Praėjo metai nuo geriausio projekto jaunimui, kuriame man teko dalyvauti – „Moksleiviai į Vyriausybę“. Nė kiek neperdedu vadindama jį tokiu, o nebandžiusieji negalės man paprieštarauti. Taigi, apie „geriausiąjį“ projektą, mano akimis.
Lygiai prieš metus internete atsitiktinai pamačiau „Moksleiviai į Vyriausybę 2011“ reklamą. Iki tol apie galimybę atlikti savaitės trukmės praktiką pasirinktoje ministerijoje nebuvau nė girdėjusi. Iš tiesų net pildydama anketą realiai nesupratau, kokią konkurenciją turėsiu pereiti, ir kad tokia kaip aš galėčiau ten papulti. Politika manęs nedomino, taigi ir žinių bagažas buvo menkas. Biurokratai marmuriniais veidais man atrodė be galo tolimi, dirbantys paprastiems žmonėms nesuvokiamus darbus.
Jau tuo metu mėgau rašyti, taigi nieko nedailindama parašiau, ko norėčiau atitinkamų politikų paklausti, kas man įdomu ir geriausiai žinoma. Kaip ir daugeliui moksleivių, man labiausiai suprantama pasirodė Švietimo ir mokslo ministerija. Būtent jai skyriau pirmą vietą savo pasirinkimų sąraše. Kaip paaiškėjo vėliau – neklydau.
Visada mėgau dalyvauti įvairiuose projektuose ir mokymuose. Taigi, kai po mėnesio man paskambino ir pasakė, kad patekau, man prireikė kelių minučių prisiminti, kur iš tiesų esu kviečiama, tuo tarpu kiti dalyviai visą dieną budėjo prie telefonų. Iki dabar tai kelia šypseną. Nors šiandien, žinodama, kiek daug suteikia projektas, nebebūčiau tokia rami.
Nežinau, ar įmanoma žodžiais perteikti tą jausmą, kai po savaitės susikrauni lagaminus, susidedi į piniginę naujas vizitines korteles, kurių net sapne nesapnavai turėti, ir išvažiuoji namo. Galva pilna įspūdžių, žinių, teigiamų emocijų. Atrodo, grįši ir išrėksi visiems, jog ministerijose ir Vyriausybėje dirba išsilavinę žmonės, kiekvieną dieną bandydami pagerinti mūsų gyvenimą, o ne jį kartinti. Jog dėl visko nėra kaltas premjeras A. Kubilius, kaip dejuoja kaimynai, o televizinės laidos ne visada sako tik šventą tiesą.
Apmaudu, jog man pavyko pakeisti tik keleto artimiausių žmonių nuomones apie valstybę valdančių institucijų darbuotojus. Tačiau būtent dėl to „Moksleiviai į Vyriausybę“ ir yra tęstinis projektas – kad po manęs šiemet ateitų kiti ir grįžę namo paprieštarautų nusistovėjusiems stereotipams.
Galiu garantuoti, jog kiekviena diena, praleista projekte, įstrigs giliai atmintyje. Tik čia gali susirasti tokių ambicingų ir protingų draugų, su ministru išgerti arbatos ar užduoti esminį klausimą premjerui. Svarbiausia – nebijoti bandyti ir būti savimi. Ir aš nė pasvajoti nedrįsau, jog būsiu atrinkta tarp trisdešimties laimingųjų, bet štai šiandien jau raginu Jus.
Iki susitikimo „Moksleiviai į Vyriausybę 2012“!