Jėzus kalbėjo miniai: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: 'Ateina lietus', ir taip atsitinka. Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: 'Bus karšta', ir taip iš tiesų esti. Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės? Kodėl gi patys nenusprendžiate, kas teisu?
Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.
Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Kiti skaitiniai: Ef 4, 1–6; Ps 24
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis
Jėzus mus šiandien įspėja, kad mes neapsimestume lyg nieko nežinotume, nieko nesuprastume, nieko nematytume. Tiesa palieka ženklų, ir dauguma žmonių žino, kas yra teisinga, bet žinodami taip nesielgia. Pirmiausia todėl, kad prioritetas ir kriterijus kiekvienam žmogui yra jis pats, jo asmeninis gėris, malonumas, bet ne Dievas ir Jo tiesa. Todėl tikimės, kad ir Dievas atsižvelgs į savo tiesą iš mūsų pozicijos, bet ne iš savo.
Pro pirštus žiūrime į amžinybę. Manome, kad ten viskas bus gerai. Niekas iš mūsų nieko nereikalaus ligi paskutinio skatiko. Bet tiesos iš mūsų bus išreikalauta iki paskutinio skatiko. Tačiau kas iš mūsų iš tikrųjų gyvena visiškoje tiesoje? Juk mes daugiau mažiau paliesti melo ir jo sužeisti. Ką tokiu atveju daryti?
Pirmiausia - nebijoti pripažinti tiesos apie save pačius, neužmerkti akių prieš kylantį debesį vakaruose ir neapsimesti, kad nebus lietaus. O su visu tuo pulti į Dievo glėbį ir šauktis Jo gailestingumo. Ne po mirties, kada jau bus vėlu. Bet dabar. Šiandien.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
