan-ortodoksų susirinkimas ar popiežiaus vizitas į Lundą, kartu su liuteronais paminint Reformaciją. Kas laukia ateityje? Pasak kardinolo, tai buvo ne tik Šventieji  Gailestingumo metai, tačiau ir ekumeniniai metai. Šiuos įvykius galima traktuoti kaip įvairių kelių, kuriuos atrasime ateityje, pradžią. 

Savaitės tema - „Susitaikymas – nes Kristaus meilė valdo mus (2 Kor 5, 14–20) – tai gali būti kvietimas ir proga susitaikymui“, - sako Pasaulio Bažnyčių tarybos atstovas kun. Odair Pedroso Mateus. Jis pabrėžia, kad tai galimybė nugriauti istorines sienas, skiriančias bažnyčias ir kongregacijas vienas nuo kitų šiais laikais, kurie reikalingi išgydymo ir atkuriančios vilties. 

2017 m. kovo 20 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyks spektaklio suaugusiems ir jaunimui „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“ premjera, kurios metu pasaulio demiurgas žais su lėlėmis, atskleisdamas Visatos paslaptis. Naują spektaklį, kuriame susijungs lėlių, šokio, operos ir šešėlių teatro žanrai, drauge kuria Baltijos kamerinis operos teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“.

Daugiažanrio spektaklio „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“ autorius režisierius Žilvinas Vingelis subūrė unikalią kūrybinę komandą, kurioje choreografė Christina Batian bei pramoginių šokių virtuozė Katerina Voropaj padės šokiams susilieti su lėlių drama. Dailininkė Neringa Keršulytė kuria pasakišką spektaklio scenovaizdį, kurį kosminėmis vaizdo projekcijomis estetiškai praturtins video menininkai Rimas Sakalauskas ir Kornelijus Jaroševičius. Taip pat spektaklio metu skambės vieno perspektyviausių Lietuvos akordeonistų Tado Motiečiaus atliekama muzika,o sielą virpins operos soprano Dovilės Kazonaitės balsas.

Spektaklyje bus pasakojama apie kūrėją (demiurgą), iš kurio žaidimo metu kilusios minties susikūrė pasaulis, kuriame žmonės tėra marionetės.

Spektaklio pavadinimas „Lila“ Indijos mitologijoje aiškinamas kaip kosminis Dievo-Kūrėjo žaidimas, kurio metu tarsi spektaklis yra kuriamas iliuzinis pasaulis. Spektaklio kūrėjai pasitelkę šią sąvoką diskutuoja amžiną konfrontaciją tarp žmogaus vidinio ir išorinio pasaulių bei klausia žiūrovo: kuri iš šių pasaulių yra tikrasis? Ką dar galime vadinti realybe? Kas yra šios žmogiškosios tuštybės autorius?

Atsisakęs Lietuvos teatrui būdingo literatūriškumo, ispanų baroko teatro universalumą primenantis daugiažanris teatrinis kūrinys kuria alegorinį dviejų dalių pasakojimą, kuriame žiūrovui leidžiama pro rakto skylutę pažvelgti į prieš milijonus metų Žemę ir žmogų, gimusius iš vienos vienintelės atsitiktinės Kūrėjo minties. Tai alegorinis sapnas universaliai pasakojantis apie žmogų, žemę, ir Dievą – tris mūsų egzistencijos pamatus, kurių santykiai pasiekė ribą.

Spektaklio scenarijų įkvėpė lietuviškos sakmės, rytų mitologija, V. Pelevino romanas „T“, F. Dostojevskio apsakymas ,,Juokingo žmogaus sapnas“ bei F. Bajoro kūrinių ciklas ,,Sakmių suita“.

Daugiau info: www.teatraslele.lt 

Sausio 28 d., šeštadienį, kviečiame jus į konferenciją „TEDxVilniusED“, kuri rengiama pagal pasaulyje garsių TED konferencijų formatą.

Joje pranešėjai iš JAV, Airijos, Suomijos, Vengrijos, Ispanijos ir Lietuvos dalinsis idėjomis, kaip išlaisvinti proto kūrybiškumą bei sieks iš naujo apibrėžti edukacijos sąvoką.

Renginio vieta: „Vilnius Tech Park”, Antakalnio g. 17

Renginio laikas: 8:30 - 16:30

Renginio kalba: anglų, su tiesioginiu vertimu į lietuvių.

Detalią programą rasite čia: http://www.tedxvilnius.com/tedxvilniused/program

Pranešėjų aprašymus rasite čia: http://www.tedxvilnius.com/tedxvilnius2016ed/speakers

Interviu galimybės: kviečiame iš anksto suderinti interviu su norimais pranešėjais,
kurie bus galimi per didžiąją pertrauka arba po renginio.

Apie dalyvavimą ir interviu poreiktį praneškite iki sausio 26 d.: aura@tedx.com;
tel.: +370 686 54 906

Apie TED ir TEDx

„TED” yra ne pelno siekianti organizacija, pasišventusi šūkiui – „Idėjos, kurias verta skleisti“. Ji prasidėjo 1984 m. JAV, Kalifornijoje. Nuo to laiko „TED” konferencija išaugo į pasaulinio masto reiškinį. Kasmet į Kaliforniją skaityti pranešimus kviečiamos iškiliausios pasaulinio garso asmenybės. Jų pasisakymai yra filmuojami ir vėliau spausdinami interneto svetainėje TED.com.

Tarp garsiausių „TED” pranešėjų yra: Bill Gates, Al Gore, Jane Goodall, Elizabeth Gilbert, Seras Richard Branson, Nandan Nilekani, Philippe Starck, Ngozis Okonjo – Iwaelas, Isabel Allende, Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Gordon Brown.

„TEDx“ – iš esmės tai yra tokio pat formato konferencija, licencijuota „TED” organizatorių. Ją gali įgyvendinti entuziastai bet kurioje šalyje ir tapti „TED” bendruomenės nariais. Tokiu pagrindu, Lietuvoje jau 6 metus organizuojama „TEDxVilnius”.

„TEDxVilniusED” – tai TEDxVilnius komandos organizuojamas renginys, skirtas švietimui. Renginio tikslas - suburti vaikus, tėvus, mokytojus, švetimo entuziastus, inovatorius, mokslininkus bei išgirsti apie svarbiausias inovacijas švietimo srityje. Renginį sudaro praktinės kūrybinės dirbtuvės bei pranešimai, vykdomi pagal TED kalbų formatą.

„TED” galite sekti socialiniame tinkle „Twitter“ arba galite tapti „TED” gerbėju socialiniame tinkle „Facebook“. Daugiau apie organizaciją „TED” ir programą „TEDx“ - šiame vaizdo siužete: http://www.ted.com/pages/view/id/129.

EPA nuotrauka

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė Italijos Senato pirmininką ir grupę kitų asmenų, prisidėjusių prie Senato pastate veikusios parodos, surengtos Gailestingumo jubiliejaus proga.

Šventaisiais Gailestingumo metais Italijos Respublikos Senato rūmuose veikusi paroda buvo pavadinta „Antiquorum habet“. Tai pavadinimas popiežiaus Bonifaco VIII bulės, kuria jis 1300 m. paskelbė pirmąjį Jubiliejų ir įvedė Šventųjų metų tradiciją. Šventųjų metų istorijai skirta paroda veikė pernai nuo kovo iki liepos. Jos atidaryme dalyvavo Vatikano Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Dabar, jau po Gailestingumo jubiliejaus uždarymo, priimdamas parodos organizatorius, popiežius jiems padėkojo už įdomiai ir informatyviai pristatytą Šventųjų metų istoriją, atvedusią nuo prieš daugiau apie septynis šimtmečius švęsto pirmojo Jubiliejaus iki Gailestingumo jubiliejaus. Jubiliejų istorija labai glaudžiai susijusi su Romos miesto istorija. Per pastaruosius šimtmečius minėti jubiliejai, paliko pėdsakus miesto architektūroje ir bendrame kultūros paveldo lobyne; iki mūsų dienų veikia kai kurios jubiliejų proga sukurtos piligrimų priėmimo ir pagalbos vargstantiesiems struktūros. Tačiau svarbiausias kiekvieno jubiliejaus elementas, sakė popiežius, yra Dievo gerumo ir žmogaus pažeidžiamumo susitikimas, suvokiant, kad žmogui visada reikia Dievo meilės ir atleidimo. Dievo galia – tai jo gailestingumas. Jis priima kiekvieną žmogų, apkabina, pabučiuoja, viską jam atleidžia. Jis nieko neklausia, o tik sako: „tu esi mano sūnus, tu esi mano dukra“.