| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Kompozitorius Georgas Friedrichas Haasas |
„Netikiu santykiais, kurie išryškėja tik partitūroje, o ne per tiesioginį jausminį suvokimą. Tikiuosi, kad mano muzikoje tarp intuicijos ir racionalumo esama pusiausvyros," – Georg Friedrich Haas.
Nepaisant visų Georgo Friedricho Haaso muzikoje juntamų kontrastų,svarbiausias kompozitoriaus tikslas yra juslinis garso stimulas ir dėmesys gyvam instrumentų garsui, tuo pačiu siekiant plėtoti ir konceptualesnius savo kompozicijų aspektus. Haasas gimė 1953 m. Rytų Austrijos mieste Grace, tačiau jo vaikystė prabėgo kalnuotoje Forarlbergo provincijoje pasienyje su Šveicarija. Šių vietovių peizažai ir atmosfera būsimojo kompozitoriaus asmenybei paliko neišdildomą įspūdį. Toji atmosfera - tai ne tiek gamtos grožis tradicine prasme. Kalnai Haasui greičiau įkūnijo tam tikrą grėsmę: siauruose slėniuose, į kuriuos retai prasiskverbia saulė, jis jausdavosi uždarytas. Taigi, gamta jo akyse turėjo tamsiųjų galių. Jis pats priduria dar kai ką: „Ne mažiau svarbu tai, kad aš nebuvau vietinis. Skirtingai nuo jaunesnių savo brolių ir seserų, aš taip ir neišmokau alemanų dialekto. Be to, aš - protestantas - patekau į beveik išvien katalikišką aplinką."
Mokytis muzikos Haasas grįžo į gimtąjį Gracą, čia jo specialybės dėstytojai buvo Gösta Neuwirthas ir Ivanas Erödas. Vėliau jis studijavo ir Vienoje pas Friedrichą Cerhą. Apie vieną iš savo mokytojų kompozitorius kalba taip: „Nepaisant akivaizdžių skirtybių ir, kaip atrodo, abipusių nusivylimų, ir neimant domėn viso to, ką Erödas perteikė man mokydamas kompozicijos meistrystės, iš jo aš perėmiau vieną patį svarbiausią principą: visa ko matas yra Žmogus, kitaip tariant, įgimtos jo žmogiškosios pajautos galios." Haasas labai vertina Cerhą, ir šis 1926 m. gimęs austrų muzikinės scenos veteranas atsako jam tuo pačiu: Cerhai rekomendavus Haasas 2007 m. buvo pasiūlytas Didžiajam Austrijos valstybės apdovanojimui ir kiek vėliau tapo šio prizo laureatu.
Tačiau iki tol Haasui teko žengti išties erškėčiuotais keliais. Jis atvirai prisipažįsta, kad kelerius metus jautėsi esąs nevykėlis kompozitorius. Šis vidinis potyris paveikė jo asmenybės formavimąsi ir polinkį į niūrų pesimizmą, kuris nedingo - tik truputį praskaidrėjo - net ir sulaukus sėkmės. Tad nereikia stebėtis, kad naktis, tamsa ir žlugusios iliuzijos - tai vyraujančios Haaso kūrybos temos (pvz., opera Nacht pagal Hölderlino eiles). Šviesa jo muzikoje suspindo visai neseniai. Kita vertus, šviesos dailininkų specialiai kuriami efektai buvo ir yra neatsiejama kai kurių jo kompozicijų dalis (Koncertas šviesoms ir orkestrui Hyperion, 2000).
Tarptautinėje scenoje Haasas žinomas kaip itin jautrus ir kūrybingas tyrėjas, besiskverbiantis į vidinį garso pasaulį. Dauguma jo kompozicijų, išskyrus Koncertą smuikui (1998), pagrįsti mikrotonalumu, kurį kompozitorius nagrinėjo įkandin Ivano Wyschnegradskio ir Aloiso Hábos. Mikrotonalumo problematiką jis dėstė įvairiose šalyse, o 1999 m. buvo pakviestas skaityti paskaitos Anapus dvylikos pustonių į Zalcburgo festivalį. Čia jis rašo: „Jaučiuosi nepatogiai, kai mane mėgina įgrūsti į „mikrotonalaus kompozitoriaus" stalčiuką. Visų pirma būdamas kompozitoriumi turiu teisę laisvai rinktis priemones savo muzikai. „Grynojoje" intonacijoje nėra jokios ideologijos, lygiai kaip jos nėra Pitagoro skaičių misticizme arba sąvokoje „gamta", kaip ją supranta įprastoji fizika. Aš – kompozitorius, o ne mikrotonalistas."
Kiekviename kūrinyje Haasas žengia į naujas teritorijas, tačiau jo muzika išaugusi iš tradicijos. Jo begalinis žavėjimasis Schubertu jausmingai išreikštas kompozicijoje Torso (1999, 2001) - tai nebaigtos Sonatos fortepijonui C-dur (D 840) orkestruotė, o tuo pačiu - tragiškos Schuberto asmenybės vaizdinys. Haasas pagerbė ir Mozartą - ne tik kūrinyje styginių orkestrui ... sodaß ich's hernach mit einem Blick gleichsam wie ein schönes Bild...im Geist übersehe (1990, 1991), bet ir kompozicijoje Sieben Klangräume (2005), kurioje įterpiami Mozarto Requiem fragmentai. Leipcigo Gewandhauso orkestro užsakymu Haasas sukūrė Traum in des Sommers Nacht (2009) - tai muzikinė duoklė Mendelssohnui.
Jau seniai Haaso kūriniai atliekami pačiuose žymiausiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Jam buvo skirta daug dėmesio Zalcburgo festivalyje (1999), kur jo kūriniai buvo įtraukti į programos dalį Kita karta. Bregenco festivalis užsakė kamerinę operą Die schöne Wunde, jos premjera įvyko 2003 m. grojant Klangforum Wien. Tais pačiais metais SWR radijo simfoninis orkestras atliko Natures mortes Donauešingene, kur po trejų metų (2006) gero įvertinimo sulaukė ir Koncertas šviesoms ir orkestrui Hyperion.
Haaso kūrinius atlieka žinomi orkestrai: Bavarijos radijo, Vienos filharmonijos simfoniniai orkestrai, Mozarteumo (Zalcburgas), Klivlendo, Miuncheno filharmonijos simfoninis, Vienos radijo simfoninis, WDR radijo simfoninis (Kelnas) ir kiti orkestrai. Jo opera Melancholia, sėkmingai debiutavusi Paryžiaus nacionalinėje operoje (2008), vėliau buvo statoma kituose operos teatruose. Nuo 2011 m. Georgas Friedrichas Haasas yra Austrijos menų senato narys.
Lietuvos muzikos Antena pagal www.universaledition.com ir www.karstenwitt.com
