Šventojo Sosto spaudos salės direktorius ir Vatikano radijo generalinis direktorius t. Federico Lombardi SJ, lydėjęs Šventąjį Tėvą kelionėje į Korėją, kiekvienos kelionės dienos pabaigoje susitikdavo su žurnalistais ir trumpose spaudose konferencijose komentuodavo dienos įvykius. Kiek ilgiau spaudos konferencija užtruko sekmadienio vakarą ir jos metu daugiau dėmesio buvo skirta politiniams šios popiežiaus kelionės aspektams. Visų pirma visi atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus žodžius, pasakytus sekmadienio rytą susitikimo su Azijos vyskupais metu. „Aš karštai tikiuosi, kad ir tos Azijos kontinento šalys, su kuriomis Šventasis Sostas dar neturi diplomatinių santykių, nedvejodamos sieks dialogo visų labui“, - sekmadienį kalbėjo popiežius.

Šios popiežiaus kelionės išvakarėse ir jai prasidedant daugelis komentatorių nemažai dėmesio skyrė įvairiems politiniams aspektas. Nemažai buvo kalbama apie Šiaurės Korėją ir Kiniją. Be kitą ko, daug kas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmą kartą popiežius skrido per Kinijos oro erdvę ir kartu su sveikinimais visų šalių vadovams, virš kurių teritorijų skrido popiežiaus lėktuvas, pirmą kartą buvo sveikinimo telegrama buvo pasiųsta ir Kinijos prezidentui.

Sekmadienio kalboje Azijos vyskupams paminėdamas ir tas šalis, kurios dar neturi diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu, pats popiežius politinį savo kelionės aspektą sugrąžino į dėmesio centrą. 

Pasak tėvo F. Lombardi SJ, šie žodžiai tai dar vienas geros valios pareiškimas tų šalių, su kuriomis nepalaikomi diplomatiniai santykiai atžvilgiu, ir tai liečia ne tik Kiniją, bet ir kitas šalis. Spauda kaip tik šiomis dienomis skelbė tų Azijos šalių sąrašą – be Kinijos Liaudies Respublikos, tai visų pirma Šiaurė Korėja, taip pat Vietnamas, Birma, Laosas, Butanas. Tad Šventojo Tėvo pasisakymas liečia visas šia šalis.

Popiežius nepaskelbė politinio pareiškimo, o tik kalbėjo apie dialogo poreikį, - sakė t. Lombardi SJ. Pasak jo, šiuos žodžius galima suprasti ir kaip skirtus regiono vyskupams, kad jie ir tose šalyse, kuriose Bažnyčia neturi aiškiai apibrėžto statuso, vykdytų karitatyvinę misiją, prisidėtų prie jaunosios kartos ugdymo. Popiežius nori, kad tų šalių vadovai nežiūrėtų į Šventąjį Sostą kaip į galios centrą, norintį plėstis savo įtaką jų teritorijose. Šventasis Sostas turi religinį autoritetą, kuris skiriasi nuo politinės ir civilinės valdžios. 

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio

Lietuvoje besilankantis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Oleksandras Turčynovas šiandien susitiks su šalies vadove Dalia Grybauskaite, LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene,  padės gėlių prie ukrainiečių poeto, dailininko ir rašytojo Taraso Ševčenkos paminklo.

O. Turčynovas dalyvauja Palangoje vykstančiame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų metiniame susitikime, kur skaitė pranešimą ir dalyvavo diskusijoje.

Bernardinai.lt

Palestiniečių grupuotė „Hamas“ ir Izraelis nusprendė pratęsti trumpalaikes paliaubas 24 valandoms tarp Gazos Ruožo ir Izraelio. Toks sprendimas priimtas abiem pusėms derantis Kaire. Tikimasi, kad per artimiausią parą pavyks pasiekti susitarimą dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo.

Šiąnakt baigiasi penkių parų paliaubos. Kiek anksčiau Izraelio premjeras perspėjo, kad galingai atsakys Gazos Ruožui, jei iš ten vėl bus leidžiamos raketos.

Egipte tarpininkai zuja nuo Izraelio kambario prie palestiniečių kambario, nes tiesiogiai abi pusės susitikti nenori, jų reikalavimai prasilenkia, o bendrą pagrindą rasti sunku. Karo kirvis – Gazos Ruožo blokada, kurią Izraelis taiko siekdamas atkirsti „Hamas“ apsirūpinimo kanalus, bet ji nuskurdino visą ruožą.

„Ilgiau nebeįmanoma, kad daugiau nei milijonas iš 1,8 mln. Gazos gyventojų būtų priklausomi nuo Jungtinių Tautų maisto paketų. Reikia suprasti, ką reiškia išlaikyti daugiau nei milijoną. Nesididžiuoju tokiu skaičiumi“, – sako Jungtinių Tautų atstovas Pierre Krahenbuhlas.

Todėl palestiniečiai siekia, kad Izraelis nutrauktų blokadą, teritorijai taip pat esą būtina pastatyti oro ir jūrų uostų. Žydai sugriovė Jesiro Arafato tarptautinį oro uostą per kovas 2001-aisiais.

Izraelio diplomatai leido suprasti, kad šalis galėtų blokadą švelninti, bet pateikia sąlygą, kuri jau nepriimtina „Hamas“ kovotojams. Gazos Ruožo valdžią „Hamas“ turi perduoti kitoje palestiniečių teritorijoje – Vakarų Krante – dominuojančiam nuosaikesniam Mahmoudui Abbasui. Negana to, Gaza turi virsti demilitarizuota zona.

„Šiuo metu manau, kad abu veikėjai labai nori paliaubų, todėl rezultatas tikriausiai ir bus paliaubos, bet be sutarimo. Palaukime ir pažiūrėsime, bet tai labai tikėtina“, – mano Tel Avivo universiteto analitikas Uzi Rabi.

Per pastarąsias kautynes tarp Izraelio pajėgų ir palestiniečių kovotojų žuvo daugiau nei 2 tūkst. palestiniečių, dauguma civiliai ir apie 70 žydų, dauguma kariai. Ekonomistai skaičiuoja, kad atstatyti Gazoje sugriautiems pastatams, keliams ir tiltams prireiks apie 10 mlrd. dolerių.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Oleksandru Turčynovu, su kuriuo aptarė saugumo situaciją Ukrainoje, ES ir Asociacijos sutarties ratifikavimą bei šalies raidai būtinų europietiškų reformų įgyvendinimą.

Prezidentė išsakė tvirtą paramą Ukrainos vyriausybės siekiui atkurti taiką ir stabilumą šalies rytuose, sakoma pranešime spaudai.

Pasak šalies vadovės, vyksta informacinis karas, todėl labai svarbu, kad objektyvi informacija iš Ukrainos pasiek tų kuo platesnį tarptautinį žiniasklaidos tinklą. 

Valstybės vadovės teigimu, pasirašydama ES Asociacijos sutartį Ukraina žengė lemiamą žingsnį, kuriuo pasirinko europietišką vystymosi kelią. Dabar, pasak Prezidentės, labai svarbu iki rugsėjo pabaigos ratifikuoti Asociacijos sutartį, įgyvendinti joje numatytas sąlygas ir tęsti pradėtas esmines demokratines reformas.

Lietuvos vadovė taip pat pabrėžė, jog tikisi, kad išankstiniai rinkimai į Aukščiausiąją Radą bus laisvi ir sąžiningi bei prisidės prie politinės situacijos stabilizavimo valstybės viduje.

Aptariant paramos Ukrainai klausimus Prezidentė pažymėjo, jog bet kokie vienašališki Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijo je, kad ir prisidengiant humanitarine pagalba, yra tarptautinės teisės pažeidimas. Parama Ukrainai, pasak šalies vadovės, turi būti teikiama per Raudonąjį Kryžių ar kitas tarptautines organizacijas ir tik suderinus su šios šalies vyriausybe.

Europos Komisija rugpjūčio 12 d. paskelbė apie skiriamą 2,5 milijono eurų humanitarinę pagalbą nuo konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems gyventojams ir yra parengusi 11 milijardų eurų finansinės paramos paketą. Lietuva savo ruožtu šiemet Ukrainai jau skyrė 420 tūkstančių litų paramą, o ukrainiečių gydymui - 150 tūkstančių litų.

Prezidentė taip pat pareiškė užuojautą dėl visų per konfliktą žuvusių Ukrainos žmonių, tarp jų ir dėl vakar žuvusių pabėgėlių, kurių konvojų „Grad" raketomis apšaudė Rusijos remiami teroristai.

Lietuvoje besilankantis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Oleksandras Turčynovas šiandien susitiks ir su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene,  padės gėlių prie ukrainiečių poeto, dailininko ir rašytojo Taraso Ševčenkos paminklo.

O. Turčynovas dalyvavo Palangoje vykstančiame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų metiniame susitikime, kur skaitė pranešimą ir dalyvavo diskusijoje.

Bernardinai.lt

2014 m. rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į atvirų durų dieną.

Nuo 10 iki 18 val. bus galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas ir veikiančias parodas. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje bus eksponuojama dailininko Henriko Cipario tapybos darbų paroda „Raudoni laikai“, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – politinių karikatūrų ir propagandos paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“, o Tuskulėnų rimties parke po atviru dangumi – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“. Lankytojams bus atverta ir koplyčia-kolumbariumas, kurioje ilsisi Tuskulėnų parke rasti sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai.

14.30 val. Memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus nemokamai demonstruojamas latvių režisieriaus Edvino Šnorės dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“, pasakojantis apie sovietų režimo nusikaltimus: ukrainiečių marinimą badu, lenkų karininkų žudynes Katynėje ir kt. Filme lyginami komunistinis ir nacistinis režimai, kaip nusikalstami žmonijai, parodomi jų panašumai bei sąsajos. Pateikiama interviu su Vakarų ir rusų istorikais, politikais, sovietų teroro aukomis ir liudininkais.

Bernardinai.lt

Rugpjūčio 17 d., sekmadienį, buvo vykdomas elektros energetikos sistemos atkūrimo po totalios avarijos bandymas. Pagal iš anksto sumodeliuotą avarinę situaciją imituota situacija, kai reikia atkurti elektros energijos tiekimą visiems vartotojams.

Bandymo metu siekiant atkurti Lietuvos energetikos sistemos veikimą įjungtas „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) hidroagregatas, kuris per specialiai išskirtą 330 kilovoltų perdavimo tinklo dalį elektros energija aprūpino Elektrėnų komplekse esančio kombinuoto ciklo bloko taip vadinamas „savąsias reikmes“, nuo ko ir prasidėjo bloko paleidimo procesas. Bandymo pabaigoje veikiantis kombinuoto ciklo blokas buvo sėkmingai sinchronizuotas su Lietuvos elektros energetikos sistema.

„Elektros energetikos sistema turi veikti patikimai ir be pertraukų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Visi mūsų žmonės ir sistemos turi būti pasiruošę bet kuriuo metu sureaguoti taip, kad įvykus tikrai avarijai elektros perdavimas visiems vartotojams būtų užtikrinamas per patį trumpiausią laiką. Tokie bandymai atliekami nuolat, kas pasitreniruotume ir įprastume veikti sudėtingomis sąlygomis,“ – sakė Gintautas Monkevičius, „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas.

„Šio bandymo tikslas – nustatyti faktinį laiką, kuris reikalingas atlikti atkuriamosios schemos paruošimui reikalingus perjungimus, taip pat išbandytos galimybės užtikrinti kombinuoto ciklo bloko savųjų reikmių maitinimą, nustatytas KHAE generatoriaus bei kombinuoto ciklo bloko paleidimo iki sinchronizacijos laikas,“ – sakė Darius Kucinas, „Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos departamento direktorius.

Elektros energetikos sistemos atkūrimo bandymai vykdomi kiekvienais metais. Sėkmingai pabaigus sistemos atkūrimo bandymą praėjusį sekmadienį, „Lietuvos energijos gamybos“ valdomas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas, dažnai vadinamas 9-uoju bloku, rugpjūčio 18 d. įjungtas ir, planuojama, veiks iki spalio vidurio.

Bernardinai.lt

Vilniaus sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius) vykdomi avarinės grėsmės šalinimo darbai.

Iki jų maldos namai buvo avarinės būklės. Stogas buvo kiauras, todėl patalpas smarkiai veikė aplinka. Dėl to dalis perdangos ir vidinis kupolas buvo įgriuvę, puvo medinės stogo konstrukcijos, iro sienų mūras.

Siekiant išvengti nelaimės ir likviduoti pavojingą situaciją, paremiamos medinės perdangos ir stogo laikančiosios konstrukcijos, kad nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės ir kitokios gamtos poveikio. Taip pat ardoma silikatinių plytų siena bei metalinės konstrukcijos, kurios ne tik vizualiai darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui.

Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) skyrė virš 50 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 5 tūkst. litų skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Avarinės būklės likvidavimo darbų projektą parengė architektė Irena Staniūnienė.

Departamento direktorė Diana Varnaitė darbus sinagogoje vertina kaip privalomus. „Šiandien Vilniaus sinagoga yra viena iš kelių išlikusių sostinėje, o kadaise žydų gausiame Vilniuje jų buvo apie šimtą. Tebeišlikusius žydų maldos namus privalome išsaugoti ateities kartoms. Tai yra ne tik pagarba žydų bendruomenei, bet ir Vilniaus veido išsaugojimas - juk sostinę pristatome kaip Lietuvos Jeruzalę. O šiandien Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinantys gali ir nepastebėti – sinagoga sunkiai atpažįstama. Norint pastatui sugrąžinti pirmykštę išvaizdą, ateityje laukia dar daug darbų, tačiau kol jų sulauksime, darome, ką galime – šaliname griūties galimybę ir lygiagrečiai rengiame restauravimo darbų projektą, kad šiuos darbus galėtume pradėti kuo greičiau“.

Vilniaus sinagoga pastatyta XIX a. pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui. Sinagoga XIX a. antroje pusėje buvo daug kartų rekonstruota ir plėsta. Ji veikė iki pat 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pastatas apleistas.  

Bernardinai.lt

Vytautas V. Landsbergis. Kieno liežuvis ilgesnis? Dailininkė Dalia Karpavičiūtė. – Vilnius: Dominicus Lituanus, Vilnius, 2014.

Lapiukas Pūkis – naujasis mažųjų skaitytojų bičiulis. Antroje pasakoje „Kieno liežuvis ilgesnis?“ Pūkis susipažįsta su miško gyventojais ir išmoksta, jog negražu rodyti liežuvį.

„Pūkio pasakos” – tai knygelės 2-7 metų vaikams, kuriose paprasta ir linksma forma pasakojama apie mažylio lapiuko pasaulio pažinimą, draugus, pramogas, skaudžias ir linksmas gyvenimo pamokas.

Spalvingas iliustracijas pamėgs patys mažiausi knygelių mylėtojai, o tekstą didžiosiomis raidėmis skaityti galės ir pradedantys mažieji skaitytojai.

Pirmąją serijos knygelę „Iš kur atsirado Pūkis?” jau įvertino ir į savo 2014 m. geriausių knygų katalogą įtraukė Tarptautinė Jaunimo Biblioteka (Internationale Jugenbibliothek, White Ravens Catalogue). Ši knygelė taip pat buvo įtraukta į 2014 m. geriausių lietuviškų vaikiškų knygų katalogą, skirtą Bolonijos knygų mugei. „Pūkio pasakas” iliustruoja dailininkė Dalia Karpavičiūtė.

Bernardinai.lt

Steigiamos premijos tikslas – pakviesti informuoti apie gerus vietos savivaldos darbus, stiprinti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą, taip pat – atskleisti visuomenei jos negeroves, analizuoti reiškinius. Konkursą organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA).

Kūrybinius darbus su prierašu „J.Vileišio premija“ reikia pateikti Lietuvos žurnalistų sąjungai (Žurnalistų namai, Jogailos g. 11 (III a.), Vilnius, el. paštas info@lzs.lt) iki šių metų rugsėjo 1 d.

Jono Vileišio premija už geriausius spaudos, radijo, TV, internetinės žiniasklaidos ar fotožurnalistikos autorinius darbus, paskelbtus kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki kitų metų liepos 1 d. apie vietos savivaldą, teikiama kasmet Vietos savivaldos dienos minėjimo metu. Premijos prizinis fondas – trys tūkstančiai litų.

Premijos laureatai bus skelbiami Vietos savivaldos dienai skirtame geriausių Lietuvos savivaldybių pagerbimo renginyje, iškilmingos ceremonijos metu spalio 10 dieną.

Konkurso Jono Vileišio premijai gauti nuostatus galite rasti čia: http://www.lsa.lt/lt/veikla/apdovanojimai/64-konkurso-jono-vileisio-premijai-gauti-nuostatai 

Bernardinai.lt

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės atlaidų proga, šventoriuje organizuojami įvairūs renginius. Jau nuo rugpjūčio 20 d. bažnyčios šventoriuje stovės palapinė, kurioje po vakaro šv. Mišių vyks teminiai vakarai.

Renginių ciklą pradės maldos už taiką Ukrainoje ir pasaulyje vakaras.

Rengėjų inf.

Bernardinai.lt

Artėjant naujiems mokslo metams teritorines ligonių kasas užplūsta vis daugiau būsimų šalies ir užsienio universitetų studentų, besiteiraujančių apie sveikatos draudimą Lietuvoje ir svečiose šalyse. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, visi Lietuvos nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, duomenis apie juos teikia moksleivių ir studentų registrai, tad jiems dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas kreiptis nereikia. Tačiau išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele.

Būtina pasirūpinti iš anksto

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės teigimu, studentai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus ir iš anksto pasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, gali būti ramūs ir garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuos, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą ir jiems nereikės dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.

Ar pagalba būtina ir kokia ji turėtų būti, spręs gydytojas. Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami pagalbą užsieniečiams, privalo atsižvelgti į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį, t. y. ar pacientui būtini brangieji tyrimai, ilgas gydymas, reabilitacija ir kt.

L. Vitkauskienė atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelę išduoti gali sutrukdyti  tai, kad būsimi studentai paskuba deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, todėl praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, negali gauti nemokamų gydymo paslaugų.

„Studijuojantiesiems ES  nereikia deklaruoti savo išvykimo. Jei deklaruosite išvykimą, sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje ketinate studijuoti“, – sako L. Vitkauskienė.

Reikia akademinės pažymos

Išvykstantiesiems studijuoti į  ES šalių universitetus, sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) aukštųjų mokyklų reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Pateikti iš Lietuvos aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, reikia ir vykstantiesiems studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas.

L. Vitkauskienė pabrėžia, kad kvietimus studijuoti užsienio šalyse gavę studentai dažnai vietoj akademinės pažymos pateikia minėtą oficialų kvietimą studijuoti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra studijuojančiojo statusą patvirtinantis įrodymas.   

„Universiteto kvietimas nėra garantas, kad pakviestasis studijuoti tikrai ten mokysis. Todėl būtina teritorinėms ligonių kasoms pateikti oficialią (ant firminio aukštosios mokyklos blanko) akademinę pažymą, patvirtinančią, kad jaunuolis studijuoja aukštojoje mokykloje“, – primena L. Vitkauskienė.

Jaunuoliai, ketinantys studijuoti už Europos ribų, valstybės lėšomis nėra draudžiami ir savo draudimu turi pasirūpinti patys, t. y. apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse.

Studijuojantiesiems Lietuvoje – rūpesčių mažiau

Vilniaus TLK primena, kad Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai gali būti ramūs – jie draudžiami valstybės lėšomis. Apie juos duomenis teritorinės ligonių kasos gauna iš moksleivių ir studentų registro, todėl į teritorines ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo jiems kreiptis tikrai nereikia. Tačiau jaunuoliai, baigę mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai). Todėl jaunuoliams, kuriems mokslo metai prasideda vėliau nei rugsėjį, privalomuoju sveikatos draudimu reikia apsidrausti savarankiškai, nes kitaip jų draustumas nutrūks.

Asmenys, nepatenkantys į privalomojo sveikatos draudimo draudžiamųjų kategorijas (nevykdantys jokios darbinės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis), turi už save kas mėnesį mokėti 9 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (per metus – 9 proc. 12 MMA). Įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas.

Savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu visada galima pasitikrinti internetinėje svetainėje www.vilniaustlk.lt, skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“ https://dpsdr.vlk.lt/PublicSearch.aspx. Jei kiltų neaiškumų, į teritorinę ligonių kasą skambinkite šiais numeriais: 8 700 88888 arba (8 5)  212 0000.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija

Bernardinai.lt

Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną: pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku – Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2014. – 288 p.

Prieš dvejus metus pasirodęs pirmasis knygos leidimas tirpo greičiau nei sniegas pavasarį ir iškilo nelengva dilema – ar susitaikyti su tuo, kad knyga tapo sunkiai pasiekiama, prisimenant paties Aleksandro Alekseičiko išmintį, jog tas, kam jos labai reikia, vis tiek  sugebės kuriuo nors būdu ją atrasti, ar parengti pakoreguotą, papildytą knygos leidimą?

Per pastaruosius du metus  įvyko nauji Pavasario seminarai, A. Alekseičiko vadovaujamas skyrius  toliu gyveno labai intensyviai, permainų įvyko ir paties Gydytojo gyvenime. Žemišką kelionę baigė jo sūnus Konstantinas, dažnai minimas šioje knygoje, praturtinęs ją savo pastebėjimais apie Tėtį. Tad nenuostabu, jog ne kartą girdėjome raginimą pratęsti knygą ar bent papildyti ją keliomis naujomis dalimis, kurios būtų skirtos tiems klausimams, kurie šiuo metu A. Alekseičikui atrodo itin aktualūs.

Pasirinkome vidurio kelią. Nusprendėme parengti antrąjį knygos leidimą, ištaisyti pastebėtas korektūros ar  stiliaus kalbas, tačiau nekeisti nei knygos struktūros, nei turinio. Šių pokalbių tikslas nėra patenkinti smalsumą, kuo gyveno ir gyvena iškilus Gydytojas, bet veikiau paraginti kiekvieną knygos skaitytoją gyventi pirmuoju asmeniu, intensyviai, mokantis iš išmintingo žmogaus, tačiau kartu nepamirštant, kad mums nereikia tapti A. Alekseičiko kopijomis, mums svarbiausia būti tais originalais, kuriais mus Viešpats sukūrė.

Priminsime, kad pokalbių knygoje su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu A. Alekseičiku kalbama ne tik apie gydytojo gyvenimo kelionę, bet ir psichiatrijos raidą apskritai. 

Dialogas su gydytoju padės geriau suprasti, kas vyksta paciento ir terapeuto susitikimo metu, ko iš to susitikimo galima tikėtis, taip pat atskleis, kaip galima krikščioniška asmens samprata besiremianti psichologija.

Tai knyga ne tik apie gyvenimo kelią, ne tik apie psichoterapijos raidą per pastaruosius penkiasdešimt metų, bet svarbiausia – apie tai, ką reiškia gyventi nuo Adomo ir Ievos iki Paskutinio Teismo.

Knygą galite įsigyti www.bernardinai.lt/knygynas

Bernardinai.lt

Likusi savaitė bus gana vėsi, o daugelį šalies rajonų apims lietūs, griaudės perkūnija. Taip LRT radijui teigė sinoptikė Tatjana Kempi.

Antradienį šalyje bus nepastoviai debesuota, daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur gali griaudėti perkūnija. Vėjo gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s. Temperatūra pakils iki 18–23 laipsnių.

Trečiadienio naktį vietomis, o dieną daug kur palis. Gali pasigirsti perkūnija. Naktį temperatūra sieks 10–15 laipsnių, dieną – 18–23 laipsniai šilumos. Prie jūros vis dar bus gana vėjuota.

Ketvirtadienį ir penktadienį lietaus sulauksime mažiau. Trumpi lietūs numatomi daugiausiai vakarinėje šalies dalyje. Temperatūra naktimis svyruos tarp 9–14, dienomis – 17–22 laipsnius šilumos. 

Savaitgalį, anot sinoptikės, lietaus bus daugiau. Trumpas lietus apims visą šalį.

Projekto „Choreografai/šokėjai ir Kompozitoriai/muzikantai: kūrybinė platforma“. Rengėjų archyvo nuotrauka

Rugpjūčio 20–31 dienomis sostinės Menų spaustuvę užplūs Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų menų mokyklų studentai ir dėstytojai, muzikos ir šokio profesionalai, dalyvaujantys projekte „Choreografai/šokėjai ir Kompozitoriai/muzikantai: kūrybinė platforma“.

Paskutinę seminaro dieną – rugpjūčio 31-ąją 16 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje publikai bus pristatomi choreografinių kompozicijų eskizai, gimę projekto metu.

Tarptautinį edukacinį projektą organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir tinklas NORDPLUS+ECA (Explorations and Collaborations in the Arts – meno tyrinėjimai ir bendradarbiavimas).

Šis tinklas buvo įsteigtas kaip meninių tyrimų, bendradarbiavimo projektų kūrybinė platforma šokėjams, choreografams, muzikantams, kompozitoriams, kino srities specialistams. ECA partnerinės institucijos – 10 aukštųjų meno (šokio ir muzikos) mokyklų iš 8 Šiaurės ir Baltijos šalių.

Iki šiol ECA vykdomų meninių tyrimų dėmesio lauke buvo šokėjo ir muzikanto galimos bendradarbiavimo formos. Įgyvendintose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo šiuolaikinio, klasikos, neoklasikos, moderno šokėjai kartu su skirtingų muzikos žanrų – liaudies instrumentų, flamenko, džiazo muzikos - atlikėjais.

Vilniuje organizuojamos kūrybinės dirbtuvės pradeda naują N+ECA etapą. Pirmą kartą savo veiklos istorijoje ECA tinklas nutarė surengti intensyvius kursus, kurių tema – choreografų, šokėjų ir kompozitorių, muzikantų kūrybinis bendradarbiavimas. Nors muzikos ir šokios sąjunga nėra nauja, tačiau seminaro metu bus siekiama, kad visi dalyviai būtų tolygūs kūrybinio proceso veikėjai. Šokis nėra vien „atliekamas“ pagal muziką, o muzika ne tik „akomponuoja“ šokiui. Kūrybinio proceso metu svarbiausia bus suvokti šokio ir muzikos kūrybinę bendrystę ir lygiavertę partnerystę.

Pirmai kūrybinių dirbtuvių grupei vadovaus LMTA dėstytojų komanda – šiuolaikinio šokio kūrėja, LMTA Šokio ir judesio katedros docentė Aira Naginevičiūtė, kompozitorius ir elektroninės muzikos atlikėjas, LMTA dėstytojas Vladas Dieninis. Jiems talkins LMTA dėstytojas, kompozitorius Mantas Krukauskas.

Antrai studentų grupei vadovaus kompozitorius Kimas Helwegas, atstovaujantis Danijos nacionalinei scenos menų mokyklai bei choreografė iš Stavangerio (Norvegija) universiteto Birgitte Bauer-Nilson.

Aira Naginevičiūtė ir Vladas Dieninis jau daugiau nei penketą metų tyrinėja muzikos ir šokio santykį per kūno sąlytį su fizinėmis garso savybėmis. Gilindamiesi ir tyrinėdami muzikinių pulsacijų ir psichofizinių savybių sąveiką, kūrėjai naudojasi indų vokaline, ritmine sistema Konokol. Dėstytojai siekia profesionalaus ir kokybiško šokio ir muzikos vienalytiškumo, kuomet šokis virsta muzika, o muzika „įsikūnija“. Didžiausias dėmesys skiriamas kūrybos procesui, turinio ir formos santykio įvairovei, stereotipų atsisakymui ir idėjų vystymui, naujos potencialios kūrybinės erdvės atsiradimui.

Kim Helweg ir Birgitte Bauer-Nilson tiek šokio, tiek muzikos studentus skatins tyrinėti bendrus kompozicijos principus. Pagrindinis tikslas - suteikti studentams galimybę pažinti įvairias technikas, kurios adekvačiais principais veikia tiek muzikoje, tiek šokyje. Tai padės sukurti platformą, leidžiančią atsirasti sąveikai tarp dvejų menų formų, skatinančią atrasti ir plėtoti kūrybines bendradarbiavimo galimybes.

Projekto metu vyks teoriniai ir praktiniai seminarai, bus analizuojami choreografijos ir kompozicijos istorijos pavyzdžiai, kompozicinės strategijos kompozitoriams, choreografinės muzikinių kūrinių koncepcijos, naujųjų medijų galimybės choreografijoje ir kompozicijoje ir pan.

Savo patirtimi čia dalinsis kompozitorius, LMTA dėstytojas prof. Mindaugas Urbaitis bei Edukologijos universiteto dėstytoja, šokio teatro vaikams „Dansema“ vadovė, choreografė dr. Birutė Banevičiūtė. Rytinius technikos seminarus muzikos srities studentams ves dėstytoja iš Latvijos kultūros akademijos Ramona Galkina, o šiuolaikinio šokio studentų technikos seminarui vadovaus LMTA dėstytoja Goda Laurinavičiūtė.

Kūrybinių dirbtuvių metu bus suformuotos grupės iš skirtingų mokyklų ir įvairių disciplinų studentų, kurios paskutinę seminaro dieną (rugpjūčio 31 d. 16 val.) Menų spaustuvės Juodojoje salėje publikai parodys eksperimentinių choreografinių kompozicijų eskizus.

Eskizų parodymams talkins šviesų dizaineris, pedagogas iš Turku Menų akademijos (Suomija) ir šviesų dizaineris Marko Kallela bei šviesų dailininkas Julius Kuršys.

Muzikos ir šokio bendrystė scenoje nebūtų pilnavertė be scenografijos ir kostiumo. Tad LMTA paskatino prie projekto prisijungti Vilniaus dailės akademijos scenografijos, kostiumo bei kultūros vadybos studentus.

Projekto partneriai – Islandijos menų akademija, Danijos nacionalinė scenos menų mokykla, Stavangerio universiteto Muzikos ir šokio katedra (Norvegija), Karališkasis Stokholmo muzikos koledžas (Švedija), Šokio ir cirko universitetas (Švedija), Turku taikomųjų mokslų universiteto Šokio ir Muzikos katedros (Suomija), Estijos muzikos ir teatro akademija, Talino Universiteto Baltijos filmų ir medijų mokykla, Latvijos kultūros akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija.

Rengėjų informacija

Bernardinai.lt

Vardas – tai vizitinė kortelė, su kuria žmogus gyvena visą gyvenimą. Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis. Specialistai primena, kad vardo parinkimo neturėtų lemti šiandieninės mados.

„Mano mama skaitė dailininko Goya biografiją, ir ten buvo labai dažnai minima hercogienė Cayetana de Alba. Dailininkas labai dažnai ją tapė. Ji buvo viena turtingiausių Ispanijos žmonių ir labai svarbi asmenybė tais laikais. Mano mamai labai patiko tas vardas, kaip ir pati hercogienė, todėl sugalvojo mane taip pavadinti“, – pasakoja Kajetana Ageikinaitė.

Lotyniškos kilmės vardas Kajetana reiškia Italijos miesto Kajetos gyventoją.

Draugai merginą paprastai vadina Kaja.

„Šimtą kartų gyvenime galvojau, kad mieliau būčiau Austėja, man tai buvo pats gražiausias vardas. Tačiau, sulaukus 16–17 metų, pradėjau suprasti, kad jeigu mano vardas būtų kitas, tai tikriausiai ir aš būčiau ne aš, kad tai yra dalis manęs. Nusprendžiau, kad aš galiu būti tiktai Kajetana ir niekas kitas“, – tvirtina K. Ageikinaitė.

Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje populiarūs buvo „muilo operų“ veikėjų vardai. Vėliau Liusindas ir Chulijus pakeitė realybės šou ir kitų televizijos projektų herojų vardai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir pasaulyje garsi dainininkė Adelė išpopuliarino ir savo vardą.

„Šiuo metu populiarūs vardai yra Matas, Lukas, Dovydas, Jokūbas, Ignas, Augustas, Naglis, Tomas, Gabrielius, Danielius. Tai vyriški. O iš moteriškų Sofija šiuo metu yra labai populiari, Amelija, Ieva, Kamilė, Gabrielė, Gabija, Rugilė, Greta, Emilė“, – vardija Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Agnė Lukauskaitė.

Tarp retesnių sostinėje registruotų mergaičių vardų pastebėta Upėja, Unė ir Ditė. Kūdikiai registruoti ir Hugo, Dovo, EiIelio, Kaributo vardais. Vilniuje gyvenantys užsieniečiai ar vaikus registruojantys emigrantai linkę rinktis vardus be galūnės, pavyzdžiui, Mark ar Daniel.

Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis.

„Kartais tėvai patys išsipasakoja, kad yra gana sudėtinga išrinkti vaikui vardą, ypatingai antrajam vaikui. Ir netgi vienas tėvas pasakojo surengęs savo šeimoje konkursą – paskelbė tam tikrą vardų sąrašą ir artimieji balsavo, kokį vardą išrinkti vaikui“, – sako A. Lukauskaitė.

Netrūksta savo vardu nepatenkintų asmenų – kasmet vien sostinėje į civilinės metrikacijos skyrių kreipiasi apie pusantro šimto asmenų. Tačiau pasikeisti vardą galima tik sulaukus pilnametystės. Vaiko vardas gali būti keičiamas tik sutikus abiem tėvams. Dešimties metų sulaukęs nepilnametis sutikimą dėl vardo keitimo turi išreikšti ir pats.

„Vardus dažniausiai keičia dėl to, kad juos paprasčiausiai vadina visai ne tuo vardu, kurį registravo tėvai. Arba yra tokių, kurie nori įsiteisinti krikšto vardą. Prie savo vardo prisideda krikšto vardą ir tada turi dvigubą. Nes Lietuvoje, kaip žinia, galima turėti du vardus“, – tikina Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Dalia Sivickienė.

Kalbininkai pastebi, kad šiandien vis dažniau duodami trumpesni vardai – vos dviejų skiemenų, ypač – berniukams.

„Vardų kūrimo mados nėra iš bet kur atsiradusios. Tie vardai, kurie yra sukuriami nauji, yra panašūs į tuos, kurie jau egzistuoja. Labai akivaizdžiai galima matyti, kad populiariausi ir dažniausi berniukų vardai yra krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir jų trumpiniai. O mergaičių vardai – krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir baltiškos kilmės vardai“, – teigia vardų specialistė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Dažnai tėvai duodami vardą siekia, kad jis būtų vienintelis. Drąsių tėvų Lietuvoje netrūksta – visai neseniai viena mergaitė tapo Bangele Uogele. 

„Teko matyti, kad anksčiau buvo registruotas Spyglys, Ėglius. Tie vardai yra gamtinės tematikos, bet šiek tiek neįprasti. Paprastai kalbininkai rekomenduotų duoti neutralios teigiamos semantikos vardą, o ne labai retą“, – sako D. Sinkevičiūtė.

Brigita Žebrauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt

Europinės reikšmės energetinio projekto, 400 kV galingumo Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „Litpol Link“, statybų darbai vyksta pagal grafiką ir bus užbaigti iki 2015 m. gruodžio. Šis strateginės reikšmės projektas užbaigs Baltijos elektros žiedą – visos apie Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės bus sujungtos elektros jungtimis. Tai yra vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių kada nors vykdytų projektų. Projekto vertė Lenkijos pusėje siekia daugiau nei 1,8 mlrd. zlotų (apie 430 mln. eurų), o Lietuvos pusėje – apie 517,8 mln. litų (apie 150 mln. eurų).

„Litpol Link“ statybos darbai vyksta nuo šių metų balandžio. Lietuvos teritorijoje jau įrengti 45 pamatai atramoms ir pastatytos 35 plieno atramos iš numatytų 150. Lenkijos pusėje įrengta 120 pamatų atramoms vienetų ir pastatyta 20 plieno atramų iš numatytų 297.

Sėkminga darbų eiga įsitikino Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių „Litgrid“ ir PSE atstovai, su statybų rangovais susitikę prie Elko miestelio Lenkijoje, kur statoma transformatoriaus pastotė.

„Elektros tilto darbai vyksta pagal planą, šiuo metu yra tiesiamos elektros linijos ir statomos pastotės Lietuvoje ir Lenkijoje. Darbai vyksta sklandžiai, nes Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai produktyviai keičiasi informacija“, – sako „Litpol Link“ viceprezidentas Andrziejus Kurpiewskis.

Visu pajėgumu veikiantis „tiltas“ leis diversifikuoti elektros energijos tiekimą ir sustiprins energetinį saugumą Lietuvoje bei šiaurės rytų Lenkijoje. Elektros rinkos dalyviams šis tinklas turėtų tapti prieinamas 2016 m. pradžioje.

„Ši jungtis yra europinės reikšmės projekto, kurio tikslas sujungti Baltijos jūros regiono valstybių perdavimo tinklus, dalis. Lenkijoje mes statome 112 km ilgio aukštos įtampos elektros perdavimo liniją, kuria tekės 400 kV srovė“, – aiškina PSE Investicijų departamento direktorius Marcinas Laskowskis.

Lenkijos pusėje kaip dalis Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties iš viso įgyvendinama 11 investicinių projektų. Mazovijos, Palenkės ir Varmijos-Mozūrų regionuose yra statomos ir modernizuojamos elektros linijos ir pastotės, tarp jų – 4 elektros linijos, kurių bendras ilgis siekia maždaug 400 km, ir septynios pastotės.

„Litpol Link“ yra istorinės svarbos projektas, tai bus pirmoji jungtis tarp Lietuvos ir žemyninės Europos. Ši jungtis ne tik taps nauju galingu energijos tiekimo šaltiniu abiems šalims, bet ir prisidės prie pilnavertės rinkos integracijos bei prekybos elektros energija plėtros tarp rinkos dalyvių Baltijos jūros regione“, – sako „Litgrid“ valdybos pirmininkas Daivis Virbickas.

Pagrindinis „Litpol Link“ įrenginys – nuolatinės srovės intarpas su 400 kV skirstykla, skirtas suderinti skirtingas elektros perdavimo sistemas. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija priklauso IPS/UPS elektros sistemai, šalyje veikia 330 kV įtampos elektros linijos. Lenkija priklauso žemyninės Europos elektros sistemai, joje veikia 400 kV linijos.

Lietuvos pusėje 400 kV elektros perdavimo linija nuo Lenkijos pasienio iki Alytaus drieksis 51 km. Tai bus pirma šalyje 400 kV elektros linija. Projektas apima ne tik 500 MW nuolatinės srovės intarpo statybą, bet ir Alytaus pastotės atnaujinimą bei plėtrą, joje įrengiant 400 kV skirstyklą.

„Nuolatinės srovės intarpas yra pats svarbiausias ir ypač sudėtingas „Litpol Link“ technologinis elementas. Jis reikalingas, kad būtų galima perduoti elektros energiją tarp skirtingoms sinchroninėms zonoms priklausančių elektros linijų. Šiandien jau galime stebėti šio įrenginio statybos darbus, kuriems pasirengti nuo planavimo iki leidimų gavimo užtruko 5 metus. Pastatyti nuolatinės srovės intarpą užtruks ženkliai trumpiau – 2 metus. Tad „Litpol Link“ jungtis, kaip ir planuota, bus baigta 2015 m. pabaigoje“, – sako „Litpol Link“ prezidentas Artūras Vilimas.

Kompanija „Litpol Link“ investiciniame Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projekte dalyvavo nuo pat pasirengimo etapo pradžios ir užtikrino projekto koordinavimą tarptautiniu mastu, derindama bendradarbiavimo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų, taip pat su susijusiomis Europos institucijomis. Teigiamus rezultatus šiame projekte atnešė gebėjimas sukoordinuoti visų susijusių pusių bendrą veiklą, kurios dėka „Litpol Link“ projektas tapo efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, sėkmingai siekiant strateginių tikslų, įtrauktų ir į europinius prioritetus, pavyzdžiu.

Apie „Litpol Link“

„LitPol Link“ – tai 2008 m. įkurta kompanija, koordinuojanti Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties parengiamuosius ir statybos darbus. Kompanijos 50 proc. akcijų valdo AB „Litgrid“, kitus 50 proc. – elektros perdavimo funkcijas Lenkijoje atliekanti PSE S. A. Abi bendrovės yra nacionaliniai elektros perdavimo sistemos operatoriai. „LitPol Link“ tikslas – koordinuoti visus elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos investicinio projekto parengimo ir įgyvendinimo darbus, apimančius 400 kV linijos tarp Alytaus ir Elko pastočių tiesimą. Naujoji elektros energijos jungtis suteiks galimybę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungti prie Vakarų Europos elektros sistemos.

Bernardinai.lt

Šį sekmadienį (rugpjūčio 24 dieną) startuoja didžiausias dviračių renginys – „Velomaratonas“. Renginio organizatoriai, siekdami užtikrinti saugų ir sklandų dalyvių dalyvavimą, primena, kad gausiausiame ERGO mėgėjų važiavime nėra lenktyniaujama.

Renginio organizatoriaus Benedikto Vanago teigimu, pirmiausiai dalyviai, važiuojantys šioje dviratininkų grupėje, turi nepamiršti, kad „Velomaratone“ dalyvauja didelis dviratininkų kiekis.

„Organizuodami renginį, kiekvienam dalyviui bei žiūrovui norime suteikti tik geras emocijas. Primename, kad mėgėjų grupės važiavimo metu sostinės gatvėmis rieda ne mažiau nei 6000 dviratininkų. Didžioji dalis jų neturi daug patirties važiuoti tokioje dviratininkų minioje. Kadangi šioje daugiausiai dalyvių pritraukiančioje grupėje trasos įveikimo laikas nėra skaičiuojamas, nereikia skubėti, įveikiant trasą“, – sakė B. Vanagas.

„Velomaratono“ dieną visi dalyviai turėtų laikytis šių pagrindinių principų: lėčiau važiuojantys dviratininkai turi laikytis arčiau dešiniojo kelkraščio, o važiuojantieji greičiau – arčiau kairiojo. Dalyviai neturėtų staigiai manevruoti, stabdyti, keisti važiavimo krypties ar kitaip trikdyti šalia važiuojančių kolegų.

Taip pat organizatoriai primena, kad „Velomaratono“ metu visi dalyviai privalės važiuoti segėdami šalmus. Tuo tarpu specialios šviesą atspindinčios liemenės nebus privalomos, nes dviratininkai važiuos organizatorių paruošta uždara trasa. Tačiau jei dalyviai į „Velomaratoną“ vyks savo dviračiais bendrojo naudojimo keliais, privalės laikytis kelių eismo taisyklių. Taip pat renginio dieną nerekomenduojama vaikus vežti dviračių kėdutėse arba specialiuose tam skirtuose dviračių priekabėlėse.

Organizatoriai, bendradarbiaudami kartu su Susisiekimo ministerija, taip pat primena, kaip reikia teisingai elgtis ir bendrojo naudojimo keliuose. Pasak Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, bendra eismo dalyvių kultūra turi įtakos ir kasdieniame kelyje.

„Tyrimai rodo, kad Vakarų Europos valstybėse mažas avaringumo skaičius kelyje yra  vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių atsakingumo dėka. Džiugu, kad Lietuvoje vyksta tokio masto dviračių renginys „Velomaratonas“, kuris įneša teigiamų pokyčių bendram dviračių kultūros vystymui Lietuvoje“, – sakė Susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Dviratininkai naudodamiesi bendrojo naudojimo dviračių takais, keliais privalo nepamiršti būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams. Dviračio priekyje turi būti baltos spalvos atšvaitas, gale – raudonos spalvos, o abiejų šonų ratų stipinuose – oranžiniai šviesos atšvaitai, ar šviesą atspindintys elementai.  Išsiruošus pasivažinėjimams tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, pagal neseniai priimtas naujas kelių eismo taisykles dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas. Taip pat dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę bei, žinoma, vienas svarbiausių dviratininkų aksesuarų turėtų būti dviratininko šalmas.

Dar būtina prisiminti, kad dviračių vairuotojams draudžiama:
• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Dalyvauti dviračių maratone Vilniuje gali kiekvienas dviratininkas, pagal savo amžių bei galimybes pasirinkęs vieną iš kelių tipų distancijų – „Quadrum Business City“ sportininkų bei „Semi-sport“ (100 km arba 50 km), mėgėjų (30 km) ir vaikų (2,4 km).

Oficialus renginio puslapis www.velomaratonas.lt.

Bernardinai.lt

Rygoje, Latvijoje, rugpjūčio pradžioje vykusiame šeštajame didžiausių Europoje inžinerinių varžybų EBEC finale triumfavo KTU studentai.

Karolis Mėgelaitis, Mantas Lazauskas, Orestas Kuzminskis ir Paulius Grigaliūnas, savo komandą pavadinę „Ramiu veidu“, varžėsi su kitais studentais iš įvairių Europos technologinių mokslų universitetų ir varžybose užėmė pirmąją vietą.

Finale Lietuvos komandai teko įvykdyti keturias užduotis, kurias pateikė renginio organizatorius BEST (Europos techniškųjų universitetų studentų organizacija), „Deutsche Bahn“ („Vokietijos geležinkeliai“)  ir „European Patent Office“ (Europos patentų biuras).

Užduotys buvo suskirstytos į dvi kategorijas – „Grupinio dizaino“ ir „Atvejo analizės“. Nors kiekvienoje kategorijoje galėjo būti atskiras nugalėtojas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai pergalę šventė abejose kategorijose.
„Grupinio dizaino“ kategorijoje komandoms reikėjo panaudoti savo praktines dizaino žinias. Čia jie turėjo per nustatytą laiką ir turėdami ribotus medžiagų išteklius, sukurti funkcionuojantį įrenginį, kuris išspręstų įmonių pateiktą technologinę problemą. Po kelių darbo valandų, visų komandų darbai būdavo lyginami, o komisija geriausiems sprendimams skirdavo taškus.

Viena tokių užduočių - visiems studentams teko spręsti Saudo Arabijoje stovinčio dangoraižio „Kingdom Tower“ ventiliacijos problemą. Milžiniškas pastatas nuolat talžomas ne tik nuo dykumos atslenkančių smėlio audrų, bet ir supamas užteršto oro. Studentams reikėjo sukurti prietaisą, kuris sparčiai gebėtų filtruoti pastato gyventojams tiekiamą orą.

Dar viena užduotis šioje kategorijoje – sukurti interneto serverių apsaugos konteinerį, atsparų vandeniui, ugniai bei kitiems aplinkos poveikiams.
„Atvejo analizės“ kategorijoje studentams teko panaudoti savo ekonomines ir analitines žinias. Ši užduočių kategorija – labiau konceptuali. Ji susideda iš teorinio, technologinio ir vadybinio problemos, egzistuojančios realiame gyvenime, sprendimo būdo. Dalyviai turėdavo pateikti hipotetinius sprendimo būdus.

Užduotį studentams čia pateikė „Deutsche Bahn“ – reikėjo surasti geriausią būdą, kaip Vokietijos „Schenker“ geležinkelio vėžę sujungti su Rusijos „RZD“ vėže. Dalyviams teko analizuoti politinę, ekonominę, teisinę Vokietijos ir Rusijos padėtį.

Norėdamos patekti į šių inžinerinių varžybų finalą Rygoje, komandos turėjo įveikti vieną iš 87 vietinių, tokių kaip „EBEC Kaunas“ ir 15 regioninių, tokių kaip „EBEC Baltic“ etapų.

Pirmajame etape „EBEC Kaunas“ nugalėjo dvi KTU komandos – „Ramiu veidu“ ir „Koviniai ežiai“. Jos pateko į Baltijos šalių finalą, tačiau čia labiau pasisekė pirmajai komandai, kuri kartu su kitomis 30 kūrybingiausių ir sumaniausių komandų iš visos Europos įgijo teisę varžytis Rygoje vykusiame finale.

Bernardinai.lt

Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie apgyvendinimo įstaigų (viešbučių, motelių, stovyklaviečių, poilsio namų (namelių) sanatorijų ir kt.) skaičių, priimtų svečių skaičių ir jų pasiskirstymą pagal šalis, viešbučių ir motelių užimtumą bei kaimo turizmo sodybų veiklą. Skelbiama informacija apie išvykstamąjį ir atvykstamąjį turizmą, organizuojamą kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, vietinio, išvykstamojo bei atvykstamojo turizmo tyrimo rodikliai, taip pat turizmo sektoriaus sukurta produkcija ir pridedamoji vertė.

2013 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,2 mln. turistų, arba 10,5 procento daugiau nei 2012 m. 1,2 mln. turistų buvo iš užsienio šalių. Palyginti su 2012 m., jų skaičius padidėjo 9,7 procento. Daugiausia užsienio turistų 2013 m. apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Rusijos (243,6 tūkst.), jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 13,7 procento.

2013 m. šalyje buvo 620 kaimo turizmo sodybų (2012 m. – 605). Jose apsilankė 275,8 tūkst. poilsiautojų, iš jų 25,4 tūkst. (arba 9 proc.) buvo užsieniečiai.

2013 m. kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai aptarnavo 139 tūkst. užsieniečių (iš jų 29,4 tūkst. buvo vienadieniai lankytojai) ir 217,7 tūkst. Lietuvos gyventojų (iš jų 12,3 tūkst. buvo vienadieniai lankytojai). Apsilankiusių Lietuvoje užsienio turistų skaičius, kai keliones organizuoja kelionių agentūros arba kelionių organizatoriai, palyginti su 2012 m., sumažėjo 8,3 procento, o išvykusių į užsienį Lietuvos gyventojų padidėjo 13 procentų.

2013 m. Lietuvos gyventojų kelionių į užsienį su viena ir daugiau nakvynių buvo 1,8 mln., palyginti su 2012 m., jų skaičius padidėjo 3,3 procento. Vidutinė vienos kelionės užsienyje trukmė buvo 8 nakvynės. Vidutinės vienos kelionės išlaidos per dieną sudarė 202 litus – tai 2,7 procento daugiau nei 2012 m. Daugiausia pinigų per dieną išleista Tunise (512 Lt), Belgijoje (370 Lt), Prancūzijoje (367 Lt) ir Austrijoje (341 Lt).

Populiariausios kelionės buvo į Jungtinę Karalystę – 13 procentų, Latviją – 13, Baltarusiją – 9,3, Lenkiją – 8,5, Vokietiją – 6,9, ir Rusiją – 5,8 procento visų kelionių.

2013 m., palyginti su 2012 m., užsieniečių vienos ir daugiau nakvynių kelionių skaičius padidėjo 5,9 procento. Į keliones su nakvyne daugiausia vyko svečiai iš Baltarusijos (20 proc.), Rusijos (18 proc.), Latvijos (10 proc.), Lenkijos (9 proc.) ir Vokietijos (8 proc.).

Bernardinai.lt

Versdamas paskutiniuosius XIX Pažaislio muzikos festivalio partitūrų puslapius, Kauno valstybinis choras atveria ryškių muzikinių akordų kupiną naują koncertinį sezoną.

Raškydamas paskutinius vasaros žiedus ir didžiajame Pažaislio vienuolyno kieme paskleisdamas pirmuosius rudens lapus, netrukus su savo klausytojais atsisveikins XIX Pažaislio muzikos festivalis, kurio baigiamajame koncerte italų baroko meistrų sukurto architektūros šedevro fone nuskambėsiantis lyg skriejantis audringas vėjas pribloškiantis Kauno valstybinio choro, publikos pelnytai tituluojamo „verdiniu“, tenoro – Egdaro Montvido ir kitų solistų balsų bei veržlios orkestro muzikos derinys - G. Verdi „Requiem“ klausytojus nukels į operos tėvynę – Italiją, o drauge primins vieną įspūdingiausių sakralinės muzikos formų – „Requiem“, lenkiantį susimąstyti apie žmogaus būties trapumą ir sielos nemarumą. Pažaislio vienuolyno kieme chorui pirmąsyk diriguos škotų dirigentas, ilgametis Milano La Scala ir Velso Nacionalinės Operos meno vadovas – Johnas Fisheris.

Spalio 24 d. reikšmingą 45-rių metų kūrybinės veiklos sukaktį minintis choras, drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, solistu - Kostu Smoriginu Vilniaus kongresų rūmuose klausytojams pristatys naujai kolektyvo repertuarą papildžiusį K. Szymanowskio, kuris drauge su F. Chopinu laikomas vienu iškiliausių lenkų muzikų, - „Stabat Mater“. Asmeninių išgyvenimų paveikto kompozitoriaus mišriam chorui, solistams ir orkestrui skirta kompozicija, kuriai pasirinktas nepaprastai jautriai apie sielvartą, kančią ir netektį prabylančios viduramžių sekvencijos tekstas, išsiskiria išraiškos priemonių įvairove ir užima ypatingą vietą turtingame K. Szymanowskio kūrybiniame palikime. Koncerte taip pat skambės auksinė operos klasika – chorai iš G. Verdi, V. Bellini, R. Wagner, P. Mascagni operų.

Artėjant rimties ir susikaupimo laikui - Vėlinėms, spalio 30 d. Panevėžio Katedroje drauge su Panevėžio muzikinio teatro orkestru, o lapkričio 1 d. – Kauno Arkikatedroje Bazilikoje su Kauno miesto simfoniniu orkestru, choras, diriguojamas Petro Bingelio, pakvies įsiklausyti į bene garsiausią gedulo Mišių kompoziciją - W. A. Mozarto „Requiem“, kupiną apmąstymų apie gyvenimą, mirtį ir amžinybę.

Baigiantis rudeniui, lapkričio 27 d. choras ir jo vadovas, talkinant aktoriams, Kauno filharmonijoje pakvies į V. Pauliukaičio režisuotą istorinės tematikos kompoziciją „Vivat Republica!“ („Tegyvuoja Valstybė!“), skirtą Lietuvos parlamentarizmo tradicijų, Seimo institucijos istorijos įamžinimui, kurios scenarijui, be kita ko, panaudoti ir senųjų Lietuvos ir Lenkijos valstybės dokumentų tekstai.

Su kompozitoriaus Vidmanto Bartulio koncertine programa „Taip, Donelaiti“, kurioje poemos „Metai“ tekstai surinkti į vientisą siužetą – pasakojimą, lydimą keturių K. Donelaičio pamokslų lietuvninkams skambesio, dainų ir liuteronų giesmių, choras, drauge su pamokslininko ir pasakotojo vaidmenį atliekančiu aktoriumi Dainiumi Svobonu, visus metus keliavo po tolimiausius Lietuvos kampelius, o gruodžio 9 d. ją atliks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyksiančio 2014 metų Kalbos premijos įteikimo vakare.

Didžiausias metų šventes choras pasitiks kartu su savo partneriu – Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu G. Rinkevičiaus, Vilniaus kongresų rūmuose klausytojams surengdamas dvi įspūdingas muzikines fiestas, kuriose skambės britų kompozitoriaus Tolga Kashif kūryba. Gruodžio 27 d. scenoje karaliaus teatrališka, roko ir simfoninę muziką jungianti „The Queen Symphony“, kurioje muzikiniam audiniui gausiai naudojamos ir populiariausios legendinės grupės „Queen“ dainos, o baigiantis metams - gruodžio 29 d. choras nustebins premjera - pirmąsyk Lietuvoje atliekama „The Genesis Suite“, kuriai Tolga Kashif pasitelkė 1967 metais susikūrusios ir netrukus viena populiariausių tapusios bei prestižinius „Grammy“, „American Music Award“ apdovanojimus pelniusios britų grupės „Genesis“ dainų motyvus.

Parengė Rimantas Klevečka

Bernardinai.lt