Quantcast
Channel: Bernardinai.lt
Viewing all 55372 articles
Browse latest View live

Psichologas R. Kočiūnas: sakantys, kad nori gyventi vieni, nemoka kurti santykių

$
0
0

Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, galima manyti, kad už to slypi nemokėjimas ar nenoras investuoti į santykius, buvimą kartu, pastebi psichologas Rimantas Kočiūnas. „Galbūt tai ir yra apsisprendimo dalis, tik ji visai neprognozuojama. Tarkim, žmogus pasirinko būti vienas, bet staiga ištiko meilė, susižavėjimas. Ištiko ne tai, ką galima suplanuoti, pasirinkti. Ir kas tada su pasirinkimu būti vienam? Iš jo nieko nebelieka“, – įsitikinęs jis.

Pasak R. Kočiūno, užsidirbti ar padaryti karjerą paprasčiau, nei sutikti žmogų, su kuriuo galėtum gerai jaustis, dalintis gyvenimu, todėl klientai dažnai klausia, kur ieškoti to kito, su kuriuo norėtųsi būti: „Tik universalių atsakymų nėra. O pats klausimas liudija, kad žmogus neturi jokios patirties [...]. Susitikimui reikia būti pasiruošusiam. Jei esi pasiruošęs, būtinai ką nors sutinki. Bet jei nuolat keli klausimus, o kur tie žmonės, [...] tai greičiau liudija apie uždarumą, stebuklo laukimą.“

Žymaus psichologijos veikalo „Vienatvė“ autorius Clarkas Moustakas minėjo, kad joks žmogus negali likti nepasikeitęs, kartą atsivėręs vienatvei ir atsidavęs visiškai izoliuotos egzistencijos siaubui ir grožiui. Kam konkrečiai mes atsiveriame atsiverdami vienatvei? Apie ką kalba C. Moustakas?

Universalaus atsakymo neįmanoma duoti, matyt, kiekvienas žmogus atsiveria kažkam savo. O tai, ką sako C. Moustakas, galima pasakyti šiek tiek kitaip, pradedant nuo pozityvios vienatvės pusės: iš tikrųjų žmogus, kuris nemoka būti vienas, nemoka būti ir su kitais. Tai įrodo, kad vienatvė apskritai mums reikalinga, nors mes dažnai apie ją kalbame liūdnokai.

Vienatvę iš tikrųjų dažniausiai minime izoliacijos, kančios kontekste.

Žmonės dažnai ieško pagalbos tada, kai jaučia tai, ką jie vadina vienatve. Lietuvių kalboje dar yra žodis „vienišumas“ – dažnai matome, kad jie ne tiek patiria ar išgyvena vienatvę, kiek jaučiasi vieniši. Jaustis vienišam reiškia neturėti šalia artimo žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais, kuriam galėtum paskambinti ar susitikti. Kai aplink toks vakuumas, žmogus jaučiasi vienišas, jaučia, kad neturi į ką atsiremti. Manau, žmonės nuo tokios vienatvės, nuo tokio vienišumo dažnai ir kenčia, nes nemoka užmegzti, palaikyti santykių.

Jei kalbėtume platesne prasme, mums vienatvės nereikia ieškoti, ji tiesiog yra. Ji neišvengiama mūsų egzistencijos dalis, nes kai kuriais gyvenimo momentais, pavyzdžiui, priimant kokius nors labai rimtus sprendimus, niekas negali dalyvauti – tai dalykas, apie kurį galiu daug dienų su kuo nors šnekėtis, bet galiausiai tą žingsnį turiu žengti pats vienas. Krizės, ligos ir pan. yra tai, kai jaučiamės patys su savimi ir negalime papasakoti, perduoti viso to, kas vyksta mūsų sieloje. Tai ir reiškia susitaikymą arba mokėjimą priimti vienatvę, kaip neišvengiamą mūsų gyvenimo dalį. Kartais tai patiriame skausmingai, kartais norime tokios vienatvės, kartais norime atsiskirti nuo kitų žmonių, pabūti kur nors atskirai. Tai irgi gali turėti ir pozityvių, ir negatyvių atspalvių, bet taip yra.

Ką prarandame bėgdami nuo vienatvės ir painiodami ją su vienišumo išgyvenimais?

Pirmiausia prarandame ryšį su pačiais savimi, t. y. pamirštame, kas mes tokie esame. Bėgdamas, nesustodamas, nepagalvodamas apie save, žmogus tampa atspindžiu kitiems: viskas paviršiumi, viskas greitai, galiausiai nuo pertekliaus įvairių paviršutiniškų kontaktų, skubėjimo staiga kaip į sieną atsimušame į tai, ką vadiname vienišumu.

Lietuvių kalboje greta „vienatvės“, „vienišumo“ dar yra žodžiai „vienuma“, „vienovė“, „vienis“. Kokių sąsajų aptiktumėte čia?

Man vienatvė ir vienuma semantinio lauko požiūriu labai panašios sąvokos. O sąsaja su vieniu gana įdomi. Būdami vienatvėje mes esame tame vienyje: esame patys savimi, patys su savimi – tuo, ką ir vadiname vieniu, visuma.

Buvimas pačiam su savimi šiuolaikinėje visuomenėje vis dažnesnis, žmonių, gyvenančių po vieną, daugėja. Kaip Jūs tai vertinate ir kas tai lemia?

Žmogus apskritai yra sociali būtybė, jis nesutvertas gyventi vienas. Manau, kad tie, kurie gyvena vieni, dažnai ir patiria visokių sunkumų. Matyt, mes esame tokie sutvėrimai, kuriems labai svarbu su kuo nors dalintis savo būtimi, todėl mums neišvengiamai reikalingi kiti žmonės. Martinas Heideggeris, kalbėdamas apie žmogaus egzistenciją, sakė, kad ji visada yra „egzistencija su kuo nors“. O šiais laikais nemažai daliai žmonių (tai ypač matyti psichoterapinėje praktikoje) nesiseka būti su kuo nors, t. y. žmogus nemoka savo darbų, veiklos, asmeninių tikslų suderinti su kuo nors. Apskritai šeimos kuriamos gerokai vėliau, žmonės vis dairosi ar būna vieni, nemažai jų iki 30 metų atideda ketinimą turėti vaikų.

Bet yra dalykų, kurių nesuplanuosi. Galima planuoti karjerą ir derinti su buvimu su kuo nors, bet galiausiai atsitinka taip, kad tampa labai sunku surasti tą žmogų, su kuriuo pasiryžtum būti ilgiau, nes nėra buvimo su kitu, santykių kūrimo ir palaikymo patirties. Gyvenimo tempas, man atrodo, veikia labai neigiamai, mes neįgyjame patirties. Mūsų kontaktai trumpi: susitiko, išsiskyrė – viskas vyksta labai greitai, patirties taip negaunama. Dėl to vis didesnė tampa ilgalaikių santykių kūrimo ir išsaugojimo problema. Todėl tai ir susiję su vienišumo tematika.

Yra žmonių, kategoriškai teigiančių, kad tai – jų pasirinkimas. Ar tai iš tiesų sąmoningas pasirinkimas būti vienam, ar vis dėlto patirties nebuvimas, negebėjimas būti su kitu?

Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, visada norisi paklausti, o kas tai per pasirinkimas ir ką jis reiškia. Ar tai reiškia, kad žmogus pasirinko niekada negyventi su kuo nors, t. y. gyventi vienas, neturėti jokių artimų santykių ar dar ko nors? Ką reiškia „pasirinkau gyventi, būti vienas“? Žinoma, galbūt tai ir yra apsisprendimo dalis, bet ji visai neprognozuojama. Tarkim, žmogus pasirinko būti vienas, bet staiga ištiko meilė, susižavėjimas. Ištiko ne tai, ką galima suplanuoti ar ne tai, ką galima pasirinkti. Ir kas tada su pasirinkimu būti vienam? Iš jo nieko nebelieka.

Man atrodo, kad už vadinamojo pasirinkimo dažnai slypi nemokėjimas arba nenoras investuoti į santykius, į buvimą kartu. Kurti ir saugoti santykius nėra paprastas uždavinys – jis reikalauja nemažai laiko, pastangų, jautrumo mokytis būti su kitu, kitonišku žmogumi, priimti tai, kad jis gali kitaip galvoti, jo sprendimai gali būti kitokie, ne visada sutapti su mano ir pan. Tai darbas. O kai kuriems žmonėms tokį darbą dirbti sunku, todėl jie sako, kad pasirinko būti vieni. Toks ilgalaikis pasirinkimas turi pasekmių: tuštumos, beprasmybės, galiausiai – buvimo vakuume. Kadangi esu praktikuojantis psichoterapeutas, pasekmes geriausiai ir matau kalbėdamasis su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.

Sakyčiau, kad klientų, kurie turi problemų kuriant santykius, tikrai labai daug. Štai ir tos pasekmės: atėjus laikui, kai žmogus norėtų su kuo nors būti, pasirodo, kad jis to nemoka ar nežino, o kur tas kitas, su kuriuo būtų galima ar norėtųsi būti. Dažnas klausimas – o kaip sutikti kitą žmogų, su kuriuo norisi būti, kur eiti, ieškoti? Tik universalių atsakymų nėra. O pats klausimas liudija, kad žmogus neturi jokios patirties sutikti kitą žmogų, t. y. nėra pakankamai atviras. Susitikimui reikia būti pasiruošusiam. Jei sieloje esi pasiruošęs, būtinai ką nors sutinki. Bet jei nuolat keli klausimus, o kur tie žmonės, kur juos surasti, su kuo susitikti, tai greičiau liudija apie uždarumą, stebuklo laukimą. Atrodo, kad visas kitas gyvenimas klostosi ne taip jau blogai: ir pinigų yra, ir darbas yra, ir karjera kažkokia yra... O staiga, kai ateina laikas turėti artimus santykius, pasirodo, kad uždirbti pinigus ar daryti karjerą paprasčiau, nei sutikti žmogų, su kuriuo galėtum gerai jaustis, dalintis gyvenimu.

„Kur sutikti žmogų“ nuskambėjo absurdiškai, juk kasdien esame tarp žmonių, juo labiau kad yra internetas. Ką rodo šis klausimas?

Dabar internetas labai paplitęs būdas, bet ne visais atvejais santykiai iš interneto persikelia į realybę. Pažiūrėkite, „Facebooke“ visi tokie atviri: šiandien kažkas įvyko, kažkas apie kažką pagalvojo, todėl būtinai visiems apie tai paskelbė. Bet abejoju, ar tai – atvirumas. Viena, ar šis žmogus pasakytų kitam tą patį, jeigu jie susitiktų? Abejoju. O parašyti ir paleisti į eterį beveik anonimiškai, kaip ir niekam – paprasta. Taip pat ir su santykiais. Galima susirašinėti labai daug ir su daugybe žmonių, savo paskyroje turėti labai daug draugų. Bet ar tai reiškia, kad žmogus yra sukūręs santykius? Sakyčiau, tai greičiau laiko švaistymas neįpareigojančiam ir neįsipareigojančiam santykiui. Parašei – gausi atsakymą, ir tiek.

Internete nėra to kalbėjimosi, kai du žmonės susitinka, reaguoja į vienas į kitą čia ir dabar, o ne kažkur ir tik po kurio laiko rašydamas atsakymą. Tiesioginis buvimas yra nelengvas, mes jo mokomės nuo vaikystės su savo tėvais, broliais, seserimis, t. y. mokomės būti kartu. O paskui, kai visa tai perkeliame į neįpareigojančią erdvę, nustojame mokėti ir tai, ką kažkada mokėjome, tampa vis sunkiau susitikti su gyvu žmogumi. Internete tėra kažkokia bendravimo ir artumo iliuzija, bet realiai gyvenime būti su gyvu žmogumi, pasirodo, daug sunkiau.

Dėl tokios bendrystės iliuzijos greičiausiai vienatvė tampa dar skaudesnė?

Ką reiškia „Facebooke“ turėti šimtinę draugų? Ar jie yra tie, kurie prireikus suteiks man pagalbą, su kuriais galėsiu susitikti, bendrauti? Greičiau tai – tariama draugystė, užfiksuota vienu pelės paspaudimu: jis prisijungė ir sutiko būti mano draugas. Tai tikrų dalykų pakeitimas kažkokiais pakaitalais. Labiausiai ir kelia rūpestį, kad artimi santykiai, bendrumas, susietumas, kuris iš tikrųjų reikalauja pastangų, pakeičiamas visai dirbtiniu dalyku, kuris sielos neužpildo ir nuo vienatvės negelbsti. Man atrodo, kad žmonių, besijaučiančių vienišais, daugėja, nors bendravimo internete intensyvumas akivaizdžiai didėja. Vis dėlto bendraudami su daugeliu žmonių kur nors internete mes nesijaučiame arti ko nors.

Kodėl tie pakaitalai taip prigyja?

Žmogui visada reikia turėti ryšį su kitais. Tai būtinybė. Kita vertus, norisi ir laiko sutaupyti, taigi telefonu parašyti žinutę labai paprasta. O jei nori su kuo nors susitikti ir pasišnekėti, šitą pusvalandį turi iš kažko paimti. Pažiūrėkite, visi žmonės, ne tik jauni, nuolat maigo telefoną, bet ar tai ryšys? Už to slepiasi kažkoks netikrumas, nerimas: aš negausiu atsakymo, niekas neparašys, todėl aš turiu parašyti. Tai lyg kabinimasis į kitus siekiant įrodyti, kad nesi vienas, kad turi kam parašyti, kad tau kažkas parašo. Bet ar tai gyvas bendravimas? Ne.

O koks ryšys yra tikras?

Būti įsipareigojusiam. Santykiai yra įsipareigojimai ateiti į pagalbą, reaguoti, palaikyti. Turėti ryšį – reiškia turėti santykį. Žinutes galima siuntinėti, gal jose irgi yra palaikymo, bet toks tempas ir intensyvumas negali būti gilus. Tai greičiau mėginimas nuolat gaminti žodžius, užpildyti erdvę, kuris visiškai skiriasi nuo buvimo kartu. Galime sėdėti kartu ir tylėti, ir nereikia jokių žodžių. Tai ryšys, kuris nereikalauja jokių nuolatinių patvirtinimų. Kita vertus, jis reikalauja įsipareigojimų: mes visada tikimės, laukiame, kad, kai man reikės, tas žmogus bus pasiekiamas, bus greta, aš galėsiu pas jį nuvažiuoti ar nueiti.

Ką dar svarbu paminėti kalbant apie šiuolaikinę visuomenę, vienatvę, bendravimą, ryšį?

Pirmiausia norėtųsi pasakyti, kad reikia branginti esamus ryšius su pačiais artimiausiais žmonėmis ir nuolat rūpintis, kad jie būtų, išliktų, nes tai – didžiausia atrama gyvenime. Laiko reikia skirti ne gausybei santykių, o kokiam nors santykiui, kuris būtų tikras ir palaikantis, kuriam visiškai nebūtų gaila laiko. Kalbu apie buvimą ir ryšį su kitu žmogumi.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt

LRT logotipas


Judita Budriūnaitė: „Iš lakūnų plento, kuriame gyvenu“

$
0
0
Judita Budriūnaitė. Iš ciklo „1933–2013“

Judita Budriūnaitė – tapytoja, instaliacijų, objekto meno kūrėja, buvusi dailininkių grupės „Keturios“ narė, dailės pedagogė bei viena autorių, pristačiusių savo kūrybą gausioje 2000-ųjų metų parodoje „Lūžio kartos vardai“. Tuometinėje parodoje buvo pristatomi 9-ojo dešimtmečio, pasižymėjusio įvairiomis kultūrinėmis, politinėmis ir ekonominėmis permainomis, jaunosios menininkų kartos bei jų Kaune dirbusių mokytojų darbai. Parodoje buvo galima pamatyti gerai dailės pasaulyje žinomos grupės „Angis“ menininkų darbus, jau minėtos grupės ,,Keturios“ bei individualių kūrėjų – Laimos Drazdauskaitės, Eugenijaus Varkulevičiaus, Eglės Velaniškytės, Jūračio Zalenso, Roberto Antinio bei kitų menininkų – darbus. 2006 m. dėl galerijos rekonstrukcijos „Lūžio kartos vardai“, pretendavę į nuolatinę parodą, buvo uždaryti.

Nuo 2013 m. rengiamas parodų ciklas, pristatantis buvusius parodos dalyvius šiandieniniame kontekste, iliustruojantis per šį laikotarpį įvykusius kūrybos pokyčius. Praėjusiais metais Kauno paveikslų galerijoje galėjome pamatyti parodą „Lūžio kartos vardai: Eglės Velaniškytės geltona“, šių metų sausį buvo pristatytaRolando Karaliaus paroda „Būsena“, gegužę atidaryta Aušros Andziulytės ,,Beveik apčiuopiama, beveik neapčiuopiama“. Šiuo metu galerijoje eksponuojama (iki rugpjūčio 31 d.) J. Budriūnaitės paroda „Iš lakūnų plento“, kuri mums kalba ne tik apie žymiųjų lakūnų žygį, bet ir apie ryškias permainas menininkės kūrybinėje biografijoje.

Miglė Munderzbakaitė kalbina menininkę J. Budriūnaitę apie šiandieninę parodą, kūrybinius pasirinkimus, naujus sprendimus, idėjas, „parodinį“ gyvenimą esant grupės nare bei sugrįžimas mintimis į 2000 m. „Lūžio kartos vardus“.

Kaip iš šiandienos perspektyvos žvelgiat į 2000 m. parodoje eksponuotą savo kūrinį?

Ilgą laiką tiesiog negalėjau ten užėjus į jį žiūrėti. Šalia kolegų darbų man jis atrodė juodas, „užveltas“, tamsus, mintis miglota... Visi nederėjo šalia... Dabar, kai atsidarė ši paroda, darbas buvo ištrauktas po daugelio metų. Jis man prakalbėjo kitaip, aš pati turbūt pasikeičiau. Buvo įdomu į jį žiūrėti kaip į savo ankstesnių laikų bičiulį. Visi dalykai, kurie anksčiau erzino, dabar atrodo labiau suprantami ir priimtini. Keista, kad tas darbas mane drąsina, o ne verčia gūžtis.

Jūsų paroda „Iš lakūnų plento“ kalba apie vieną žymiausių Lietuvos istorijos įvykių. Ar galima sakyti, kad reikšmingų įvykių įprasminimas tampa svarbiu veiksniu jūsų kūryboje?

Judita Budriūnaitė. Iš ciklo „1933–2013“

Negaliu taip teigti, nes šie darbai atsirado patekus į plenerą Lenkijoje, Myslibuže, buvusiam Soldine (netoli šio miesto žuvo S. Darius ir S. Girėnas). Pleneras buvo skirtas šiai temai, pavadintas „Laisvės ikarai“. Jis buvo tęstinis, dalyvavo lenkų menininkai, lietuvių buvo ir prieš mane. Tiesiog nesinorėjo nieko kurti abstraktaus ar apsiriboti peizažu, nes tuomet minėtos 80-osios skrydžio metinės. Unikali galimybė buvo pamatyti tas vietas, lenkų reakciją į S. Darių ir S. Girėną, į jų mirtį ir žygį. Ten yra ženklų, kurie dar gyvi. Dailės gimnazija pavadinta jų vardu. Tiesiog pabandžiau tapyti tai, ką jaučiau. Su šia paroda, kuri dabar ir vadinasi „Iš lakūnų plento“, nepretenduoju į apibendrinimus, monumentalų darbą apie S. Darių ir S. Girėną. Tiesiog iš Lakūnų plento, kuriame gyvenu, žiūriu į tą faktą, į likusius ženklus, matau, kaip jie tirpsta istorijoj, kiek jie reikalingi. Priemonės, kurias panaudojau, labai asmeniškos, nes negalvojau, kad rodysiu šiuos darbus. Lenkijoje liko visai kitas darbas, o šitie buvo man. Aš ėmiau vėliavos spalvas ir žinojau, kad tai labai rizikinga. Apskritai imtis šios temos yra pakankamai konformistiška... Rizikuoji tapti deklaratyviu, moralistu. Naudojau man naujas medžiagas, kurios būdingos kičinei tapybai: auksą, sidabrą, varį. Bet ši patirtis man labai brangi. Tiesiog ramiai kūriau, žiūrėjau, kas bus, ieškojau būdų, meditavau. Kai vėliau atsirado nuostabi galimybė tuos darbus parodyti, sugalvojau temą parodai. Darniai susisiejo su gatve, kurioje gyvenu. Jos pavadinimas iš Lietuvos nepriklausomybės laikų, čia buvo išdalinti sklypai Lietuvos aviacijos karininkams, kurie statė ten namus. Aš čia užaugau ir mačiau, kas juose vyko sovietiniais laikais. Sugalvojusi temą parodai džiaugiausi, kad visa tai ne iš piršto laužta. Mano viduje tai pateisinta.

Parodos kūrinys „Pažadėtoji žemė“ (2013 m.) išsiskiria iš kitų parodos eksponatų – artimesnis instaliacijai nei tapybai. Galbūt galėtumėte plačiau pakomentuoti idėją?

Idėja, kaip dažnai nutinka, kilo darant objektus, instaliacijas. Tai buvo galerijos „Meno parkas“ teminė paroda prieš Naujuosius metus. Tuomet atradau labai daug temos atitikmenų. Deja, paroda buvo liūdnoka. Visi darbeliai sustumti į krūvą, mano darbas – visiškai apačioje. O buvo toks, kad reikia prieiti arti ir įsižiūrėti. Buvo liūdna, kad darbas kaip našlaitis paliktas. Kai kurdamas galvoji ir daug įdedi, viliesi, kad kažkam bus reikalinga. Rengdamasi šiai parodai žinojau, kad jį eksponuosiu. Atsirado naujų elementų, papildžiau baltais šešėliais po obuoliais. Šiek tiek remiuosi ikonografijos ženklais, nes esu baigusi ikonų tapymo kursus. Juose auksas yra amžinybės simbolis. Man taip smagu naudoti auksą – cheminį elementą, metalą, kuris taip nuvertintas, virtęs kičo, prabangos, turto kaupimo ženklu. Puikiai tai suprantu, tačiau žinau ir tai, kad auksas yra dievo kūrinys, nekaltas, kad apnarpliotas visomis mūsų asociacijomis. Jei kalbėtume apie kūrinio turinį, nežinau, kiek žiūrovui jis yra įskaitomas, tačiau man tai proga kalbėti apie tai, kas labai svarbu ir viltinga. Remiuosi Šventuoju raštu ir evangelija, kalbančia apie pažadėtąją žemę. Obuoliai, kurie išnykę, išlaiko savo formą, tekstūrą, faktūrą, smulkiausius savo elementus. Tai pažadas. Idėja apie baltus šešėlius taip pat mano viduje atitinka temas, kuriomis gyvenu, kuriomis tikiu.

Ar nemanote, jog dailės mokyklos, akademijos nubrėžia per griežtus rėmus, palieka per mažai laisvės?

Pakalbėkime apie individualias parodas. Ar parodos kūrimas prasideda nuo sukurtos koncepcijos, ar ji atsiranda vėliau iš sukurtų kūrinių? O gal dar kitaip kūrybinio proceso metu?

Judita Budriūnaitė. „Laiminga valanda“, 2013 m.

Tikriausiai ir taip, ir taip... Tokių parodų, kurios buvo autorinės ir eksponuotos dideliame parodiniame plote – ne tiek jau daug. Tikriausiai pirmiausia yra tema, apie kurią galvoji. Paskui atsiranda darbai, dėliojasi į parodą. Kai tokia reali galimybė atsiranda, tema pagauna, plečiasi. Šiuo atveju įdomu su, pavyzdžiui, instaliacijomis, kurių šiek tiek esu dariusi. Jos dažniausiai atsiranda esant konkrečiai temai, padiktuotai kažkokios bendros parodos ar galerijos. Instaliacijai visuomet labai svarbios medžiagos. Jos gyvena kažkur šalia... Matai medžiagą ir nežinai, kur ji bus... Staiga nukrenta tema! Matai, kaip ji šliejasi prie turinio, kuris ateina taip netikėtai. Man labai gražios tos jungtys būdavo. Tokios neišvargtos, ateinančios kaip dovana...

1989 m. baigėte tapybos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar VDA). Daugelis pastebi, kad jūsų kūryba nutolo nuo tuometinių tendencijų – ekspresionistinės tapybos – link objekto, instaliacijos. Norisi paklausti, ar šis nutolimas tėra naujos išraiškos formos pasirinkimas, ar keitėsi pats požiūris į dailę, kūrybą, susiformavęs studijų metais?Galbūt su instaliacija asmeninis santykis yra artimesnis nei su tapyba?

Judita Budriūnaitė „Pažadėtoji žemė“, 2013 m.

Taip... Tapyba yra daugiaplanė, labai turtinga galimybių, kaip ir ką kalbėti. Tiesiog tas aukštis, plotis ir gylis, kurį dovanoja tapyba, kartais gąsdina. Taip pat ir formos, kolorito ieškojimai, mąstymas, kaip idėją apvilkti plastikos rūbais. Tiesiog aukštasis pilotažas. Aš manau, kad čia ir vidiniai asmenybės susidūrimai vyksta. Kiek turi drąsos, jėgų teigti save, kiek tiki tuo, ką darai, tiek ir sukuri. Man lengviau buvo su instaliacijom. Jos tarsi nepretenduoja į amžinybę. Kokie dešimt metų ir – niekas nebeprisimins... Būtent šis laikinumas man ir artimas. Leidžia daugiau žaisti, naudoti paradoksą, humorą. O tapyba... Gal aš per daug sureikšminu rezultatą, įsipareigoju mokyklai, kurią baigiau. Dabar, praėjus tiek laiko, norisi kitaip pajudėti. Matysim, kaip bus... Tačiau nutapyti darbai man asmeniškai neduodavo grąžos tiek, kiek įdedu darbo. Visada jie: „ne, ne taip, geriau nežiūrėsiu, o kodėl aš taip, negalėjau kitaip“... Labai daug vidinio kritiko darbo. Kartais klausi savęs, ar iš tikrųjų kuriant turi kentėti ir būti nelaimingas dėl savo gabumų, galimybių eksponuotis, dėl gyvenimo pažinimo, gylio, erdvės... Norisi paprasčiau ir džiaugsmingiau kažką pasakyti.

Dėkoju už pokalbį.

Pokalbį parengė ir nuotraukų autorė – Miglė Munderzbakaitė

Kamane.lt logotipas (mažulytis)

Irake kurdai, padedami JAV, atkovojo Mosulo užtvanką

$
0
0

Padedami JAV aviacijos sekmadienį Irako kurdų kovotojai iš džihadistų atkovojo didžiausią šalyje Mosulo užtvanką. Tai – didžiausias laimėjimas kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybe” (IS).

Pasitraukus aštuonerius metus valdžioje buvusiam Irako premjerui Nouri al Maliki, kuris smarkiai priešino visuomenę, pasaulio galingosios valstybės siunčia  pagalbą pabėgliams bei kurdų kovotojams.

JAV prezidentui B. Obamai praeitą savaitę leidus aviacijos atakas, to padrąsintos kurdų pajėgos bando atsikovoti prarastas teritorijas.  Mosulo užtvanką džihadistai užėmė rugpjūčio 7-ąją.

Bandant atokovoti užtvanką persilaužimas įvyko, kai JAV kariniai lėktuvai savaitgalį atakavo džihadistus, kurie bandė atremti kurdų kovotojų puolimą.

Nors, pasak kurdų atstovų, užtvanka visiškai išlaisvinta, tačiau aplink ją esančios teritorijos, užminuotos džihadistų, lieka neprieinamos.

Parengta pagal užsienio spaudą

Bernardinai.lt

Gatvės menas laukia miesto valdžios pritarimo

$
0
0
Tank Petrol. Birmingham, 2013

Sparčiai artėjantis antrasis tarptautinis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art" skelbia: jau patvirtinti pagrindiniai festivalio užsienio svečiai, rugsėjo 5–13 d. atvyksiantys piešti Vilniaus sienų. Festivalio žvaigžde ir vienu didžiausiu pasiekimu organizatoriai vadina ispaną Aryz.

Šis jaunas menininkas gatvės meno mėgėjus džiugina itin didelio formato tapybiškais, švelnių atspalsvių (siur)realistiniais darbais, tačiau festivaliuose yra retas svečias dėl savo užimtumo, todėl jo dalyvavimas Vilniaus gatvės meno festivalyje yra išskirtinis. Tiesiai iš Stavangerio (Norvegija), kur vyksta pagrindinis Europos viešojo meno festivalis „NuArt“, atvyksta lenkų menininkas M-City. Naudodamas trafaretus jis kuria įspūdingus industrinius viražus ant pastatų. Festivalio užsienio partneris Berlyno galerija „Urban Nation“ pristato Didžiojoje Britanijoje gyvenantį ir kuriantį menininką Tank Petrol. Kokiose miesto vietose jie pieš, organizatoriai dar neskelbia, nes šiuo metu vis dar vyksta ilgas leidimų piešiniams derinimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje. Ar tikrai Vilniuje išvysime šiuos kūrėjus dabar priklauso tik nuo valdininkų.

Lietuviškoji festivalio programa dar tikslinama, tačiau jau skelbiama, kad gautas pirmasis leidimas atlikti kūrinį ant Liubarto tilto. Čia pasirodys per metus žymiausius pasaulio gatvės meno festivalius apkeliavęs lietuvis menininkas Ernestas Zacharevičius. Malaizijoje įsikūręs lietuvis vilniečiams pažįstamas dėl pernai ant buvusio kino teatro „Lietuva“ atsiradusio rankų ir tarp jų žaidžiančių vaikų piešinio.

Prestižiniame Londono menų universitete baigęs tapybos studijas Ernestas išvyko į Malaizijos miestą Penangą, kuriame ir išgarsėjo – vaikų piešiniai ant sienų tapo miesto vizitine kortele. Ernestas daugiausia laiko praleidžia keliaudamas aplink pasaulį su įvairiais projektais. Per pastaruosius metus Ernestas surengė net dvi personalines parodas – garsioje gatvės meno galerijoje „Montana” Barselonoje ir naujame meno centre „Hin Bus Depot Centre“ Penange, dalyvavo grupinėje parodoje Niujorke, „NuArt“ festivalyje Norvegijoje, „Memoriae Urbane“ festivalyje Italijoje ir kituose, o šiuo metu menininkas įgyvendina kūrinį festivalyje „Living Walls“ Atlantoje (JAV).

Taip pat savivaldybės leidimą jau gavo lietuvių menininkų duetas Jurgis Tarabilda ir Gabija Žilionytė. Šie jaunieji menininkai imsis burbulų piešiniais „palengvinti“ sudėtingą Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro konstrukciją. Šį piešinį projekto organizatoriai kartu su Vilniaus universiteto atstovais leido išsirinkti pačiai visuomenei atviro balsavimo metu – menininkų duetas susilaukė daugiau nei kelių tūkstančių palaikančiųjų balsų.

Šiemet antrasis tarptautinis festivalis „Vilnius Street Art“ neapsiriboja vien meninė programa. Rugsėjo 5–7 d. festivalio sudalyvaus „Sostinės dienų“ programoje. Odminių skvere „Sostinės dienų“ metu veiks festivalio info centras ir atsivers kūrybinė erdvė, kur gyvai pieš 8 gatvės menininkai. Taip pat bus pristatyti du festivalio projektai – architekto Audriaus Ambraso idėjinis pasiūlymas „Žaliojo tilto skulptūrų redukcijos projektas“ bei fotomenininko Liudo Parulskio miesto fotokoliažai.

Užbaigus festivalio meninius projektus rugsėjo 13 d. kultūros bare „Kablys“ vyks diskusija „Asmeninės viešosios erdvės“. Joje apie gatvės meną ir poreikį asmeninti viešąsias erdves kalbėsis menotyrininkė Laima Kreivytė, paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, fotografas Henrik Haven (DK), kuratorė Yasha Young (DE), į festivalį atvykę menininkai ir kiti pašnekovai. Po diskusijos – festivalio dūzgės su Monday Jazz.

Organizatoriai tikisi, kad antrojo tarptautinio festivalio „Vilnius Street Art“ metu miestas patirs solidžią meno injekciją.

Rengėjų informacija

Bernardinai.lt

Vytis Valantinas. Kaip rugsėjo 1-ąją paversti nepaprasto nuotykio pradžia?

$
0
0

Likus mėnesiui

Į namus, kuriuose gyveno 7 metų vaikas, atėjo ramus rugpjūčio vakaras. Šiltame virtuvės ore pleveno įprastos, mielos, tarsi iš M. Stepnovos romano atskridusios, „namų židinio fėjos“, gaubiamos baltų, ką tik arbatinuke užvirusio vandens garų. Vaiko tėvai sėdėjo prie atdaro buto lango ir kalbėjosi.

– Liko mėnuo, – murmėjo Tomas. – Regis, apie viską pagalvojom, viską papasakojom, bet vis tiek neramu.

– Jis šaunuolis, – pasakė Ieva, – moka pats išsirinkti ir nusipirkti blynų kavinėje! Vakar buvom, pati mačiau: su MĖLYNIŲ uogiene...

– Ar jis moka tai padaryti valgykloje, kai aplink klega dar 200 vaikų? – abejojo Tomas.

– Susitvarkys, išmoks! – drąsino vyrą Ieva. – Aš juo tikiu. Nemanau, kad mums dar ką nors verta daryti. Tegul vaikas mėgaujasi vasara. Atėjus rugsėjo pirmajai, aš iškaulysiu darbe keletą dienų atostogų, kad nebūčiau pavargusi, ir, iš mokyklos grįžus Linui, galėčiau su juo tyrinėti pirmųjų dienų klasėje įspūdžius.

rugsėjo 1-oji

Nepaprasto nuotykio pradžia

Kiekvienam septynmečiui pirmasis „mokyklinis“ rugsėjis tampa didelio 12 metų trunkančio nuotykio pradžia. Koks bus šis nuotykis? Vieni pirmokai rugsėjo pirmosios laukia kaip šventės, kiti – mato ją kaip dar vieną suaugusiųjų sugalvotą „sankciją“, kuri sujauks jų gyvenimus. Kai kuriems tėvams mokyklos pradžia labiau siejasi su palengvėjimu, jų vaiko stiprybių ir savarankiškumo augimu, kitiems kelia didžiulį nerimą, baimę, kad jų vaikas patirs nesėkmę, bus nepakankamai suprastas ir įvertintas. Normalu, jei abu šie jausmai – ir džiaugsmo, ir nerimo – suaugusiesiems kyla kartu, yra sumišę, nes mokymosi pradžia žymi naujo svarbaus etapo pradžią, kurioje slypi ir svarbios galimybės, ir potencialūssunkumai

Šio straipsnio tikslas – „atgaivinti“ nerimastingo džiaugsmo kamuojamus būsimų pirmokų tėvus, nuraminti „sudirgusius nervus“, padrąsinti pasitikėti savo vaiku ir, svarbiausia, atkreipti dėmesį į faktą, kad vaiko mokymosi motyvacija daugeliu atveju yra „išvestinis dydis“, pasekmė, priklausanti nuo protingo, pamatuoto tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą, kuris prasideda ikimokykliniame amžiuje, ir, palengva atslūgdamas, išlieka per visus mokyklinius metus, kol paauglys ima daryti sprendimus, susijusius su savo profesijos pasirinkimu. Vaikui augant, suaugusiųjų reikšmė ir vaidmuo jo gyvenime ne mažėja, o keičiasi. Jei to nepripažįstame, kone kiekviename amžiaus tarpsnyje susiduriame su savitu vaiko pasipriešinimu. Raidos etapo poreikius atitinkantis suaugusiųjų įsitraukimas yra vaikui naudingas ir puoselėjantis, jis leidžia „amortizuoti“, švelninti patiriamus mokymosi ar bendravimo sunkumus, nesėkmes paversti sėkmės ir augimo galimybėmis.    

Aiškiai ir konkrečiai apie vaiko laukiančias permainas

Tėvų baimės dėl būsimo pirmoko yra gerokai susijusios su pokyčiais, kuriuos vaikas patirs, ir naujomis situacijomis, su kuriomis jis turės susitvarkyti. Svarbu gebėti nepagrįstas, katastrofines baimes („jis vos moka skaityti, kiti jį pralenks ir jis neįstos į universitetą“) mintyse atsieti nuo realių faktų apie tikrus vaiko laukiančius pokyčius. Kuo tiksliau tėvai geba sau patiems apibrėžti, kas iš tikrųjų laukia būsimo pirmoko – tuo mažesnis nerimas. Išvardykime šias aprėpiamas permainas, kurias patirs Jūsų sūnus (dukra), tapęs(-usi) mokiniu(-e):

vaikas sutiks naują mokytoją ir kitą mokykloje dirbantį personalą, kurių turės klausyti ir su kuriais jam prireiks sutarti bei pasitarti: paprašyti jų pagalbos ar užduoti klausimus (kai kurios mokyklos suteikia galimybę vaikams susipažinti su mokytoja dar prieš prasidedant mokslo metams, kitos – priešingai, teigdamos, kad visi įstaigoje dirbantys pedagogai yra „geri“, tokių susitikimų vengia);

jei vaikas prieš tai nelankė darželio, jis atsidurs keliasdešimties nepažįstamų vaikų, tarp kurių turės susirasti draugų ir bendražygių, apsuptyje; nelankę darželio vaikai paprastai turi mažiau bendravimo su bendraamžiais patirties ir daugumą konfliktų yra linkę spręsti įtraukdami suaugusiuosius. Iššūkis tokiam vaikui – išmokti, kad dalį nesutarimų su vaikais galima spręsti pačiam, savarankiškai įtikinant, perkalbant, susitariant, susitaikant ir kt.;

pamokos truks ilgiau nei darželio ugdomieji užsiėmimai;

laiko žaidimams pamokų metų bus skiriama mažiau, žaidimai bus koordinuojami mokytojos, tai yra kitaip, nei vaikas yra įpratęs (dėl šios priežasties itin vertinga išlieka galimybė pažaisti namuose, šis vaiko poreikis tapus pirmoku niekur nepradingsta, jis yra labai svarbus vaiko nerimo įveikai ir laimingumui; asmens poreikis žaisti, jei tik nėra užgniaužiamas ir vėliau sudraskomas žiauraus ir perdėm reiklaus superego (psichologinė sąvoka, kuria apibūdinami vidiniai žmogaus reikalavimai elgtis tinkamai), išlieka visą gyvenimą; džiaugsmo ir naudos žaisdami gauna ir vaikai, ir senoliai);

keisis vaiko dienos ritmas, darbotvarkė, ryto ir vakaro rutina, laikas, kurį jis praleidžia atskirai nuo tėvų, kitų jam gerai pažįstamų suaugusiųjų;

mokykloje bus naujų, anksčiau negirdėtų taisyklių, kurių teks laikytis, ir užduočių, kurias reikės stengtis atlikti (dauguma tėvų labiausiai nerimauja dėl to, kaip jų vaikui seksis mokytis, taip pat dėl galimų jo nusižengimų ar elgesio problemų, patyčių);

vaikas gaus pirmuosius mokytojo skiriamus savo veiklos įvertinimus, nesvarbu, kad išreikštus ne skaitiniais pažymiais, bet emociškai įkrautomis piktogramomis (paveikslėliais);

atsiras naujas kelias, kuriuo vaikas kas rytą keliauja į mokyklą (jei anksčiau vaikas lankė darželį – šis kasrytinis kelias pasikeis); taip pat pasikeis aplinka, kurioje vaikas kasdien praleidžia daugiausia laiko: jos garsai, spalvos, kvapai ir kt.

jei vaikas valgys priešpiečius ar pietus mokyklos valgykloje – keisis jo maisto racionas, tikriausiai jam reikės išmokti savarankiškai apsipirkti valgykloje, kai aplink šurmuliuoja daug nepažįstamų vaikų. 

Kiekviena iš šių permainų turi savyje paslėptą didesnį ar mažesnį iššūkį, taip pat – džiaugsmą, ir naujus potyrius. Labai svarbu, kad 7 metų sulaukęs vaikas turėtų galimybę patirti visas šias naujoves, nes pernelyg nuo jų saugodami suaugusieji užkirstų vaikui galimybę augti ir stiprėti.

rugsėjo 1-oji

Pedagogų vaidmuo

Gerai, kai mokyklos iš anksto skiria dėmesio būsimų pirmokų tėvams, kad padėtų jiems parengti vaiką artėjantiems mokslo metams. Tėvai gali labai daug padaryti dėl savo vaiko, jeigu iš anksto žino apie laukiančio mokymosi detales: gauna rašytinę informaciją apie būsimą vaikų dienotvarkę, elgesio taisykles, maitinimo sąlygas, paprastus kasdienius įgūdžius, kuriuos turėdamas vaikas drąsiau jausis mokykloje ir kurių lavinimui galima skirti laiko prieš prasidedant mokslo metams. Svarbi galimybė su vaiku iš anksto aplankyti mokyklos patalpas (jei įmanoma – keletą kartų).

Tyrimų duomenys rodo, kad tėvai, dar prieš prasidedant mokslo metams gaunantys tokio dėmesio, yra labiau linkę įsitraukti į vaikų ugdymą, bendradarbiauti su pedagogais, kurie dėjo pastangas užmegzti ryšį, suvokdami, kad mokyklos pradžia yra ne tik vaikui, bet visai jo šeimai svarbus įvykis. Pedagogai, per savo ilgametę patirtį matę daugybę pirmokų ir kartu su tėvais sprendę jų sunkumus, yra labai vertingas informacijos ir palaikymo šaltinis tėvams, taip pat – savotiški lyderiai, galintys paskatinti atėjusius tėvus susipažinti, diskutuoti tarpusavyje, kloti pagrindus būsimam bendravimui ir bendradarbiavimui tarp tėvų. Yra svarbu, kad pedagogai papasakotų tėvams apie atsakomybes, tenkančias mokyklai ir šeimai ugdymo procese, ir kviestų šiomis atsakomybėmis pasidalyti. 

Tėvų vaidmuo: svarbiausia turėti savo vaikui laiko

Vienoms pirmoko laukiančioms permainoms tėvai gali padėti pasirengti iš anksto, kitoms skirti laiko mokslo metams jau prasidėjus, trečias vaikai dažniausiai puikiai įveikia patys, be papildomos pagalbos, suaugusieji apie jas ir nesužino. Kartais pasitaiko, kad darželyje gerai pritapę vaikai būna nervingi ir prislėgti pirmąją dieną ar savaitę pradinėje mokykloje. Svarbiausias veiksnys, padedantis vaikui prisitaikyti prie būsimų ar jau užklupusių pokyčių, yra artimiausių suaugusiųjų jam skiriamas dėmesys, kalbėjimasis su vaiku apie tai, kokie nauji dalykai laukia mokykloje, domėjimasis, ką jis patyrė per pirmąsias dienas, savaites, mėnesius. Kartu pasvarstykime, ką galime padaryti, kad vaikui pradėti mokytis būtų lengviau.

Tikėkite savo vaiku ir pedagogais. Kad ir kaip Jūsų vaikas reaguotų į mokyklą, Jus, kaip mamą ar tėtį, turėtų raminti žinia, kad pedagogai greičiausiai bus matę daugybę nerimą išgyvenančių vaikų ir tikriausiai žinos strategijų, kaip tokioje situacijoje vaikui galima padėti. Išlikite vaiko akyse pozityviai nusiteikę ir stiprūs. Būkite tie, kurie galės pagelbėti, jei vaikui pagalbos prireiktų, tie, kurie domėsis, kaip vaikui mokykloje sekasi, tie, kurie iš savo patirties žino, ką reiškia būti mokiniais ir gali suprantamai apie tai papasakoti, atsakyti į klausimus, nuraminti. Džiaukitės faktu, kad Jūsų vaikas – užaugo! Jis jau pirmokas.

Paieškokite internete mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų bendruomenių, forumų, susipažinkite su jais, teiraukitės, kaip jų vaikai jautėsi, pradėję lankyti mokyklą. Vėliau nepamirškite parašyti jiems, kokie patarimai buvo vertingi, padėjo. Tėvų bendruomenės turi didelę jėgą, padedančią įveikti vaikų sunkumus ir taip pat – siekti švietimo sistemos reformų. Lietuvoje vis dar labai svarbu jas burti ir stiprinti.

Jeigu mokykla suteikia tokią galimybę, kartu su vaiku apžiūrėkite mokyklą, klasę ir susipažinkite su būsima mokytoja dar prieš prasidedant mokslo metams. Ištyrinėkite patalpas, suraskite ir apžiūrėkite tualetą ir valgyklą. Jei tai padarysite, Jūsų vaikas jausis daug drąsiau, nes rugsėjo pirmąją pateks į jau šiek tiek pažįstamą aplinką. Tas pats galioja ir Jums – mama ar tėtis, šventės metu nerandantis mokyklos įėjimo, aktų salės ar reikiamos klasės ir besiblaškantis po sausakimšą nepažįstamą pastatą, tikrai glumins vaiką. Kartu pasivaikščiokite į mokyklą vedančiu keliu, ieškokite šiame įvykyje džiaugsmo. Galbūt kažkur pakeliui, tarp pilkų namų ir kreivų tvorų, yra koks nors stebuklingas mažas kioskas, kuriame po pamokų galima nusipirkti ledų ar saldainių?

Dar kartą papasakokite vaikui apie tai, kaip saugiai elgtis gatvėje, net jei manote, kad vaikas to jau išmoko darželyje. Dalis vaikams skirtų taisyklių, palikus darželį, pasikeičia, jiems svarbu suprasti, kokie dalykai išlieka tokie patys, net jeigu vaikas – jau pirmokas. 

Vaikui itin vertinga pažinoti bent kelis kitus vaikus, kurie eis į tą pačią klasę, o Jums – jų tėvus. Prisiminkite savo vaikystę – daug lengviau yra dalyvauti šventėje, estafetėje, renginyje, gimtadienyje, kuriame jau kažką pažįstate: žmogų, prie kurio iš karto galima prieiti ir sveikintis, su kuriuo galima laikytis kartu, su kuriuo mokykla ir pamokos akimirksniu tampa ne vienišu, bet bendru reikalu.

Dar prieš einant į mokyklą papasakokite vaikui, ką reiškia būti mokiniu. Juk mokinio vaidmuo gana rimtas, visai kitoks nei ikimokyklinuko. Vaikui, jo neišgąsdinant, reikėtų pozityviai (bet kartu tikroviškai, nepagražinant, neapgaudinėjant) papasakoti, kokia bus ir kiek truks mokymosi diena, kuo ji bus įdomi, kada nuo šiol jis turės eiti miegoti ir kada keltis, ar keisis drabužiai, jam einant į mokyklą, kokius daiktus jis galės pasiimti su savimi, o kokius privalės palikti namuose. Paaiškinkite vaikui, kodėl į mokyklą negalima neštis brangių daiktų ir kaip reikia saugoti jam priklausančius daiktus (pirmokams yra svarbi galimybė turėti mokykloje jiems priklausantį mažą, neprabangų žaisliuką). Vaikui taip pat svarbu, kur ir ką jis valgys, ką daryti, jei bus neskanu, kada Jūs nuvešite jį į mokyklą ir kada pasiimsite; kas atvyks, jeigu Jūs negalėsite jo paimti, ar vakarais jam bus galima pažaisti (būtinai!), kaip vaikas galės su Jumis susisiekti, jei jį ištiktų bėda. Jei susisiekti negalės – kaip ir iš ko vaikui prašyti pagalbos. Ką vaikui tiksliai reikia sakyti, kaip pradėti pokalbį, kai jam reikia pagalbos? Kaip už tą pagalbą padėkoti? Ką daryti, jei pagalba visai nepadeda?

Skirkite laiko vaiko įgūdžiams, kurie padės jam jaustis drąsiau mokykloje, pavyzdžiui, – pažaiskite su vaiku vaidmenų žaidimą, kurio metu jis gauna tikrų pinigų ir savarankiškai išsirenka bei nusiperka (gaudamas grąžos!) vieną iš kelių patiekalų imituotoje mokyklos valgykloje. (Juokais suvaidinkite bambančią, kuo nors nepatenkintą virėją, o paskui – draugišką.)

Kartu perskaitykite kokią nors vaikišką knygą, kurioje rašoma apie pirmąją dieną mokykloje. (Tik neišrinkite baisios istorijos, mokyklos ir mokytojų aprašymų vaikų literatūroje yra visokių.)

Dar prieš rugsėjo pirmąją pratinkitės prie naujo dienos ritmo. Stenkitės daryti tai maloniai, o ne taikykite sankcijas. (Naujas miego ir kėlimosi laikas – svarbus pokytis, jį patiria vaikai, kurie jau yra dideli, gudrūs ir eina į mokyklą! Paaiškinkite tai vaikui.) Dar prieš rugsėjo pirmąją išeikite į lauką nešini kuprine, apsirengę uniforma ar tais drabužiais, kuriuos parinkote mokyklai. Naudos galima gauti ir iš kaimynų – sutarkite, kad jie vaiką ištikusius pokyčius pastebėtų ir į juos garsiai sureaguotų („Oho, Jūsų sūnus nešasi kuprinę, apsirengęs švarku – jau mokinys!)

Prieš rugsėjo pirmąją paguldykite vaiką miegoti laiku, ir patys labai netempkite į naktį, tai padės būti žvalesniems ir ramesniems iš ryto. Kartu su vaiku iš vakaro pasiruoškite pirmajai dienai skirtus drabužius.

Vaikui bus lengviau leisti Jums išeiti rugsėjo pirmąją, jeigu jis žinos, kiek laiko praleis mokykloje, ką ten veiks ir kada Jūs sugrįšite jo pasiimti. Galite vaikui palikti kokį nors mamos ar tėčio „reprezentantą“ (tėvus simbolizuojantį daikčiuką), kuris padės jam jaustis ramiau, nes visą laiką bus kišenėje (maža žaislinė figūrėlė, mažytė tėčio, mamos ar namų nuotrauka, ar kt.). Laikykitės duoto pažado ir pasiimkite vaiką iš mokyklos laiku. (Prisiminkite savo vaikystę, ar buvo nutikę taip, kad Jūsų pasiimti atėjo paties paskutinio(-ės), kaip tada jautėtės?)

Dar kartą atminkite: daugelis pradinių klasių mokytojų yra tikri profesionalai, jie neturėtų ant Jūsų supykti, jeigu pirmąją dieną klasėje paliksite verkiantį vaiką. Tokių situacijų pedagogai yra matę daugybę kartų ir moka suteikti paramą nuliūdusiam vaikui. Kai kurie pedagogai juokauja, kad didesnis sunkumas jiems – tarpduriuose pravirkstantys tėvai. Jei pavyksta, trumpam suvaldykite savo pačių jaudulį, nes vaikui gali būti baugoka matyti klasėje verkiančią mamą (pasitaiko ir tėčiams). Suprantama, rugsėjo pirmoji – jaudinantis įvykis tėvams, ir jeigu Jūs išgyvenate labai intensyvius jausmus – nepykite ant savęs, nes tai – normalu. Galite drąsiai verkti iš džiaugsmo arba ilgesio iš karto, kai tik nulipsite mokyklos laiptais. O jei nepavyko ir apsiverkėte prie vaiko – nesisielokite, ašaros nieko blogo, tik pasakykite, kad vaiku džiaugiatės ir didžiuojatės.

Jei vaikas labai susijaudinęs – sutarkite, kam iš mokyklos personalo Jūs galite paskambinti dienos metu ir pasiteirauti, kaip pirmokas(-ė) laikosi.

Galite iš anksto pasitarti su mokytoja, koks atsisveikinimo su vaiku ritualas jos praktikoje suveikia geriausiai.Daugelis autorių rekomenduoja, kad jis būtų trumpas ir paprastas: pirmosiomis dienomis vaikas gali būti palydėtas į tualetą (jei to reikia), prie drabužių spintelių, tada prie suolo. Daugeliui vaikų padeda trumpas apkabinimas ar bučinys bei patikinimas, kad Jūs grįšite jo pasiimti. Šį atsisveikinimo ritualą galima labai greitai sutrumpinti, kai tik vaikas pasijunta saugus, o galiausiai jis palieka Jus prie mokyklos laiptų ir skuodžia vidun. 

Pirmosiomis savaitėmis ypač domėkitės, kaip Jūsų vaikui sekasi mokykloje, tačiau nekvoskite. Jeigu vaikas į pasiteiravimą atsako: „Ai, nieko neveikėm toj mokykloj“ ir nori eiti žaisti – leiskite, pailsėjęs tikrai papasakos ką nors daugiau. Svarbiausia – likite prieinami pokalbiui. Formuluokite vaikui klausimus vartodami paprastus žodžius. Pavyzdžiui, ne visi pirmokai (kaip, beje, ir jų mokytojai) tiksliai supranta, ką reiškia žodis „patyčios“. Atsakymą rasite svetainėje www.bepatyciu.lt.

Jei Jūsų vaikas sielojasi, kad kiti vaikai jau moka tai, ko jis dar nemoka, nuraminkite jį – tikrai išmoks. Didžiausia problema pirmaisiais mokslo metais yra ne ta, kad vaikas patiria sunkumų (jų patirti normalu), bet pernelyg silpnas vaiko ryšys su artimiausiais suaugusiaisiais, kalbėjimosi, domėjimosi vaiko patirtimi stoka, dėl kurios vaikas nedrįsta apie savo sunkumus pasipasakoti. Rugsėjo pirmoji neabejotinai yra šventė, tačiau po poros dienų ši šventė pasibaigia, o iššūkių – padaugėja. Pirmokui yra labai svarbi tėvų parama tvarkantis su patiriamais iššūkiais.

Jei Jūsų vaikui mokykloje labai patiko – nelikite abejingi. Tegul Jūsų džiaugsmas tampa matomas, leiskite vaikui suprasti, kad esate patenkintas net ir mažiausiais  pasiekimais – juos vaikas bus linkęs kartoti ir plėtoti. Jei Jūsų vaikas nusiminęs, sužinokite, kas atsitiko, tapkite vaiko bendražygiu sprendžiant problemą. Būdami su vaikais išvien, būdami „vaikų pusėje“, o ne juos kaltindami, bardami ar moralizuodami, suaugusieji turi galimybę „amortizuoti“ daugelį vaikus ištikusių sunkumų.

Nesitikėkite, kad Jūsų vaikas pats detaliai paaiškins, kas jam nepavyksta per pamokas. Šią informaciją gausite ir vaikui padėti galėsite tik bendradarbiaudami su pedagogu. Tėvai kartais paskuba siekdami pagalbos iš išorės, ieškodami toli nuo vaiko aplinkos ir kasdienių situacijų tūnančių ekspertų, aplenkdami išminčius, dirbančius jų vaiko ar paralelinėje klasėje, per savo praktiką mačiusius daugybę vaikų ir galinčius padėti sugalvoti, kaip mokytojas ir tėvai gali dirbti išvien, spręsdami vaiko mokymosi sunkumus. Tegul Jūsų vaiko mokytoja tampa pirmuoju žmogumi, su kuriuo Jūs susisiekiate, jeigu Jūsų vaikas turi sunkumų. Leiskite mokytojai suprasti, kad norite prisidėti prie vaiko ugdymo, klauskite, ką galėtumėte padaryti, kad vaikas jaustųsi ir jam sektųsi geriau.

Jei Jūsų vaiką nuskriaudė kitas vaikas, gera mintis yra pirmiausia kreiptis į vaiko mokytoją, prašyti pagalbos ir konfliktą spręsti jai padedant. Į tiesioginį Jūsų skambutį daugelis kitų tėvų gali sureaguoti gynybiškai. Mokytoja, kaip pedagogė ugdanti Jūsų vaiką, turi aiškiai apibrėžtą vaidmenį, pareigas ir teisę susisiekti su skriaudėjo tėvais, atskleisti faktus, aiškintis situaciją ir teikti rekomendacijas, kaip problemą spręsti. Niekada neauklėkite kito vaiko tiesiogiai, savarankiškai, skambindami jam mobiliuoju telefonu, siųsdami grasinančią žinutę (visiškai netinkama), nesiimkite „ūkauti“ ant kito vaiko pričiupę jį mokyklos koridoriuje. Pastarojo vaiko tėvai gali suklysti ir palaikyti Jūsų veiksmus prievarta, o tada – nesigilindami į tai, ką jų pačių sūnus (dukra) iškrėtė, imsis gelbėti savo, o ne Jūsų vaiką. Tokiais veiksmais galite ne padėti, bet pakenkti savo vaikui. Pasitaiko, kad susikivirčiję vaikai susitaiko tą pačią savaitę, tuo tarpu tėvai lieka susipykę ilgam.

Siekite kuo geresnio ryšio su pedagogu, ypač tuo atveju, jeigu Jūsų vaikas pasakoja apie patiriamas patyčias. Kartu su juo galvokite, kaip padėti vaikui, konsultuokitės su švietimo pagalbos specialistais, kelkite šią problemą tėvų susirinkimuose, ne kaltinkite kitus tėvus, bet kvieskite kartu galvoti, ką daryti, dalykitės aiškiomis, konkrečiomis atsakomybėmis, ieškokite atsakymų interneto svetainėje www.bepatyciu.lt. Tyrimų duomenys rodo, kad patyčios daroitin stiprų negatyvų poveikį vaikų psichikos sveikatai ir mokymuisi, todėl joms užkirsti kelią būtina kuo skubiau ir nuolat vaikus mokyti elgtis tinkamai, būti šio elgesio modeliais. Nieko nedarant, savaime patyčių problema neišsisprendžia.

Jei Jūsų pirmokui mokykloje nepavyksta susirasti draugų – pasitarkite su mokytoja. Pedagogai paprastai išmano daugybę būdų ir priemonių, padedančių įtraukti į bendrą veiklą visus vaikus ir paskatinti juos bendrauti, jei tik laiku pastebi, kuris vaikas lieka nuošalyje dažniau nei kiti. (Gausu tokių priemonių yra Lions Quest ir kitose programose). Jei turite giminaičių ar draugų, auginančių panašaus amžiaus vaikus – aplankykite juos savaitgaliais, kuo dažniau veikite ką nors drauge. Tokiu būdu Jūsų vaikas, kuris dar nesusirado draugų mokykloje, tobulins savo bendravimo įgūdžius ir patirs bendravimo teikiamą džiaugsmą, taps drąsesnis būdamas su bendraamžiais, o tai ilgainiui padeda susirasti draugų mokykloje. Iš pradžių svarbu, kad jis turėtų bent vieną draugą kur nors, neliktų vienišas.

Mokslo metų pradžioje nepersistenkite su būreliais, palikite vaikui laisvų popiečių veikti tą, ką jis mėgsta: pažaisti, pažiūrėti filmuką, dūkti, piešti, pasėdėti prie kompiuterio ar kt. Šis laikas vaikui tebėra labai reikalingas, nors jis – jau nebe ikimokyklinukas.

rugsėjo 1-oji

Tėvų lūkesčių ir nuostatų svarba

Būsimam pirmokui vienodai rizikingi yra ir nepagrįstai dideli, ir labai maži tėvų lūkesčiai. Pirmuoju atveju tėvai labai pervertina atėjusių mokslo metų svarbą, tampa neadekvačiai reiklūs, kritiški, taip aštrindami vaiko patiriamų sunkumų išgyvenimą. Antruoju atveju tėvai akivaizdžiai nevertina vaiko pastangų, neskiria jam dėmesio, manydami, kad rugsėjo pirmosios permainos nieko nereiškia arba kad mokymasis yra tik „vaiko reikalas“ ir kt.

Pasekmės abiem aprašytais atvejais gali būti įvairios. Pasitaiko, kad nepajėgiantys patenkinti tėvų lūkesčių arba nuolatinį abejingumą patiriantys vaikai ilgainiui ima protestuoti, atsisako eiti į mokyklą, gali padidėti vaiko jautrumas, atsirasti miego, apetito pokyčių, psichosomatinių nusiskundimų ir kitų problemų. Jei matote, kad tai vyksta – pasitarkite su vaikų psichologu.

Straipsnyje taip pat verta skirti dėmesio tėvams, kurie yra labai nepatenkinti mokyklomis ir šalyje susiklosčiusia švietimo situacija, turi tam savų priežasčių. Yra suaugusiųjų, kurie vos prisiminę mokyklą pajunta, kaip iš giliai, iš toli, iš pačios vaikystės, dundėdami ima artintis patys stipriausi potyriai: nuoskauda, baimė, pyktis, vienišumas, nuobodulys ar kt. Taip yra ne visiems, bet šitaip pasitaiko, mokyklinių patirčių tikrai yra labai įvairių.

Dominuojanti pedagogikos sistema visais laikais neišvengiamai turi savo kritikų, tai yra normalu ir pozityvu, nes suteikia galimybių permainoms. Pasitaiko, kad aktyviai domėdamiesi tėvai randa kraštutinių atskalūnų ir „kovotojų“ prieš vyraujančią sistemą, pavyzdžiui, teigiančių, kad dabartinė pedagogika savo esme išliko perdėm „prievartinė“ ar kt. Kartais kitoniško mąstymo apie vaiko ugdymą stovyklos turi svarių argumentų savo teiginiams, kurie atkreipia dėmesį į tai, kaip švietimo sistemą galima keisti, tobulinti. Į šį reikalą įsigilinę tėvai, kartais nusprendžia pasirinkti pagal alternatyvius modelius dirbančias švietimo įstaigas.

Kad ir kokią pradinę mokyklą tėvai nuspręstų pasirinkti, yra svarbu, kad jie su mokykla susijusias abejones aptartų tarpusavyje, su kitais tėvais ir pedagogais, „transliuotų“ jas švietimo politikams, bet ne vaikams, kuriems tėvų išankstinė negatyvi nuostata mokyklos ar mokytojų atžvilgiu kelia vidinę sumaištį ir verčia išlikti lojaliems tėvams ir priešintis pedagogams.

Taip pat reikėtų išvengti supriešinimo, sakant vaikui, kad jis yra kitoks nei kiti vaikai, jo tėvai yra įžvalgesni, todėl parinko jamgeresnę mokyklą, nei kitiems vaikams. Šie atvejai nėra labai dažni, bet kartais jų pasitaiko. Negatyvus išankstinis tėvų nusiteikimas ir vėlesni vaiko sunkumai mokykloje yra susiję glaudžiai ir apmaudžiai.

Būkite atsargūs lygindami savo pačių vaikystės patirtį mokykloje su savo vaiko patirtimi (net jeigu jis eina į Jūsų lankytą mokyklą, kurioje vis dar dirba tie patys, Jums pažįstami pedagogai). Jei Jums vaikystėje mokykla nepatiko, tai nebūtinai reiškia, kad nepatiks ir Jūsų vaikui bei atvirkščiai. Galite stipriai suklysti „permesdami“ savo vaikui sunkumus, kuriuos Jums patiems teko patirti vaikystėje. Jei Jums mokymasis buvo sunkus, alinantis ir nuobodus darbas, taip nebūtinai bus Jūsų vaikui. Nenuvertinkite savo vaiko galimybių sutarti su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, kurių patys vaikystėje nemėgote.

Baigiamosios mintys

Atsiskyrimo nerimą, pradėjus lankyti mokyklą, patiria ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Jeigu Jūsų vaikas nelankė darželio arba ten praleisdavo ne visą dieną, pirmųjų mokslo metų pradžia reiškia tai, kad Jūs įgyjate daug daugiau laisvo laiko, nei anksčiau turėjote, su kuriuo ne visada aišku, ką daryti. Tokiu atveju rugsėjo pirmoji ne tik vaikams, bet ir Jums tampa naujų nuotykių pradžia. Laikykitės!  

Ikimokyklinis.lt logo

„1913. Šimtmečio vasara“ – išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama

$
0
0

1913. Šimtmečio vasara. Florian Illies. Iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė. - Vilnius: Sofoklis, 2014. – 304 p.

Ar kalbant apie 1913-uosius galima ignoruoti negandą, jau tykančią už kampo? Pirmasis pasaulinis karas vos po metų, tačiau Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“ – kvapą gniaužianti išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama. 1913-ieji buvo ypatingi metai. Tai literatūros, dailės, muzikos pakilimo laikotarpis, kultūros aukso amžius.

Vienos gyventojos apsinuogina Gustavo Klimto ir Egono Schielės dirbtuvėse, kitos apnuogina sielą dr. Sigmundui Freudui. Mažutė Coco Chanel skrybėlių krautuvėlė klesti Paryžiuje, o Prahoje kenčia Kafka. Stravinskis švenčia premjerą – „Šventąjį pavasarį“. Charlie Chaplinas pasirašo pirmąją sutartį. Mados namai „Prada“ Milane atidaro pirmą butiką. O 1911-aisiais iš Luvro pavogta „Mona Liza“ po dvejų metų randama Florencijoje.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1913-aisiais, rašo Florian Illies, vaikščiodami Vienoje, Šėnbruno parke, netikėtai susitikti ir kokį sykį pasisveikindami mandagiai kilstelėti skrybėlę galėjo Stalinas ir Hitleris, dar tebelaukiantys savo didžiosios progos. Jie niekados daugiau nebuvo taip arti vienas kito, kaip 1913-ųjų sausį abiejų pamėgtame parke. Hitleris ir Stalinas nesusitiko net 1939-aisiais, sudarydami pražūtingą „paktą“.

„1913. Šimtmečio vasarą“ galima skaityti kaip to laiko menininkų gyvenimo apžvalgą, tačiau kartu ji atskleidžia daug asmeninio gyvenimo detalių, gandų, net anekdotų. Lengvas ir žaismingas pasakojimas įtraukia skaitytoją, intriguoja sekti autoriaus mintį, susieti daugybę faktų ir sužinoti netikėti požiūrį.

Knygos autorius Florianas Illiesas (g. 1971) studijavo istoriją Bonos ir Oksfordo universitetuose, dirbo didžiausių Vokietijos laikraščių redaktoriumi ir žurnalistu, nuo 2008 metų vadovauja laikraščio „Zeit“ meno ir literatūros skyriui.

Bernardinai.lt

Menų festivalis „PLArTFORMA“ Klaipėdai dovanoja įspūdingą teatro ir cirko renginių fiestą

$
0
0
Teatr Ósmego Dnia (Lenkija). Spektaklio „Laivas“ akimirka. Organizatorių archyvo nuotrauka

IX-asis tarptautinis menų festivalis „PLArTFORMA“ išsiskiria nemokamų renginių miesto viešosiose erdvėse gausa. Vienintelis festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, pristatantis šokio ir teatro, dailės, multimedija projektų, naujojo cirko ir kino kūrėjus bei jų grupes iš Lietuvos ir užsienio Klaipėdoje vyks jau šią savaitę – rugpjūčio 21–26 dienomis.

Festivalį Klaipėdos piliavietėje šį ketvirtadienį, rugpjūčio 21 d. (ketvirtadienį) 21 val. atidarys penktą dešimtį skaičiuojantis vienas garsiausių teatrų iš Lenkijos „Aštuntosios dienos teatras“ (Teatr Ósmego Dnia). Jų atvirai erdvei skirtas spektaklis „Laivas“, kuriame vaidina 15 aktorių, išsiskiria įspūdinga scenografija ir ugnies efektais. Laivas yra spektaklį vienijanti ašis. Tai ir daugiapakopė, judanti scena, primenanti didelį sparnuotą laivą ir spektaklio pasakojimą mezgantis elementas, galintis vieną akimirką virsti Nojaus laivo įsikūnijimu, o kitą – jau pabėgėlių plaustu, suręstu iš guminių pontonų. Spektaklis pasakoja, kad gyvename migrantų, pabėgėlių, keliautojų ir klajoklių epochoje. Keliaudami po šalis ir žemynus, savo sielas šildome dvasinių arba etinių, dangaus ar geografinių, tikrųjų ar įsivaizduojamų namų prisiminimais. Laivas, atgijęs nuo aktorių buvimo, blizgantis metalinėmis burėmis, keičiantis savo formą prožektorių šviesos mirksėjime, juda tarp žiūrovų, kad galiausiai išskleistų purpurinius sparnus ir ilgam išliktų atmintyje nepailstančių, į pažadėtąją žemę keliaujančių keliautojų akyse. Spektaklis bus rodomas du vakarus, tad nespėjusieji į festivalio atidarymą, kviečiami Piliavietėje apsilankyti penktadienį, rugpjūčio 22 d.

Šiųmetinis festivalis rengiamas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, kuris vaikams ir suaugusiems dovanoja cirko trupės „cirque content pour peu“ spektaklį „Tarp pakilimų ir nusileidimų“. Spektaklyje (kuris 24 d. bus rodomas prie kavinės Pilies uostas Kruizinių laivų terminale, o 25 d. krantinėje prie Memelio) vaidina du cirko akrobatai, nuolat kurioziškai „klystantys“, atlikdami cirko numerius. Taip spektaklis prisipildo geros dozės juoko ir nepamirštamų ekvilibristikos elementų, vienodai džiuginančių ir mažą, ir didelį.

Žaismingą cirko pasirodymą Piliavietėje 24 d. pristatys ir klaipėdiečiai – klounų teatro studija „Dulidu“. Ji parodys intriguojantį spektaklį „Šapito“. Šapito (pr. „chapiteau“) vadinama speciali mobili cirko palapinė, kurioje vyksta cirko vaidinimai. Būtent ji taps spektaklio ašimi: penki cirko artistai ir personažai spektaklio metu ne tik vaidins, atliks cirko numerius, bet ir statys pačią palapinę. Pasirodyme susipins objektų teatras, muzika, o statybas vainikuos įspūdingas šešėlių teatras.

Klaipėdiečiams festivalyje šiemet atstovaus ir šokio teatro „PADI DAPI Fish“ šokio spektaklis „Akvariumai“ (chor. A. Krasauskaitė). Spektaklis pristatomas netradicinėje biuro erdvėje ir analizuoja šiuolaikinio darbuotojo fenomeną. Spektaklio kūrėjai klausia, kaip pradedama ir baigiama darbo diena, kuomet patalpoje, įjungus šviesą, praeiviai gali matyti tavo batų raištelius? Ar naujoji biurų architektūra žmogų paverčia beveidžiu kaukėtu darbuotoju? Ką reiškia būti darbo vietoje, kai joje praleidžiame po 8 gyvenimo valandas (o dažnai ir daugiau)? Intriguoja ir vaidmenų perskirstymas – šįkart šokėjai šoks biuro viduje, o žiūrovai spektaklį stebės iš lauko, pro biuro vitrinas. Spektaklis rodomas 23 d. Oberhaus biure (S. Daukanto 3).

Interaktyvių projektų mylėtojus kviečiame į Julijono Urbono instaliaciją „Sapnų viešbutis“, 21–24 d. veiksiantį Meno kieme (Bažnyčių g. 4). Projektas remiasi įžymiais moksliniais eksperimentais, kurių tikslas buvo dirbtinai sukelti sąmoningus sapnus ir paveikti jų turinį. Perkeliant tokius tyrimus iš laboratorijų į viešbutį, publika kviečiama snūstelti ir naujai patikrinti mokslinius eksperimentus patys. Viešbutyje veiks 3 lovos su specialia sapnus režisuojančia įranga, o registratūroje darbuosis pats J. Urbonas. Skubėkite registruotis.

Nemokamai kviečiame apsilankyti ir prancūzų filmų peržiūrose lauko kavinėje Pilies uostas bei dailės ir fotografijos parodose „Baroti“ ir „Si:said“ galerijose. Daugiau informacijos apie visus festivalio renginius www.plartforma.lt

Organizatorių informacija

Bernardinai.lt

Kretingoje įvyko Lietuvos pranciškonų pasauliečių kongresas

$
0
0

Rugpjūčio 15-17 d. Kretingoje vyko pasauliečių pranciškonų kongresas. Renginio tema – svarbūs šv. Pranciškaus žodžiai: „Dievas davė man brolius“.

Kongresas ypatingas, nes pirmą kartą sukvietė tiek suaugusius, tiek jaunus pasauliečius pranciškonus. Tarp 250 dalyvių ir ne vien pasauliečiai, bet ir visų trijų pranciškoniškosios šeimos šakų broliai: mažesnieji broliai, kapucinai ir konventualai. Netrūko iš moterų pašvęstojo gyvenimo atstovių. Visi kongreso dalyviai aplankė ir klarises, gyvenančias uždarą gyvenimą.

Programoje – bendra malda, šv. Mišios, pokalbiai ir diskusijos svarbiomis temomis, giliantis į pranciškoniškąją tapatybę, tarpusavio bendradarbiavimą; koncertas – liudijimas miestui, protmūšis... Viskas – proga geriau pažinti vienas kitą ir sustiprinti tarpusavio ryšį.

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt


Palangoje susitinka Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkai, atvyksta O. Turčynovas

$
0
0

Rugpjūčio 18–20 dienomis Palangoje vyks NB8 – Šiaurės ir Baltijos valstybių – Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų metinis susitikimas.

Lietuvoje laukiama Danijos Karalystės Folketingo pirmininko Mogenso Lykketofto, Estijos Respublikos Rygikogo pirmininko Eikio Nestoro, Islandijos Respublikos Altingo pirmininko Einaro Kristinno Guðfinnssono, Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkės Solvitos Aboltinos, Norvegijos Karalystės Stortingo pirmininko Olemiko Olemico Thommesseno, Suomijos Respublikos Eduskuntos pirmininko Eero Heinӓluomo, Švedijos Karalystės Riksdago pirmininko Per Westerbergo ir jų vadovaujamų delegacijų.

Į renginį šiandien taip pat atvyksta Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas. Jis perskaitys savo pranešimą ir dalyvaus diskusijoje.

Susitikimą įžangos žodžiu pradės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Parlamentų vadovai kalbėsis regionui aktualiomis temomis. Daug dėmesio bus skirta Rytų partnerystės perspektyvoms po 2013 m. lapkričio mėnesį Vilniuje surengto Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo ir artėjant kitam susitikimui, kuris vyks Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu (2015 m. pirmąjį pusmetį).

Politikai taip pat aptars naujus iššūkius regiono saugumui Ukrainos įvykių kontekste, Europos Sąjungos fiskalinės ir monetarinės sąjungos, Baltijos jūros ir Arkties regiono strategijų klausimus. Pastaroji tema – efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas buvo viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programos prioritetinių sričių. Pratęsiant pradėtą dialogą siekiama toliau skatinti diskusiją šia tema.

Kiti klausimai: 2015 m. ketvirtoji pasaulio parlamentų pirmininkų konferencija, kurią numatoma rengti Niujorke; būsimi NB8 parlamentų pirmininkų vizitai į užsienį; kitos NB8 parlamentų pirmininkų konferencijos vieta ir kt. 

Bernardinai.lt

Vasarą elektros kaina Baltijos šalyse didžiausia

$
0
0

Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų. Vidutinė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse stabiliai auga jau kurį laiką ir liepą buvo didžiausia per pastaruosius 9 mėnesius, skelbia nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“.

„Elektros kainų brangimui Latvijoje ir Lietuvoje vasarą įprastai daugiausiai įtakos turi karščiai, didinantys elektros paklausą dėl išaugusio kondicionierių ir kitų prietaisų naudojimo bei tuo pačiu keliantys kainą. Prie didesnių kainų įprastai prisideda ir ribotos elektros energijos perdavimo galimybės iš kaimyninių rinkų. Be to, Baltijos regione elektros energijos kainas iš dalies lemia ir dėl karščių sumažėjęs bei nuo sausos žiemos užsilaikęs žemesnis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose – sumažėja elektros energijos pasiūla, o tai didina kainą“, – pasakoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Jis taip pat prideda, kad Lietuvoje ir Latvijoje nėra pakankamai konkurencingų elektros gamybos resursų, kurie patenkintų visus vidaus vartojimo poreikius, dėl to kainos svyruoja ir yra didesnės nei kaimyninėje Estijoje. „Situacija turėtų pasikeisti, kai pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtys, jungiančios mūsų elektros rinkas su Lenkija bei Švedija“, –  komentuoja J. Bethers.

Vasarą Baltijos regiono hidroelektrinėse taip pat vyksta planiniai remontai, todėl kai kurioms elektrinėms sutrikus ar trumpam nustojus veikti svyruojanti elektros kaina šokteli į viršų. Pasak J. Bethers, tą galėjome pastebėti liepos 30 dieną.

Liepos mėnesį elektros pasiūlą dar labiau nei įprastai mažino Latvijos hidroelektrinėse vykdomi techniniai remonto darbai. Liepos 30 dieną, neplanuotai sutrikus dar vienos hidroelektrinės darbui, rinkoje susidarė elektros energijos deficitas ir rinka būtų automatiškai nustačiusi maksimalią 10,35 Lt/kWh kainą.

Reaguodamas į situaciją, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ aktyvavo rezervinį tiekimą, kad padengtų trūkstamą elektros energijos poreikį. Tuo metu susiformavo aukščiausia mėnesio valandos kaina 75,96 ct/kWh.

Estijos vidutinė elektros kaina liepą buvo mažesnė nei kitose Baltijos šalyse ir siekė 15,25 ct/kWh. Dėl elektros jungčių su Suomija elektros energijos kainos Estijoje yra stabilesnės ir pastaraisiais mėnesiais, „Enefit“ duomenimis, buvo vienodos su Suomijos elektros energijos kainomis apie 95 proc. laiko. Pasak J. Bethers, tam įtakos turėjo šių metų pradžioje pradėjusi veikti 1000 megavatų „EstLink-2“ elektros jungtis su Suomija.

Estijos elektros kainos liepos mėnesį svyravo nuo 7,76 ct/kWh iki 72,5 ct/kWh ir vidutiniškai buvo 23,4 proc. didesnės nei birželį.

Įtakos elektros kainų svyravimui turėjo ir taršos leidimų bei žaliavinės naftos kainų pasikeitimai. Dėl aktyvių pirkimų kovo mėnesį taršos leidimų kainos buvo ženkliai nukritusiosios (iki 15,19 litų), tačiau nuo tada jų kaina kilo ir liepos mėnesį pasiekė 21,51 litą. Tam daugiausiai įtakos turėjo Europos Sąjungos sprendimas mažinti taršos leidimų kiekį bei auganti jų paklausa tarp elektros gamintojų bei kitų įmonių, į aplinką skleidžiančių anglies dvideginį.

Vidutinė žaliavinės naftos kaina liepą sumažėjo apie 3,4 proc. ir siekė 108,19 JAV dolerio už barelį. Tačiau dėl geopolitinių problemų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose mėnesio viduryje naftos kaina svyravo ir buvo pasiekusi 115,06 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, vidutinė žaliavinės naftos kaina birželio mėnesį siekė 111,92 dolerių.

Bernardinai.lt

Popiežiaus Pranciškaus mintys knygoje „Savais žodžiais“

$
0
0

Julie Schwietert Collazo, Lisa Rogak. Popiežius Pranciškus. Savais žodžiais. Iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2014. – 208

Nusižeminimas ir troškimas bendrauti su žmonėmis popiežiui Pranciškui jau pelnė daugelio žmonių meilę. Jis skaldo anekdotus, nebijo prisipažinti, kad mėgsta tango ir nuo vaikystės yra ištikimas vienam Buenos Airių futbolo klubui, nesidrovi savo šalies vadovams užduoti nepatogių klausimų apie neteisingumą, norėdamas paspausti rankas paprastiems žmonėms atsisako vairuotojų bei prabangaus transporto ir sugeba paguosti tuos, kuriuos seniai atstūmė pačios įvairiausios Bažnyčios.

Šioje knygoje – popiežiaus Pranciškaus mintys įvairiais klausimais. Tai puiki galimybė geriau pažinti naująjį žmonių jau pamiltą popiežių ir pasisemti įkvėpimo gyvenimui.

2013 metų kovą naujuoju Katalikų Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas kardinolas iš Argentinos Chorchė Marijus Bergoljas. Pranciškaus vardą pasirinkęs naujasis popiežius dėl savo paprastumo ir nuoširdumo per labai trumpą laiką pelnė žmonių prielankumą, suteikė optimizmo jų tikėjimui ir gyvenimui.

Šios knygelės autoriai iš gausybės šaltinių atrinko naujojo popiežiaus mintis įvairiais klausimais. Skaitytojas galės sužinoti, ką popiežius Pranciškus galvoja apie amžių ir senėjimą, meną ir menininkus, viltį ir laisvę, tikėjimą ir ateistus, kunigų celibatą ir nuotakas siaubūnes, charakterio ydas ir pasirinkimus, išsiskyrimą ir atleidimą, miestą ir futbolą, ir daugelį kitų dalykų.

Tai puiki galimybė geriau pažinti naująjį žmonių jau pamiltą popiežių. Knyga įkvėps naujai pažvelgti ir į savo gyvenimą.

„Tai visai kaip futbole: tenka patirti baudos smūgius ten, kur jie krinta; negali nuspręsti, kur jie pataikys. Toks yra ir gyvenimas, ir turi tvarkytis su juo net ir tada, kai tau tai nepatinka.“ - popiežius Pranciškus 

Bernardinai.lt

Popiežius aukojo Mišias už Korėjos susitaikinimą: Dievas gali užgydyti visas žaizdas

$
0
0

Baigėsi Šventojo Tėvo apaštališkasis vizitas Korėjoje. Pirmadienį apie pirmą valandą po pietų vietos laiku (Lietuvoje buvo dar tik aštuonios ryto) popiežiaus lėktuvas iš Seulo išskrido atgal į Romą. Oro uoste Popiežių išlydėjo Korėjos valstybės ir Bažnyčios vadovai.

Paskutiniąją vizito Korėjoje dieną popiežius Pranciškus Seulo katedroje aukojo Mišias už taiką ir Korėjos vienybę. Prieš Mišias įvyko trumpas neformalus susitikimas su kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovais. Popiežius pasisveikino su Seulo anglikonų vyskupu, liuteronų ir presbiterijonų bendruomenių vadovais, ortodoksų arkivyskupu, taip pat keliais budistų lyderiais. Gyvenimas yra kelionė, - sakė jiems Pranciškus, - ilga kelionė, tačiau mes neturime eiti per gyvenimą vieni nuo kitų atsiriboję, bet turime keliauti Dievo akivaizdoje visi kartu, kaip broliai. Esme broliai, pripažinkime vieni kitus savo broliais ir keliaukime kartu.

Seulo katedroje, pastatytoje toje vietoje, kur aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje rinkdavosi maldai pirmieji Korėjos krikščionys, saugančioje šešiolikos nukankintų šventųjų relikvijas, popiežius Pranciškus kartu su Korėjos prezidente, su Bažnyčios vadovais ir visos tikinčiųjų bendruomenės atstovais meldėsi už taiką ir padalintos Korėjos vienybę.

Mano vizito viršūnė yra ši Mišių auka, kurioje meldžiame Dievą taikos ir susitaikinimo malonės, - sakė Pranciškus homilijoje. Šiandienės Mišios tai visų pirma malda už korėjiečių tautos susitaikinimą. Evangelijoje Jėzus mums sako, kad malda viską gali, jei meldžiasi du ar trys žmonės, susirinkę jo vardu. O juk ji kyla į dangų iš visos tautos!

Mišių pirmajame skaitinyje iš Pakartoto įstatymo knygos buvo kalbama apie Dievo pažadą grąžinti vienybę padalintai ir tremtyje išblaškytai išrinktajai tautai. Mums, - sakė Popiežius, - kaip ir Izraelio tautai, šis pažadas kupinas vilties. Dievas mums pažada laimingą ateitį, bet kartu jis reikalauja, kad ir mes pas jį sugrįžtume ir iš visos širdies paklustume jo įstatymui. Dieviškoji susitaikinimo, vienybės ir taikos dovana neatskiriamai susijusi su atsivertimo malone. Širdies atsivertimas gali pakeisti žmonių ir tautų gyvenimo ir istorijos tėkmę.

Šiandien šį pažada girdime korėjiečių tautos istorinės patirties, jau daugiau kaip šešis dešimtmečius trunkančio pasidalinimo ir konflikto kontekste. Taip pat Kristaus sekėjus Korėjoje Dievas kviečia pamąstyti koks yra jų indėlis į teisingesnės ir žmoniškesnės visuomenės kūrimo darbą.

Šiandien skaitytoje Evangelijoje Petras klausia Viešpatį: „Kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų? Jėzus jam atsakė: Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18,21-22). Šitie Jėzaus žodžiai yra jo skelbtos susitaikinimo ir taikos žinios esmė. Jėzus prašo, kad mes tikėtume, jog atleidimas yra durys į susitaikymą. Jo įsakymas visada atlesti broliams yra radikalus, bet Jėzus mus apdovanoja ir reikalingomis malonėmis. Tai, kas žmogaus akimis žiūrint, atrodo neįmanoma, nepatartina ir kartais net kelia pasišlykštėjimą, Jėzus, savo kryžiaus galia, padaro įmanoma ir vaisinga. Kristaus kryžiaus galia Dievas gali panaikinti kiekvieną susiskaldymą, užgydyti visas žaizdas, atkurti pirmapradžius broliškos meilės ryšius. Tokią žinią palieku jums užbaigdamas savo vizitą Korėjoje. Pasitikėkite Kristaus kryžiaus galia!

Tad melskimės, - sakė Pranciškus, - kad atsirastų naujų progų megzti dialogą, susitikti, įveikti skirtumus, kad būtų dosniai teikiama humanitarinė pagalba tiems, kam šiandien jos būtinai reikia, kad būtų pripažįstama, jog visi korėjiečiai yra broliai ir seserys, vienos šeimos ir vienos tautos nariai.

Baigdamas homiliją, Popiežius kreipėsi į Mišiose dalyvavusią Korėjos prezidentę ir padėkojo už svetingą priėmimą. Popiežius dėkojo vyskupams, valstybinių institucijų darbuotojams ir visiems kas prisidėjo prie jo kelionės rengimo.

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapiopopiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

popiežius Pranciškus Korėjoje

 

 

Vyriausybėje verslo lyderiai parašais įsipareigojo kainas perskaičiuoti sąžiningai

$
0
0

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Šią dieną prie memorandumo jau prisijungė 37 asociacijos, 44 savivaldybės ir 242 įmonės, kurios savanoriškai įsipareigojo užtikrinti sąžiningą kainų litais perskaičiavimą į eurus ir nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas.

„Prisijungdamas prie šios iniciatyvos atsakingai ir sąžiningai dirbantis verslas įsipareigoja – euro įvedimas netaps priežastimi nepagrįstai didinti kainas. Po rugpjūčio 22 dienos, kai visose prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose pagal įstatymą kainas bus privaloma skelbti litais ir eurais, rinkos priežiūros institucijos pradės kontroliuoti, kaip šio savarankiško verslo įsipareigojimo laikomasi praktikoje“, – sakė premjeras.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, gyventojai stebės galimus kainų pokyčius ir atkreips dėmesį į logotipais "Perskaičiuota sąžiningai" paženklintas prekybos ir paslaugų teikimo vietas.

„Esu tikras, kad verslininkai, dalyvaujantys sąžiningo kainų perskaičiavimo kampanijoje, sugebės savo praktine veikla išsklaidyti dalies visuomenės nepagrįstą baimę dėl savaiminio kainų augimo įvedant naują valiutą“, – teigia finansų ministras.

Geros verslo praktikos memorandumo pasirašymą inicijavusi Ūkio ministerija tikisi, kad prie memorandumo prisijungs ir jame numatytų principų laikysis dauguma verslininkų, savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių.

„Savanoriškas dalyvavimas sąžiningo kainų perskaičiavimo kampanijoje rodo verslo brandą ir atsakomybę vartotojams. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu noriu paskatinti ir verslo atstovus, ir vartotojus būti supratingus, bendradarbiauti ir susitelkti siekiant bendro tikslo – sklandaus euro įvedimo Lietuvoje“, – pažymi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Per memorandumo pasirašymo renginį verslo asociacijų vadovai į sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvą kvietė įsitraukti ir savo narius, ir kitų verslo sektorių įmones.

„Tikiu, kad pasirašydami šį memorandumą padėsime valstybei sklandžiai pereiti prie naujos valiutos, be to, savo pavyzdžiu norime paraginti garbingai pasižadėti net tik prekybininkus, bet ir mūsų kolegas – tiekėjus ir gamintojus“, – sakė mažmenines ir didmenines prekybos įmones vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pabrėžė, kad prisijungimas prie memorandumo užtikrina sąžiningos kainodaros principų laikymąsi ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje: „Šalies pramonininkai, palaikydami euro įvedimą Lietuvoje, išreiškia viltį, kad tai prisidės prie ekonominės aplinkos stabilumo, duos naują impulsą verslo plėtrai ir paskatins kurti Lietuvoje naujas darbo vietas.“

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, pasak jos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, visada rėmė ir rems skaidraus verslo iniciatyvas, todėl net nekilo abejonių, ar verta jungtis prie memorandumo.

„Beje, viešbučiai jau seniai dirba euro zonoje – užsakymų sistemose sėkmingai atsiskaitoma tiek litais, tiek eurais, savo patirtimi šioje srityje mielai dalijamės ir su kitais verslo sektoriais. Restoranams ir kavinėms perėjimas prie euro kainuos šiek tiek daugiau laiko ir investicijų, tačiau tikiu, kad didesnių nesklandumų pavyks išvengti. Kviečiame prie memorandumo prisijungti ir maitinimo įstaigų tiekėjus – visų verslo sektorių solidarus dalyvavimas šioje iniciatyvoje užtikrins kainų stabilumą vartotojams“, – sakė E. Šiškauskienė.

Verslo subjektai, prisijungę prie memorandumo, įgyja teisę naudotis specialiai šiam tikslui sukurtu logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“ ir juo pažymėti prekybos ir paslaugų teikimo vietas, naudoti jį rinkodaros tikslais ir taip informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Prisijungusiųjų prie memorandumo sąrašas yra skelbiamas interneto tinklalapyje www.euras.lt.

Prisijungti prie memorandumo bus galima iki euro įvedimo dienos, tai yra iki 2014 m. gruodžio 31 d., internetu (www.euras.lt) arba užpildžius popierinę paraišką ir ją pateikus Ūkio ministerijai, savivaldybės administracijai, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovams, VšĮ „Versli Lietuva“ ir jos atstovams Lietuvos miestuose, verslo inkubatoriams, verslo informaciniams centrams.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas numato, kad, netinkamai perskaičiavus prekių ar paslaugų kainas iš litų į eurus ar nesilaikant įstatymo reikalavimų, bus taikomi įspėjimai ir baudos.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną 2014 m. liepos 23 d. priėmė ES Ministrų Taryba. Lietuva 2015 metais taps 19-ąja euro zonos nare, įsivesiančia bendrą ES valiutą.

Bernardinai.lt

Rugpjūčio „Aš ir psichologija“ – apie lemiamus „skambučius“

$
0
0

Pristatome rugpjūčio „Aš ir psichologija“ temas. Pradžiai – redaktorės Egidijos palydėjimas.

Pasakojama, kad praeitame amžiuje viename institute, įsteigtame kontroversiškojo rusų-armėnų mąstytojo George‘o Gurdjieffo, buvo toks paprotys: keletą kartų per dieną nuskambėdavo skambutis. Tai galėdavo nutikti bet kuriuo metu, neprognozuojamai. Skambutis reikšdavo, kad tą pačią akimirką visi turi sustingti ir keletą minučių visą dėmesį sutelkti į čia ir dabar klausdami savęs: „Kur esu? Kas esu? Ką veikiu? Ką mąstau? Ką užuodžiu? Ką regiu?“ Ir t. t. Šis pratimas buvo skirtas sąmoningumui ugdyti.

Kažkada su drauge fantazavom: o jeigu toks paprotys būtų ir Lietuvoje, ne tik kokiame nors universitete, bet ir įvairiausiose vietose – restoranuose, darbovietėse, teatruose? Suskambėtų varpelis ir visi sustingtų tam, kad pajustų čia ir dabar akimirką. Kažin kaip tai paveiktų žmonių kasdienybę, priimamus sprendimus, apskritai gyvenimo suvokimą?

Skambučio idėją prisiminiau rengdama būtent šį numerį. Galima sakyti, man jis „suskambo“ net keletą kartų. Pavyzdžiui, interviu su Audriumi Rakausku metu, kai jis, kalbėdamas apie darbo prasmę ir savo abejones, staiga tiesiai šviesiai paklausė manęs: „O Jūs, Egidija, ar darote tai, ką turite daryti?“ Šią citatą rasite mūsų interviu rubrikoje „Aš asmenybė“. Tuo pačiu tonu nuskambėjo skambutis rengiant šio mėnesio rubriką „Tema“. Tema – prasmė. Nors straipsniai skirtingi, vėliau beskaitydama juos pamačiau, kaip jie vienas su kitu susiję (tiesa, ir Audrius Rakauskas apie prasmę pradėjo kalbėti man net neužsiminus apie ją – koks sutapimas!).

Taigi, vasarai įgaunant sodrių aukso atspalvių ir vis labiau dvelkiant rudeniui, linkiu Jums, kad tas „skambutis“ vis nuskambėtų – galbūt skaitant šį žurnalą, galbūt besišnekučiuojant su bičiuliu, keliaujant, poilsiaujant ar užsiimant kita veikla.

Egidija

Rugpjūčio „Aš ir psichologija“

Dvyliktasis tarptautinis piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą

$
0
0

„2014 m. rugsėjo 5-6-7 d. maloniai kviečiame parapijų jaunimą, maldos grupeles, ateitininkus, skautus, samariečius, seseris ir brolius vienuolius, tikybos mokytojus, mokinius bei visus norinčius dalyvauti šiame žygyje“, - informuoja Šiaulių vyskupijos kurija.

Žygio pradžia Kryžių kalne, rugsėjo 5 d. (penktadienį) 10.00 val.
Šiluvą piligrimai pasieks rugsėjo 7 d. (sekmadienį).

Dalyvio auka: 10,00 Lt

Būtini reikmenys: miegmaišis, kilimėlis, higienos priemonės, patogi apranga šiltam ir šaltam orui, apdangalas nuo saulės ir lietaus, patogi ir patikima avalynė (ne vienerius metus dėvėta), nedūžtantis indų komplektėlis (dubenėlis, puodelis, šaukštelis), būtiniausi vaistai, pleistrai pūslėms, maisto savo nuožiūra, keletas pinigėlių kišenėje (nuvykimui iš Šiaulių į Kryžių kalną ir grįžimui iš Šiluvos į Šiaulius) ir žinoma maldos priemonės ROŽINIS, MALDYNĖLIS. 

Į nakvynės vietą daiktus nuveš mašina. Su savimi reikės pasiimti tik žygiui būtinus daiktus.

Siūloma kiekvienai grupelei atsispausdinti giesmes, kurias norėtų giedoti žygio metu. 

Kiekviena grupė pasirenka Šventąjį Globėją, kurio vardu ji vadinsis bei pasidaro savo plakatą ar vėliavą su šiuo pavadinimu. Kiekviena grupelė pasiruošia prisistatymą ir apgalvoja vienijantį savo grupelės akcentą - kaip išsiskirsite iš kitų (vienos spalvos marškinėliai, kepurėlės, liemenės, skarelės...).

Atminkite, jog dėl neatsakingo elgesio žygio metu, būsite iš žygio pašalinti.

BŪTINA REGISTRACIJA (iki rugsėjo 4 d. 12.00 val.), nes reikalingas tikslus piligrimų skaičius. 

Bus parūpinta maisto (kareiviška košė, arbata) bei palapinių nakčiai. 

Išsamesnė informacija, ir pavienių asmenų registracija telefonu (41) 52 11 10, nuo 9 iki 13 val.

Grupės užpildo dalyvių sąrašo anketą (ją rasite internetinėje svetainėje: siauliuvyskupija.lt) ir atsiunčia į Šiaulių vyskupijos kuriją (faksu, paštu, ar el. paštu).

Maloniai prašome registruotis adresu: Šiaulių vyskupijos kurija, Tilžės g. 186, 76204 Šiauliai.

Faks.: (41) 52 11 14, el.paštas: s.kurija@takas.lt

Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus – Tėvo, kurio besąlyginę meilę kiekvienam žmogui, o ypač „sūnui palaidūnui“,  kasdien vis labiau pažįstame. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas – ir visoje žmonijoje. (Popiežius Jonas Paulius II. Apaštališkasis laiškas Tertio millennio adveniente, 49).

Žygio planas

1 DIENA (rugsėjo 5 d.)
10.00 Registracija Kryžių kalne. Vyks autobusas nuo Šiaulių katedros į Kryžių kalną (turėkite pinigėlių kelionei).

11.00 Susitaikinimo pamaldos. Turėsite puikią galimybę prieiti Išpažinties.
12.00 Šv. Mišios.
13.15 Žygio pradžia. Kryžių kalnas - Šapnagiai (6 km).
14.30 Poilsis.
15.15 Šapnagiai- Ginkūnai- Salduvė (6 km).
16.30 Poilsis.
17.00 Salduvė- Zokniai- Rėkyva (8 km).
19.00 Įsikūrimas nakvynės vietoje prie Rėkyvos ežero.
19.30 Vakarienė.
20.30 Vakarinė programa, grupių dalyvių prisistatymai.
22.00 Vakaronė, laužas, dainos.
23.00 Tylos metas.

2 DIENA (rugsėjo 6 d.)
06.00 Kėlimasis.

07.00 Palapinių paruošimas ardymui
07.30 Šv. Mišios prie Rėkyvos ežero.

08.30 Pusryčiai.
09.15 Rėkyva- Einoraičiai- Pakapė (10 km).
11.30 Pakapės bažnyčios aplankymas. Poilsis
12.00 Pakapė - Kelmės raj. riba (6 km).
13.15 Pietūs.
14.45 Kelmės raj. riba- Kiaunoriai (5 km).
16.00 Kiaunorių bažnyčios aplankymas. Poilsis.
16.20 Kiaunoriai- Mockaičiai (6 km).
17.30 Mockaičių gyvenvietės riba. Poilsis.
17.45 Mockaičiai- Gauštvinio ežeras (4 km).
19.00 Įsikūrimas nakvynės vietoje prie Gauštvinio ežero.
19.30 Vakarienė.
20.30 Vakarinė programa
PILIGRIMINIO ŽYGIO PLANAS
22.00 Vakaronė, laužas, dainos.
23.00 Tylos metas.

3 DIENA (rugsėjo 7 d.)
7.00 Kėlimasis.
8.00 Ryto malda.

8.30 Pusryčiai.

9.00 Palapinių paruošimas ardymui.
9.15 Gauštvinio ežeras – Tytuvėnai (ėjimas paežere, miško takais 6 km arba pro Mockaičius 9 km.).
11.30 Tytuvėnų bažnyčios lankymas.
12.00 Tytuvėnai - Šiluva (8 km).
14.30 Žygio dalyvių sutikimas Šiluvoje.
14.45 Pasiruošimas šv. Mišioms.
15.00 Šv. Mišios (su piligrimais lauke, prie įėjimo į Šiluvos baziliką).
16.15 Kareiviški pavakariai. Atsisveikinimas (nepamirškite pasiimti kuprinių).

17.00 Autobusai vyks į Šiaulius iš Šiluvos Autobusų stoties (turėkite 5,00 Lt kelionei). 

Rengėjų inf.

Bernardinai.lt


Ar memorandumas apsaugos nuo sukčiavimo įvedant eurą?

$
0
0

Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.

„Memorandumas, be abejo, yra labai simbolinis, – paklaustas, kiek įsipareigojusios būti sąžiningos jaučiasi jį pasirašiusios įmonės, pažymi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas. – Didžiausia motyvacija, verčianti prekybos įmones būti sąžiningas, yra vartotojų pasitikėjimas ir lojalumas. Visi žino, kad išsiugdyti lojalų klientą yra tikrai sunku, o prarasti – labai paprasta. Į šį pirkėjams, vartotojams jautrų laikotarpį kiekviena įmonė žiūri atsakingai, vertina savo ilgalaikes pastangas bei ateities perspektyvas“.

Savo ruožtu ekonomistas Ž. Mauricas teigia manantis, kad šis memorandumas tikrai įpareigojo įmones laikytis jame išdėstytų principų. Tiek Latvijos, tiek Estijos patirtis, anot Ž. Maurico, rodo, kad savo reputacija besirūpinančios įmonės prieš euro įvedimą ir po jo vartotojams kainas pateikti stengiasi kuo skaidriau ir suprantamiau. „Nemanau, kad euro įvedimą įmonės naudos kaip pretekstą keisti produktų ir paslaugų kainas“, – kalba ekonomistas.

Į nepasirašiusius – pro padidinamąjį stiklą?

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, į memorandumo nepasirašiusias įmones galima žiūrėti įtariau ir labiau pasitikėti pasirašiusiomis, tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad nepasirašiusiosios staiga puls piktnaudžiauti, nereikėtų. „Galbūt jų nepasiekė informacija, neturėjo laiko tai padaryti, be to, dabar – atostogų metas. Dar pusę metų visos įmonės turi galimybę prisijungti prie šios iniciatyvos“, – pažymi V. Sutkus.

Pasak L. Vilimo, netinkamų kainų keitimo pavyzdžių gali pasitaikyti ir memorandumą pasirašiusiose įmonėse, o jo nepasirašiusios gali tapti puikiu skaidraus verslo pavyzdžiu.

„Teigti, kad nepasirašiusiosios įmonės yra blogesnės, būtų neteisinga. Ir tarp pasirašiusiųjų gali atsirasti viena ar kita klaida, kurią teks taisyti. Gali būti tokių įmonių, kurios memorandumo nepasirašys, tačiau prieš savo vartotojus niekuo nenusižengs ir laikysis skaidrumo principų. Šiuo atveju verslo, kaip bendruomenės, užduotis yra parodyti įsipareigojimą ir aukštesnį savo atsakomybės prieš vartotojus lygį. Kuo daugiau įmonių tai padarys, tuo geriau bus atstovaujama visa verslo bendruomenė“, – tikina L. Vilimas.

Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, po padidinamuoju stiklu turėtų atsidurti ne tik memorandumo nepasirašiusios, tačiau ir po juo savo parašą dėjusios įmonės: „Manyčiau, kad vienareikšmiškai pasitikėti nevertėtų niekuo. Vis tiek reikėtų stebėti kainų pokyčius. Ir tai daryti reikia mums visiems, ne tik priežiūros institucijoms. Jei vartotojai pamatytų tam tikrus neatitikimus, turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas, tuomet tos įmonės bus sugėdintos, nubaustos.“

Pasak ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, visi prie memorandumo prisijungę ūkio subjektai savanoriškai įsipareigoja užtikrinti sąžiningą kainų litais perskaičiavimą į eurus ir nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas, pasielgusieji nesąžiningai ir pričiupti bus nubausti.

„Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas numato, kad netinkamai perskaičiavus prekių ar paslaugų vertes iš litų į eurus ar nesilaikant kitų teisės aktuose nustatytų  reikalavimų, bus taikomi įspėjimai ir baudos. Visos asociacijos ir įmonės bus vertinamos vienodai, o Euro įvedimo įstatyme paskirtos 17 rinkos priežiūros institucijų patikrinimus vykdys neatsižvelgdamos į tai, ar asociacijos arba įmonės yra prisijungusios prie memorandumo“, – LRT.lt teigia viceministrė.

Vilija Andrulevičiūtė

LRT logotipas

Socialdemokratai žino, kodėl krinta jų reitingai

$
0
0

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai tvirtina, kad pavojaus varpais jiems mušama per anksti. Anot socialdemokratų Gintauto Palucko bei Algirdo Syso, partijos reitingai galėjo kristi ir dėl Europos Parlamento (EP) rinkimų, ir dėl tam tikrų Vyriausybės sprendimų. Tuo metu politologai aiškina, kad paskutiniai rezultatai socialdemokratams yra netgi gera žinia.

Pirmadienį portalo DELFI skelbiamais liepą atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, jei artimiausią savaitgalį vyktų Seimo rinkimai, už socialdemokratus balsuoti norėtų 21,6 proc. gyventojų. Analogiškoje apklausoje, atliktoje birželį, juos palaikė 22,9 proc. respondentų.

Portalo duomenimis, šios partijos populiarumas po truputį mažėja keletą mėnesių: balandį, prieš EP rinkimus, socdemus savo favoritais įvardijo 27,5 proc. respondentų, gegužę šis skaičius smuktelėjo iki 24,6 proc., birželį – iki 22,9 proc., liepą – iki jau minėtos 21,6 proc. žymos.

G. Paluckas: greitai reitingus susigrąžinsime

LSDP atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad pavojaus varpais jo partijai mušama per anksti: „Manau, yra tam tikri atgarsiai po EP ir Prezidento rinkimų kampanijos. [...] Taip pat prisidėjo ir viceministrų istorija, pakankamai tvirta partiečių pozicija kai kuriais ne itin populiariais klausimais, pavyzdžiui, dėl žemės pardavimo užsieniečiams, euro įvedimo. Jei premjeras dėl savo asmeninio populiarumo ir išvengė reitingų kritimo, partijai tai šiek tiek atsiliepė.“

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas partijos reitingų pernelyg nesureikšmina. Anot jo, daugiau dėmesio rinkėjams partijos skiria per rinkimus.

„Jei nėra efektyvios agitacijos, tai visų reitingai po truputį smunka. Žmonių nuomonės yra tam tikras atspindys, bet tik rinkimai akivaizdžiai parodo realią situaciją politinėje rinkoje. Jei pažiūrėsime į ilgalaikį nuomonių svyravimą, tai jis pasikartoja“, – sako politikas.

Pasak A. Syso, partijos reitingai kyla tuomet, kai žodžiai ir darbai nesiskiria, o visų žmonių gyvenimo lygis – kyla: „Šiuo atveju dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimo, grėsmių, kurios atsirado Rytuose, tiek mūsų partija, tiek Vyriausybė negali vykdyti visų įsipareigojimų, kurie buvo duoti prieš rinkimus. Privalome skirti pinigus kitiems dalykams. Dalis žmonių tam tikrą atlyginimų padidinimą matys, o kiti – ne. Tai kol nepajudės realus žmonių pragyvenimo lygis, tol reitingai vargu ar gali kilti.“

G. Paluckas mano, jog kritusius reitingus turėtų reabilituoti kiti sprendimai – grąžintos pensijos bei šildymo kainų sumažėjimas. „Mes tuos reitingus susigrąžinsime, dramos nematome“, – pareiškė LSDP atsakingasis sekretorius.

Politologas: kritimas galėjo būti ir didesnis

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius, dabartiniai LSDP reitingai yra netgi gera žinia šiai partijai, mat kritimas galėjo būti ir didesnis.

„Prieš EP rinkimus atrodė, kad socialdemokratai turi gerokai didesnes galimybes, tačiau realybė buvo kitokia. Dabar vyksta visuomenės nuomonės susiderinimas, ir reakcija į EP rinkimus žymi santykinį socdemų reitingų mažėjimą. Visuomenė reaguoja į sėkmės efektą, todėl Liberalų sąjūdžio reitingas kiek pakilo, partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat yra pakankamai aukštai, o konservatorių reitingas yra per žemas“, – komentavo A. Krupavičius.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis nemano, kad dabartiniams socialdemokratų rezultatams didelės įtakos turėjo EP rinkimai: „Europarlamento rinkimai nėra tokie aktualūs visuomenei, kad pagal tą balsavimą galėtume spręsti apie realų kokios nors partijos populiarumą. Šie rinkimai buvo lengvo abejingumo fone, dalis visuomenės sunkiai identifikuoja EP problematiką, ir rinkėjų balsavimas labai dažnai – atsitiktinis.“

Be to, pasak L. Bielinio, vasaros metu dėmesys partijoms mažėja, o daugiau dėmesio pradedama skirti spalio–lapkričio mėnesiais.

Kaip teigia A. Krupavičius, miestai socialdemokratams yra Achilo kulnas, todėl ši partija turi labai rimtai galvoti, kokią strategiją naudos ateinančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, nes, kitu atveju, „didžiuosiuose miestuose jų laukia prasta ateitis.“

VDU profesorius L. Bielinis mano, jog dabartinė Vyriausybės ir premjero taktika yra efektyvi, ir esą reikia tęsti pradėtus darbus. „Realūs rezultatai ir duos visuomenės požiūrį į Vyriausybę, partijas bei premjerą, o ne kažkokios informacinės emocinės bangos. Suprantama, kad problemų yra daug ir viskas priklausys nuo to, kaip premjeras ir Vyriausybė efektyviai išspręs ekonomines problemas“, – įsitikinęs L. Bielinis.

LRT logotipas

Į išvaduotą Homsą grąžinta Mergelės Marijos ikona ir relikvija

$
0
0

Į Sirijos miestą, neseniai išvaduotą iš islamistų okupacijos, rugpjūčio 15 dieną grįžo sena Mergelės Marijos ikona ir Švč. Mergelės Marijos juostos relikvija. 

Į Homsą po truputį grįžta gyvenimas: žmonės parkeliauja į savo namus, ypač mažiau nukentėjusiose zonose atkurta apie 40 procentų paslaugų gyventojams. Nors reikės daugybės laiko atstatyti miestui, tačiau jo gyventojų pasiryžimas begalinis.

Eid AlSaide (Dievo Motinos šventė) – vienas labiausiai laukiamų sirų krikščionių metų įvykių. Šventė ypač svarbi Homso provincijos apylinkėse stūksančių kalvų šlaituose prisiglaudusių sirų krikščionių kaimelių gyventojams. Šiemet Dievo Motinos šventė buvo ypatinga. Po išlaisvinimo į Um Al Zunnar bažnyčią grįžo Mergelės Marijos ikona ir Šventosios juostos relikvija, kuri nebuvo palikusi miesto daugiau nei 1200 metų. Šį grįžimą paminėjo tūkstantinė tikinčiųjų minia, dalyvavusi iškilmingoje liturgijoje, kuriai vadovavo Antiochijos patriarchas Mar Ignatius Afram II, sirų ortodoksų bažnyčios vadovas. Kreipdamasis į susirinkusius jis džiaugėsi relikvijos grįžimu, tai „palaiminimas ir turtas visam miestui“. Jos vardu buvo pavadinta bažnyčia, relikvija gynusi miestą daugelį metų. Pastaruosius tris metus relikvija buvo išgabenta iš miesto, patriarchas linkėjo, kad ją grąžinus, grįžtų ir taika į visą šalį. „Mūsų tauta myli taiką, mes įsipareigosime atkurti ją visi kartu – krikščionys ir musulmonai, prisimindami atidavusius gyvybę už mūsų kraštą ir melsdamiesi už ginkluotąsias pajėgas, ginančias Sirijos gyventojus. Tikimės, kad grįš ir tie sirai, kurie turėjo apleisti savo namus ir kraštą“. Liturgijoje dalyvavo ir Homso miesto meras Talal AlBarasi. 

Po Mišių Šv. Marijos šventosios juostos bažnyčios šventoriuje vyko procesija. Bažnyčia, pastatyta 59 m. po Kr., labai nukentėjo Sirijos pilietinio karo metu - besitraukiantys iš miesto teroristai ją padegė, tad šiuo metu ji restauruojama. 

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio

 

 

Tytuvėnuose – bažnyčios ir vienuolyno 400 metų jubiliejus

$
0
0

 

Iškilmingas jubiliejaus minėjimas prasidėjo 12 val. Tytuvėnų bažnyčioje šv. Mišiomis. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Koncelebravo Kelmės klebonas dek. Arūnas Urbelis, ir br. Astijus Kungys OFM.

Sakydamas pamokslą Šiaulių ganytojas pasidžiaugė esama švente ir baigiamaisiais atstatymo darbais, restauruojamą bažnyčią poetiškai vadindamas "nuotaka, dar pasipuošusia veliumu". Vėliau vyskupo žvilgsnis krypo į šventovės vidų - naująjį altorių, o nuo ten - link dvasingumo ir tikėjimo svarbos.

Altorius, anot Ekscelencijos, šventovėje yra svarbiausia vieta, kur iš dviejų indų mus maitina Viešpats. Šie indai, tai Viešpaties Žodis ir Eucharistinė Duona, teikianti stiprybės kasdienybėje bei rengianti Amžinajam Gyvenimui.

Kalbėti apie dabartinio gyvenimo teikiamus iššūkius Šiaulių vyskupas pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį. Skaudu motinai matyti demono apsėstą dukrą. Šiandien matom daug žmonių, dėl kurių tėvai lieja ašaras, - sakė ganytojas. Matome daug skaudžių įvykių, kuriuos sukelia apsvaigimas alkoholiu, narkotikais ir kitos priklausomybės, atsiradusios rūpinantis savąja gerove ir patogumais. Tikintys, anot vyskupo, supranta, kad didesnis tikslas žemėje yra pašlovinti Viešpatį. Mylėdami Viešpatį sugebėsime mylėti savo artimą. Nuostabiu žmogaus gyvenimas tampa tada, kai visa širdimi pamilsta amžinąją Meilę.

Ypač tai matome žvelgdami į šventųjų gyvenimus, sakė ganytojas, pateikdamas pavyzdį iš šv. Teresėlės biografijos. Viena seserų didžiausią komplimentą jai pasakiusi gana neįprastais žodžiais: "Tu esi Dievo apsėsta". Šv. Teresėlė jai atsakiusi, kad nori viską daryti taip, kaip Dievas nori. "Todėl jos (šv. Teresėlės) kelias tarsi meteoritas suspindėjo visos žemės istorijoje", - sakė vyskupas.

Svarbiausias ganytojo duotas patarimas susirinkusiems, o ypač tėvams, - padovanoti savo brangiausiems tikėjimo tiesą; perteikti ją su didele atsakomybe ir meile. Bijantiems įsipareigoti santuokai, Šiaulių vyskupas citavo Kristaus žodžius: "Drąsos! Nebijokite!".

Po Žodžio liturgijos Šiaulių vyskupas patepė krizmos aliejais ir pašventino naująjį bažnyčios altorių. 

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, išsiskiriantis didesniu nei įprasta Kryžiaus kelio stočių skaičiumi ir Kristaus laiptų koplyčia garsus ne tik Šiaulių vyskupijoje, bet didžiai vertinamas visoje Lietuvoje. Tad į šventę atvyko daug žymių svečių. LR prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimus jubiliejaus proga perskaitė Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Tytuvėnų šventovę vadino gražiu tikėjimo ir pilietiškumo pavyzdžiu; Seimo narys Kęstutis Masiulis minėjo jubiliejaus prasmingumą, nes, anot jo, išlieka tik tie darbai, kurie yra nukreipti į amžinybę arba daromi žmonių labui; Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis teigė, jog dovana šventovei likviduojant neseno gaisro padarinius buvo visų (bažnyčios, savivaldybės, vyriausybės) bendros pastangos; Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas pabrėžė, jog Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas yra ne tik medžiaginis, bet ir dvasinis turtas.

Brolis Astijus OFM, paminėjęs svarbiausius su vienuolynu susijusius istorinius įvykius bei jų reikšmingumą, dėkojo parapijos klebonui Rimantui Žaromskiui: "Ačiū tau, klebone, kad tu saugai, išlaikai maldos dvasią ir visa, ką gauni iš Aukščiausiojo, atiduodi žmonėms!".

Po vyskupo palaiminimo prasidėjo meninė programa. Smuiku grojo Karalienės Mortos premijos laureatė Gintė Grigaitytė. Naują knygą „Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas, 400 metų“ pristatė jos sudarytojai prof. hab. dr. Alfonsas Motuzas ir dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė. Pilna bažnyčia sulaikiusi kvapą klausėsi maestro Virgilijaus Noreikos ir vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės koncerto ,,Istoriniams vargonams 250 metų’’. Taip pat pasiūlyta nedidelė ekskursija po vienuolyną, kuriame buvo pristatyta bažnytinio paveldo paroda. 

Šventę vainikavo 16.00 val. prasidėjęs koncertas ,,Kad laimė lietųsi ant jūsų’’.

Inesė Ratnikaitė

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio

 

 

Chaldėjų patriarchato kreipimasis: „Neleiskite mirti žmonių vilčiai“

$
0
0

Irake besitęsiantys susirėmimai, nemažėjantis islamistų žiaurumas, vykdomas prieš religines mažumas sėja nerimą. Šeštadienį apsiskelbusios Islamo valstybės kovotojai vėl užpuolė jazidų bendruomenę: dešimtys vyrų nužudyti, keli šimtai moterų pagrobtos. Nors kurdų kovotojams, padedamiems amerikiečių aviacijos, pavyko atgauti Mosulo užtvanką, buvo sunaikinta nemažai vadinamojo kalifato ginkluotės, tačiau islamistai tvirtai laikosi kitose šalies dalyse kovodami prieš Irako armiją. Babilonijos Chaldėjų patriarchatas išplatino kreipimąsi į tarptautinę bendruomenę, kuriame prašoma padėti civiliams gyventojams. Šis komunikatas susijęs su popiežiaus Pranciškaus asmeninio pasiuntinio vizitu Irake. 

Komunikate pranešama, kad asmeninis popiežiaus pasiuntinys Irake kardinolas Fernando Filoni, lydimas chaldėjų patriarcho Louis Raphael I Sako, apaštalinio nuncijaus bei vietinių vyskupų, susitiko su Kurdistano autonominio regiono politiniais lyderiais, aplankė priverstus pasitraukti krikščionis, jazidus ir kitas bendruomenes Duhoko ir Erbilo provincijoje. 

Pamatęs, kokią tragediją ir kančias teko iškęsti daugybei šeimų, palikusių savo kaimus, namus ir turtą, ypač Mosule, Ninevės lygumoje ir Sinjare, popiežiaus pasiuntinys vienijasi su patriarchu ir prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos, ypač šalių ir tarptautinių organizacijų, turinčių didesnę moralinę atsakomybę, ragindami nedelsiant imtis veiksmų: suteikti būtiniausią pagalbą Irako žmonėms, išlaisvinti okupuotus kaimus ir vietoves, bei pasirūpinti jų tarptautine apsauga; padrąsinti šeimas grįžti į savo namus. „Daugybę kartų žmonės mūsų meldė: „Padėkite mums grįžti į gyvenimą!“ Neleiskite mirti žmonių vilčiai“, - rašoma komunikate.

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio

 

 

Viewing all 55372 articles
Browse latest View live


<script src="https://jsc.adskeeper.com/r/s/rssing.com.1596347.js" async> </script>